Kas turėtų rūpintis užsienyje gyvenančiais mūsų tautiečiais, siekti sumažinti emigraciją, skatinti žmones grįžti atgal į Lietuvą? Teoriškai tai turėtų daryti Užsienio reikalų ministerija (URM). Tačiau praktikoje ši valstybės institucija ne tik neatlieka savo tiesioginių funkcijų, bet ir visais būdais stengiasi atbaidyti lietuvius nuo grįžimo į savo tėvynę ir įskiepyti jiems nepasitenkinimą Lietuva ir jos valdžia. Nemažai prie to prisideda ir mūsų diplomatijos vadovas, konservatorius Audronius Ažubalis.
Ką tik apsilankęs Kinijoje, A. Ažubalis maloniai pakvietė Kinijos studentus studijuoti Lietuvoje. Įdomu, kodėl patriotizmą ir meilę tėvynei propaguojančios konservatorių partijos atstovas yra toks draugiškas kinų studentams ir mielai juos kviečia į Lietuvą, o lietuvių studentams jis yra griežtas ir principingas? Gal taip pasireiškia nauja „Tėvynės sąjungos“ ideologija?
Balandžio viduryje į mane kreipėsi ekonomiką užsienyje studijuojantis pirmakursis, kuris pageidavo atlikti praktiką Lietuvos ambasadoje, tačiau URM klerkai jam šito padaryti neleido, nes pagal šiuo metu galiojančią tvarką praktiką Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų bei URM gali atlikti Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentai, baigę ne mažiau kaip antrąjį studijų kursą.
Įdomu, ar tokią tvarką sukūrę valdininkai girdėjo, kiek jaunuolių pastaruoju metu pasirenka studijas užsienyje, ir ar jie žino, kad studijos svetur dažnai trunka ne 4, o 3 metus?
Įtardamas, kad URM per atsitiktinumą galėjo nežinoti, jog pati sudarė nevienodas sąlygas užsienyje ir Lietuvoje studijuojantiems studentams, aš kreipiausi į šią įstaigą, prašydamas supaprastinti užsienyje studijuojančių studentų galimybes atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadose. Taip pat buvo pasiūlyta išeitis — praktikos pradžią sieti su įgytų kreditų už studijas skaičiumi. Tačiau tokia užduotis buvo virš URM vadovybės ir pavaldinių galimybių.
Pasirodo, užduotis įvertinti studento įgūdžius pagal visoje Europoje priimtą studijų kreditų skaičiavimo sistemą užsienio reikalų ministrui A. Ažubaliui „yra sunkiai praktiškai įgyvendinama, nes dažniausiai užsienio aukštųjų mokyklų pažymose, kurias jos išduoda studentams, išklausytų kreditų skaičius nenurodomas“. Štai taip gerai dirba mūsų funkcionieriai ir taip jie stengiasi priartinti valdžią prie žmonių. Nenuostabu, kad konservatoriui A. Ažubaliui tai, kas susiję su aukštuoju mokslu, yra „sunkiai įgyvendinama“, juk valdančiųjų manipuliacijos su aukštojo mokslo reforma buvo tokios įmantrios, kad dabar jie patys negali suprasti, ką padarė.
Nesiimu vertinti užsienio ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemų skirtumų, tačiau esu tikras, kad tokia institucija, kaip URM, turėjo pirmoji atsižvelgti į juos, organizuojant studentų praktikas ir stažuotes ambasadose.
Bet kam būtų aišku, kad atlikti praktiką po 2 kurso užsienyje studijuojantiems lietuviams yra sunkiau, mat paskutiniame kurse dauguma jų turi ruoštis baigiamiesiems egzaminams bei rašyti diplominius darbus, tad atlikti visus šiuos darbus kokybiškai jie tiesiog nespės. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad paprastai užsienyje studentams nėra skiriamas laikas praktikos atlikimui, tad teoriškai šioje situacijoje URM turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas studentams, pasirinkusiems studijas užsienyje... turėtų, tačiau šito nepadarė ir daryti nesiruošia.
Pasirodo, ministerija šiuo klausimu turi „skaudžios“ patirties. 2010 m. į ją atlikti praktikos išimties tvarka buvo priimtas pirmąjį kursą baigęs studentas, tačiau jis praktikos nebaigė, „netikėtai paprašęs ją sutrumpinti net trimis savaitėmis“. Štai tokia praktika galioja mūsų URM, — kaip ir netolimoje sovietinėje praeityje — vertinti visus pagal vieną pavyzdį.
Ne paslaptis, kad dauguma užsienyje studijuojančių lietuvių į Lietuvą grįžti nesiruošia, juolab — atlikti praktikos. Studentų praktikos ambasadose — ne tik vienas geriausių būdų išlaikyti šių studentų ryšį su tėvynę, bet ir galimybė paveikti jų apsisprendimą grįžti į Lietuvą. Be to, ir pati URM pripažįsta, kad studentų praktikos tikslas — populiarinti tarp jaunimo Lietuvos Respublikos diplomatinę ir valstybės tarnybą, formuoti objektyvų jaunimo požiūrį į ją ir skatinti siekti karjeros ministerijoje.
Tačiau tai tėra gražūs žodžiai, kuriuos labai gerai moka sakyti diplomatai. Tikrovėje — ir užsienyje studijuojantys studentai, ir emigrantai yra palikti likimo valiai. Jų interesai mažai kam rūpi, o mūsų šalies ambasados užsienyje savo elgesiu jiems tiesiog dar kartą primena, — grįžti į Lietuvą nėra jokios prasmės.
Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys
