Lietuvoje auga vaikai, kurių gimdytojai seniai apleido namus. Juose auga seneliams, kaimynėms paliekami, o kartais ir be jokio suaugusiojo priežiūros likę vaikai.
Šiauliečiui Juozui Kazlauskui, bebaigiančiam 84–erius metus, tenka galvoti ne tik kaip savimi pasirūpinti, bet ir kaip išlaikyti dukters dukterį. Nerami žmogaus senatvė: prieš trejus metus amputuota koja. Negana to, tenka rūpintis dar ir vaikaite, kurią dukra palieka gyventi su seneliu, kai pati išvyksta į Maskvą (Rusija), kur gyvena ir dirba. „Sunkiai su Dalyte susikalbu, manęs ji nelabai klauso“, – kalba senyvas žmogus. Bet ne tas rūpestis didžiausias – stinga pinigų, tad norėtų, kad jam būtų padidinta pašalpa.
Prižiūrėti vaikaitę – nelengva
Nepyksta Juozas Kazlaukas ant savo dukters Dalios – ji yra architektė, turi Maskvoje darbą, tad ten ir gyvena. Jis taip pat nėra paliktas be priežiūros – ateina pažįstama moteris, kuri ir valgį gamina, ir kambarius sutvarko.
Vargina žmogų sveikatos problemos. Prieš 40 metų jam diagnozuotas cukrinis diabetas. Liga komplikavosi, išsivystė diabetinė pėda. Koja vis negijo, o prieš trejus metus teko ją amputuoti. Amputuotą koją nepaprastai skauda. „Kasdien man suleidžia nuskausminamųjų“, – pasakoja žmogus. O kai nebegali kentėsi – ir kelių ampulių prireikia. „Tada „Ketanovos“ pristinga ir reikia kviestis greitąją“, – pasakoja šiaulietis.
Teko gulėti ir Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, tačiau žmogui geriau namie – pinigėliai susitaupo.
Išgyventi tenka iš pensijos ir 150 litų pašalpos. Elektromonteriu dirbęs vyras gauna 790 litų pensiją, tačiau tiek neužtenka, nes ir vaikaitei reikia pinigėlių duoti. „Važiuoja į ekskursiją – reikia“, – sako J. Kazlauskas ir baiminasi, kad trylikametei vaikaitei augant ir poreikiai auga. Paklaustas, ar dukra nepadeda finansiškai, žmogus teigia, jog jokios paramos iš jos negaunąs.
Pasirūpinti nebūtų kam
Apie šią šeimą „Šiaulių naujienos“ informavo Šiaulių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. Deja, apie šią šeimą čia niekas nežinojo.
Vaikų teisių gynėjai nedelsdami susisiekė su Maskvoje gyvenančia Dalia Kazlauskaite, paauglės mama. Motina pasiaiškino, jog lapkričio pabaigoje ketina atostogauti ir grįžti į Šiaulius. Pasak Šiaulių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario, laukti beveik mėnesį niekas nežada. Mamai nurodyta nedelsiant pateikti skyriui prašymą suteikti dukrai globą tėvų prašymu.
Neoficialia dukters globėja motina įvardijusi vieną iš dviejų kaimynių, kurios iki šiol rūpinasi Šiauliuose paliktu neįgaliu tėvu ir paaugle dukterimi. D. Kazlauskaitė patikino, jog šioms moterims kiekvieną mėnesį siunčia po 1000 litų. Motina neslėpė, kad ir artimiausiu metu neplanuoja vaiko pasiimti ir gyventi drauge.
Toks motinos elgesys, pasak D. Žakario, labai neatsakingas, nes vaikas paliktas likimo valiai. Jei mergaitei prireiktų medikų pagalbos, jei ji patektų į teisėsaugos akiratį, niekas negalėtų ja teisiškai pasirūpinti, prisiimti atsakomybę. D. Kazlauskaitė paaiškino, jog dukters tėvas gyvena Maskvoje, tačiau jie nebuvo įregistravę santuokos ir nuo dukters auklėjimo bei išlaikymo jis yra nusišalinęs. Tad motina nedelsdama turi pateikti prašymą Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl globos tėvų prašymu be valstybės pašalpos. To reikia, kad materialinė atsakomybė už vaiką tenka gimdytojai, tačiau už vaiko priežiūrą atsakinga tampa globėja.
Vaiko globėja, pasak vedėjo, privalo gyventi drauge su globotine, o ne atskirai. Galima gyventi arba globėjos, arba vaiko gyvenamuose namuose. Mergaitė atrodė pavargusi, sakiusi, jog pailsėti namuose mažai galimybių, nes daug dėmesio reikalauja senelis. Būtina ir logopedo pagalba, kuo pati mergaitė taip pat nepajėgtų pasirūpinti.
Tėvai baudžiami
Tokių situacijų, kai vaikas lieka be suaugusiųjų priežiūros, pasak Donato Žakario, mažėja, tačiau daugėja svetimų globai tėvų prašymu paliekamų vaikų. Buvo, tiesa, laikas, kai tokių vaikų, kurių tėvai išvyko uždarbiausi į užsienį, o vaikus paliko seneliams, kaimynams ar draugams be oficialaus globėjo statuso, buvo labai daug. “Tėvai važiuodavo ir išvažiuodavo, o kas rūpinasi jų paliktais vaikais, niekam ir nerūpėjo“, – sako vedėjas.
Situacija kardinaliai pasikeitė prieš dvejus metus, kai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ėmė domėtis šiais vaikais. „Mes į visas bendrojo lavinimo mokyklas išsiuntinėjome raštus, kuriuose prašome pedagogų pateikti informaciją apie galimai be tėvų priežiūros gyvenančius vaikus“, – sako vedėjas. Be to, vaiko globos įstatymo nustatyta tvarka tėvai, nusprendę išvykti į užsienį ir palikti vaiką namuose, prieš 30 dienų turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir nustatyti savo atžalai globą tėvams prašant. Jei tuo nepasirūpinama, už tėvų valdžios nepanaudojimą tėvai gali būti baudžiami įspėjimu arba pinigine bauda, jei situacija nesikeičia.
Neatsakingų atvejų mažėja. Šiais metais nustatyti du atvejai, kai vaikai buvo palikti be jokios priežiūros – tėvai, išvykę gyventi į užsienį, visai nesirūpino vaikais. Viena motina išvyko dirbti į užsienį tris vaikus nuo 7 iki 14 metų palikusi namie vienus. Ši šeima jau buvo žinoma, registruota rizikos šeimų grupėje. Dėl socialinių įgūdžių stokos ir anksčiau vaikams pristigdavo dėmesio bei rūpesčio.
Kita motina du mažamečius vaikus (5 ir 7 metukų) dviem valandoms buvo palikusi kaimynei, o pati nebepasirodė. Paaiškėjo, kad ji išvyko į svečią šalį laimės ieškoti...
Tiesa, daugėja mieste šeimų, kuriose net ir esant tėvams namuose, stinga priežiūros vaikams. Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario, tos šeimos į Šiaulius gyventi atvyksta iš rajonų, kaimų, kur netenka darbo ir pragyvenimo šaltinio. Deja, dažna priklauso rizikos grupei – informuoja vaiko teisių gynėjai, dirbę su šeima jos ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Kartais ir kaimynai praneša apie girtaujančius tėvus ir be priežiūros paliekamus vaikus.
Šių metų statistikos dar nėra, tačiau per 2009–uosius metus mieste išaiškinti net 43 vaikai, netekę globos ir našlaičiai. Penki vaikai tapo našlaičiais po tėvų mirties ar žūties. Dviem buvo apribota tėvų valdžia. Penkiais vaikais tėvai nebepajėgė pasirūpinti dėl sunkios ligos. Trijų vaikų gimdytojai pateko už grotų. Daugiausia tėvų globos neteko socialinės rizikos šeimose augantys vaikai. Tokių, pasak D. Žakario, net 24. Vaiko teisių gynėjų rūpesčiu bei teismo sprendimu beglobiams vaikams surasta pastogė. Šeimų ir atskirų asmenų globai paskirti 22 vaikai. Aštuoni iš šių vaikų auga Kūdikių namuose ir du vaikai – apskričių vaikų globos namuose.
Judita AUKŠČIONYTĖ
