Grupės „Inculto“ lyderis Jurgis Didžiulis yra Lietuvos politikų, sukuriančių „palankias“ sąlygas emigracijai, priešininkas. Daininko manymu, Lietuvoje emigracijos klausimas yra labai skausmingas, būtent todėl taip jautriai reaguojamą į šią temą.
Neseniai grįžote iš Dublino, kur pirmą kartą koncertavote su savo žmona Erika Jennings. Kaip sekėsi?
Tai buvo vienas iš pirmųjų koncertų. Anksčiau dažniausiai grodavome šeimai ir draugams. Supratome, kad turime peržengti sudėtingą pakopą. Žmonės nori matyti nuoširdų ir paprastą žmogų, atliekantį dainas be papildomų priemonių, o su gitara ir keliais balsais.
Ar ketinate kaip nors įamžinti šį kūrybinį produktą?
Taip. Mes jau turime 15–20 dainų, kurias norime išleisti, ir šiuo metu ieškome būdų, kaip tai padaryti. Labai džiaugiuosi, kad greta grupių „Inculto“ ir TWNKL mes su žmona turėsim dar vieną projektą. Kūrybiškai jaučiuosi laimingas, tačiau trūksta vadybos ir manau ne tik mums, bet apskritai lietuviškos muzikos scenoje.
Kaip manote, kodėl taip yra?
Aš manau, kad pagrindinė lietuvių problema – pesimizmas. Dažnai žmonės sako, kad nori padėti, o vėliau pradeda klausinėti, kiek tai mums kainuos ir kas iš to. Jie dažniausiai nelinkę rizikuoti. Manau, čia ne valdžios, o pačių žmonių bėda.
Kas galėtų pakeisti situaciją?
Jeigu žmonės parodytų daugiau iniciatyvos, tai būtų super, ne tik mūsų atžvilgiu. Save ir savo veiklą galėtų realizuoti daug mažų grupių ir talentingų žmonių.
Kaip manote, ar politinė situacija turi įtakos?
Esu vienas iš tų žmonių, kuris pasisako prieš Lietuvos politikų nekompetentingumą. Atrodo, kad politikai stengiasi kurti sąlygas žmonių išvažiavimui. Jaučiu, kad tam tikrose srityse politikams nereikia mūsų veiklos. Manau, tai ir sukuria tokias aplinkybes. Liūdniausia ne tai, kad žmonės išvažiuoja, o tai, kad jie nenori ir nemato prasmės grįžti. Juk jeigu žmonės išvažiuotų, pasisemtų viso to gerumo užsienyje ir atvežtų jį į Lietuvą, tai būtų visiem nuo to gerai.
Koks yra lietuvių požiūris į pasirinkusius emigruoti žmones?
Labai slidus klausimas, bet aktualus ir lietuviams, ir tiems, kurie gyvena išeivijoje. Vakar buvau Dubline ir teko kalbėti su vienu žmogumi, kuris jautėsi labai įsižeidęs, kad daugelis žmonių emigrantus laiko išdavikais. Mes su žmona Erika esame patys įsivėlę į tokį skandalą. LNK televizijoje per tam tikrą laidą paskelbė, kad mes emigruojam iš Lietuvos, nors tai yra netiesa. Tai mus privertė suprasti, kokia tai jautri ir skaudi tema yra daugeliui lietuvių.
Ar emigracija turi kokių nors teigiamų požymių?
Manau, kad taip. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, žmonės gali keliauti, išvažiuoti keliems metams pasisemti žinių, užmegzti naujas pažintis. Tai yra būtent tai, ko reikia jaunam žmogui, kuris jaučiasi ne savo terpėje.
Jūs taip pat pasirinkote emigranto dalią, iš Kolumbijos atvykote gyventi į Lietuvą. Kaip jus tai pakeitė?
Aš galiu pripažinti, kad išvažiuoti iš savo žmonių tarpo yra labai sunku, bet kartu ir sveika. Tu gali save permąstyti, pergalvoti kaip žmogų ir gali save kitaip pateikti. Tai yra labai geras būdas pakeisti tam tikrus įpročius ir gyvenimo stilių. Man labai gaila, kad žmonės taip naiviai žiūri į šį dalyką.
