Kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtina sąrašą specialybių, kurių darbuotojų Lietuvai labiausiai trūksta. 2008 metais tokių profesijų buvo 100, šiemet – 6. Daugiausiai specialistų stinga Klaipėdos kraštui: čia trūksta laivų suvirintojų, inžinierių, surinkėjų bei dažytojų. Visoje Lietuvoje jaučiamas tolimųjų reisų vairuotojų ir virėjų stygius.
Į užsienį - riebesnio atlyginimo
Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius patvirtino, kad tikrai jaučiamas visų šių specialistų trūkumas, tačiau pridūrė, kad ganėtinai įdomi situacija susiklosčiusi ir su siuvėjais.
„Siuvėjų Lietuvoje yra nemažai, tačiau jų vis tiek trūksta. Manau, pagrindinė priežastis ta, kad jų atlyginimai labai nedideli, būtent tai ir atbaido eiti dirbti“, - svarstė Darbo biržos specialistas.
Dabar siuvėjams, anot A. Griciaus, dažniausiai mokamas minimalus darbo uždarbis (apie 800 litų), kokia jų alga buvusi anksčiau, Darbo biržos specialistas negalėjo tiksliai atsakyti.
„Kalbant apie vairuotojus, daug gerų specialistų yra išvažiavusių į užsienį“, - liūdną faktą konstatavo A. Gricius.
Pašnekovo teigimu, tolimųjų reisų vairuotojų stygius itin pasijautė atsigaunant šiam sektoriui. Krizės metu sumažėjusi jų veiklos paklausa bei apkarpyti atlyginimai privertė vairuotojus laimės ieškoti kitur.
„Kiek man teko girdėti iš darbdavių, anksčiau tolimųjų reisų vairuotojai uždirbdavo apie 4-5 tūkst. litų, dabar jų atlygis sumažėjo kažkur iki 3 tūkst.“, - sakė Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad vairuotojų atlyginimo didžioji dalis susideda iš komandiruotpinigių, kiek tenka važinėti į užsienį, nuo to ir priklauso uždirbamų pinigų suma.
Specialistų algos siekia ir kelis tūkstančius
Klaipėdos universiteto Laivo inžinerijos katedros vedėjas Jonas Čerka pasakojo, kad šiuo metu laivų inžinerijos specialybę kremta 25 bakalaurai bei apie 10 magistrų.
„Inžinierių tiek, kiek mes parengiame, rinkai užtenka, didesnis trūkumas yra darbininkiškų profesijų – laivų suvirintojų, surinkėjų, dažytojų“, - pripažino J. Čerka. Jo teigimu, tokia situacija susiklosčiusi dėl didelio šių profesijų poreikio bei darbo specifiškumo.
„Šių profesijų pritaikomumas labai siauras, galbūt, todėl jų ir parengia nedaug. Tie, kurie pas mus baigia laivų inžineriją, įsidarbina gana nesunkiai, tačiau gali būti, kad kai kurie dirba ir kitose srityse, jei jų netenkina siūlomas atlyginimas“, - svarstė Laivo inžinerijos katedros vedėjas.
„Vakarų laivų gamyklos“ direktorius Arnoldas Šileika tvirtino, kad darbininkiškų profesijų laivų specialistų – suvirintojų, dažytojų, surinkėjų vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia iki 3,5 tūkst. litų, o laivų inžinieriai vidutiniškai gauna ir 4,5 tūkst. litų atlyginimą.
Tačiau A. Šileika pripažino, kad Norvegijoje, Vakarų E uropoje tokių darbuotojų paklausa didesnė, nes šios profesijos nėra labai populiarios tarp gyventojų. Gal dėl to ir didesni atlyginimai neretai pavilioja lietuvių specialistus emigruoti svetur.
„Prieš krizę laivų specialistų atlyginimai buvo šiek tiek didesni, šiemet jie sumažėję kažkur apie 5-10 proc.“, - sakė „Vakarų laivų gamyklos“ direktorius.
Darbo paklausa viršija pasiūlą
Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė teigė, kad laivų statybos ir remonto sektoriuje trūksta darbuotojų, nes paklausa viršija pasiūlą 2,2 karto.
„Šiuo metu Lietuvoje tiek šios specifinės srities specialistų, kurie užpildytų visas laisvas darbo vietas, neparuošiama, tačiau laivų statybos ir remonto įmonės pradėjo bendradarbiauti su Klaipėdos laivų statybos ir remontininkų mokykla, kuri rengia laivų sistemų montuotojus, laivų korpusų surinkėjus ir suvirintojus. Stebima tendencija, kad įgiję praktikos jauni specialistai išvyksta į šalis, kur darbo užmokestis, turint tokią profesiją, didesnis. Tai kelią rūpestį, nes esant tam tikrom darbdavių sudarytom sąlygom, paruoštieji tikrai neišvyktų, dar grįžtų ir išvykę svetur“, - aiškino L. Burbaitė.
Atstovės spaudai teigimu, panaši situacija pastebima ir transporto sektoriuje, ten tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų paklausa viršija pasiūlą beveik 8 kartus.
„Tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojai - specifinė profesija, jai reikia ne vien fizinio pajėgumo, bet ir pomėgio daug laiko praleisti kelyje“, - dėstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Ji taip pat pateikė Lietuvos darbo biržos duomenis, kurie rodo, kad šių metų liepos pabaigoje buvo registruoti 72 bedarbiai, pageidaujantys dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais ir atitinkančių pagrindinius darbdavių reikalavimus, o laisvų darbo vietų jiems buvo net 459.
„Matyti tendencija, kad darbo biržos siunčiami darbintis vairuotojai dažnai nesutaria ir dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų. Toks požiūris į Lietuvos specialistų išsaugojimą kelia nerimą“, - situaciją aiškino L. Burbaitė.
