Sveiki, perskaičiau apie Jūsų siūlomas paslaugas internete ir, kadangi jos nemokamos, nutariau kreiptis. Mano bėda, manau, jums įkandama ir liečia šiandien kiekvieną iš mūsų.Gyvename darnioje šeimoje Vilniuje, turime nuosavą namą, dvi dukras, esame laimingai susituokę.
Iki šių metų pradžios dirbome abu, o nuo vasario vyras prarado darbą. Mano pajamos minimalios. Auga vaikai, eina į mokyklas, kuriose nenusakomas spaudimas, konkurencija. Daikčiukai ir pinigėliai jau dabar svarbiau negu visa kita dar nesuaugusio žmogaus akyse. Jau praėjusiais metais jautėme, kad yra striuka, o šiais metais jaučiame, kad išsilaikyti neįmanoma. Apsiribojome minimaliais dalykais, nekalbant apie pramogas, kurių mes jau seniai sau neleidžiame.
Žinau, kad ne tik aš šiandien taip gyvenu, tačiau apie tai vengiama kalbėti. O aš kalbu...Sužinojau, kad kitais metais brangs šildymas, karštas vanduo, maistas ir kils mokesčiai. Tai jau seime nuspręsta.
Mes galvojame išvykti į užsienį ir šiuo metu dėliojame pliusus ir minusus. Bandėmė kalbėti apie tai su draugais, kurių pamąstymai ir patarimai tiesiog pastūmėja kažkuria linkme, bet nepadeda iki galo apsispręsti.
Svarbu yra geras draugų ratas ir artimieji, bet vis dėlto, daugelis neprieštaraus, jei pasakysiu, kad pinigai, finansinė padėtis yra svarbiau. Nes būtent čia, Vilniuje, kai tiek metų jau gyvename ir iki šiol galvojome, kad turime draugų, staiga jie nusigręžia, kai pastebi, kad negalime sau kažko leisti.
Aš tiesiog dūstu nuo Vilniaus provincinio „elito“, nuo tų, kurie anksčiau vadinosi mano draugais. Ir nuo valstybės, kuri neturi stiprios socialinės sistemos, kai žmogui bedarbystės atveju reikia parduoti būsta ir išsižadėti tėvynės. Ir žinau, kad yra Europoje šalių, kuriose dėl socialinės sistemos galima gyventi gerai. To niekada nebuvo ir nebus Lietuvoje.
Tikiuosi, kad Jūs turite patirties ar esate gyvenusi užsienyje ar galiausiai galite ta tema šiaip patarti,
Asta
Klausimus psichologei Gitanai Naudužienei galite siųsti elektroniniu paštu: [email protected].
Sveiki,
Tikriausiai beveik kiekvieno suaugusio žmogaus gyvenime būna situacijos, kai trūksta pinigų gyvenimiškiesiems poreikiams tenkinti, ypač ekonominės krizės metu. Tai labai sunki situacija psichologiniu požiūriu. Materialinio pagrindo praradimas yra didžiulė krizė žmogui, staiga pakitus gyvenimo sąlygoms žmogus patiria šoką. Baimė, nerimas, pasimetimas, bejėgiškumas, beviltiškumas tai pagrindiniai jausmai, kuriuos žmonės jaučia tokiose situacijose. Prarandamas saugumo ir pasitikėjimo savimi bei ateitimi jausmas: kamuoja klausimai "už ką reiks gyventi", "ar pavyks susimokėti mokesčius", tuo labiau, kad iš valstybės sunku tikėtis pagalbos, o dažnai, kaip bebūtų gaila, nusisuka ir draugai bei pažįstami.
Ypač sunku tai išgyventi, kai mūsų visuomenėje dažnai gyvenimo prasmė ir žmogaus sėkmingumas matuojamas materialinių gėrybių kiekiu ar užimamomis pareigomis. Žodis krizė, kilęs iš graikų kalbos, kurioje jis reiškia nuosprendį ar pasirinkimą, o kiniečių hieroglifas simbolizuoja pavojų ir kartu galimybę suteikiamą žmogui. Krizės tai mūsų gyvenimo dalis, kurių neišvengia nei vienas žmogus. Atsidūręs krizėje žmogus turi dvi galimybes: pasilikti krizėje, pulti į paniką, kelti sau nerealius reikalavimus ir dėl to jaustis dar bejėgiškesniu. Toks kelias neveda niekur.
Kitas galimas kelias: apgalvoti ir apsvarstyti susiklosčiusią situaciją (kas lėmė, kad atsidūriau šioje padėtyje, ką turėčiau keisti, kas yra mano galioje, o ko negaliu pakeisti), pažvelgti į krizę, kaip į tam tikrą galimybę tolimesniam tobulėjimui ar augimui. Visa tai leidžia jaustis brandžiu ir stipriu žmogumi ir susidūrus su panašiomis situacijomis ateityje yra lengviau susidoroti su panašiomis problemomis. Svarbu įžvelgti tai, ko ši situacija gali mus išmokyti: gal būt tai proga atrasti tikrus draugus ar išmokti džiaugtis tuo ką turi, tuo, kas niekuo nekainuoja, tačiau yra vertingiausia, atrasti kitokias vertybes.
Venkite į save žiūrėti kaip į auką ar likimo nuskriaustą žmogų į susidariusią situaciją pažvelkitekaip į uždavinį, kurį šiuo metu Jums reikia išspręsti.Yra sakoma: kur jaučiame didžiausią skausmą ar nerimą, kas labiausiai neramina ir skaudina susidariusioje situacijoje, vadinasi, toje gyvenimo srityje atėjo metas ką nors keisti, permąstyti, persvarstyti vertybes ar tobulėti ir bręsti. Atkreipkite dėmesį, kas labiausiai skaudina ir žeidžia Jus dabartinėje situacijoje, vadinasi tai silpniausia ir pažeidžiamiausia Jūsų vieta ar sritis, kuri reikalauja Jūsų dėmesio ir požiūrio keitimo.
Psichologai netgi išskyrė keletą fazių, kurias išgyvena žmogus atsidūręs panašioje situacijoje kaip Jūsų. Pirmoji fazė yra šokas ypač tada, kai situacija pakeičia staiga ir labai juntamai. Žmogų kamuoja klausimai, kas bus toliau, kodėl būtent man tai atsitiko ir t.t.
Antrą fazę žmonės išgyvena labai įvairiai, vieni susitaiko su esama padėtimi, kitiems stresas užsitęsia, žmogus gali perdėtai blogai vertinti savo situaciją, nerimauti, kad kol jispradės uždirbti reikiamą sumą pinigų, jis praras, jeigu ne viską tai labai daug.
Trečioji fazė - situacijos pablogėjimas (pablogėja žmogaus ir finansinė padėtis ir socialinis statusas). Susiaurėja interesų ir bendravimo ratas, stiprėja depresinės mintys. Pasiekęs ketvirtą stadiją žmogus susitaiko su esama situacija, jį apima bejėgiškumas ir sunki psichologinė būsena, apatija, visiškas vilties praradimo jausmas. Žmogus turi visas sąlygas degraduoti, kadangi spektakliai ir kitos pramogos tampa nepasiekiamos ir ne dėl to, kad nėra galimybių apmokėti visas išlaidas, tačiau žmogui atsiranda nuostata, kad kaip galima leisti pinigus, jeigu negali žinoti, kas bus rytoj.
Dažnai žmonės pakliuvę į tokią situaciją vengia tų žmonių, kurie galėtų jiems padėti. Jie tampa uždari, galvoja, kad gali susidoroti su sunkumais patys. Atsiminkite, kad emocinis artimųjų, draugų, pažįstamų palaikymas visada sušvelnina bet kokios krizės pasekmes. Taip pat naudinga rasti bent laikiną užsiėmimą, nors ir nelabai reikšmingą ar neatnešantį pakankamai pajamų.
Mes visada labiausiai bijom nežinomybės, todėl visų pirma reikia pasakyti sau, kad kaip nors visada bus, kad nei rytoj nei po savaitės ar po mėnesio Jūs tikrai nemirsite iš bado, prisiminkite, juk tikriausiai buvo gyvenime tokių situacijų, kai pinigai baigdavosi dar negavus atlyginimo, ir visada atsirado kokia nors išeitis. Baimė dažniausiai tai mūsų vaizduotės padarinys, vienintelis būdas su juo susidoroti, reikia drąsiai pažvelgti jam į akis.
Visų pirma nustokite mintyse sukti filmą apie blogą Jūsų dabartinę būklę ir sudarinėti baisios ateities scenarijus. Juk verta pripažinti, kad Jums nėra blogiau už kitus, yra stogas virš galvos, mylimi ir artimi žmonės, viltis dėl ateities, rankos, kojos ir galva, svarbu atrasti savyje ir aplinkoje tuos dalykus, kurie suteikia Jums stiprybės ir gali padėti išlipti iš dabartinės gyvenimo krizės.
Padėti apsispręsti dėl emigracijos ir kitų Jūsų ateities galimybių man tikrai sunku, kadangi neturiu informacijos apie Jūsų profesinę patirtį, norimas galimybes tačiau sau padėti galite ir jau padedate pati ieškodami išeičių iš susidariusios padėties, sistematizuojate savo tolimesnius veiksmus. Geriausia tolimesnių žingsnių planą geriausiai surašyti ant popieriaus, smulkiai ir sužymėti punktais ir daryti bent mažus žingsnelius savo tikslo pasiekimui.
Sėkmės
Gitana
