Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai. Parlamentaras Rimantas Dagys pareiškė, kad toks šeimos apibrėžimas leis į Lietuvą atvykti „musulmonams su keturiomis žmonomis ir vienos lyties sutuoktiniams“. „Kodėl mes mėginame „de facto“ įteisinti šitą išplėstinį šeimos traktavimą, nors mūsų Konstitucija to neleidžia?“ – svarstant įstatymą stebėjosi R. Dagys. RESPUBLIKA
„Pernai mūsų ekonomika augo beveik sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių, metus mes baigėme rungtyniavimu su estais – kas yra pirmi, o kas antri“, – apžvelgdamas 2011-uosius premjeras Andrius Kubilius negailėjo pagyrų Vyriausybės politikai. – „Įvedus prabangaus nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje yra sudaryta galimybė visiems elgtis taip, kaip jie suvokia savo pareigą šioje valstybėje. Mokesčių mokėjimas tikrai nėra bausmė, kurią premjeras ar finansų ministrė skyrė turtingesniems gyventojams. Jie nėra prasikaltę, bet gali daugiau prisidėti prie viešų problemų sprendimo. Juk niekas kaip bausmės netraktuoja ir progresinių mokesčių, kurie yra daugelyje šalių, netgi kaimyninėje Lenkijoje.“ LIETUVOS RYTAS
Politikai bei bedarbių reikalų tvarkytojai džiaugiasi derlingais metais: Darbo birža neteko per 40 tūkst. klientų. Gal atsitiktinumas, kad ir Lietuva neteko 40 tūkst. savo piliečių, šiemet tapusių emigrantais. Tačiau valdininkai linkę prisiimti nuopelnus sau, o visa kita vadinti sutapimais. Bedarbiai ištremti iš Lietuvos. VAKARO ŽINIOS
„ Sąjūdžio sprogimo metais (1989 m.) mūsų buvo 3,7 mln. Šiemet – 3,05 mln. Turint galvoje, kad anuomet surašytas žmogus ir gyveno ten, kur buvo surašytas, dabartinį skaičių drąsiai sumažinkime keliais šimtais tūkstančių. Skaičiai – be jokios paguodos. Sąjūdžio sprogimas pakėlė tonusą ir įžiebė gyvenimo viltį, tad kasmet mūsų gimdavo per 50 tūkst. Neilgas buvo džiaugsmas, nes apie 2000 m. visi skaičiai apvirto aukštyn kojom. Dabar gimsta vos 30 tūkst., miršta per 40 tūkst. Be to, kasmet dar ir išvyksta daugiau, negu miršta. Šiemet į Vakarus išrūko dvigubai daugiau, negu mirė. Vaizdelis be jokios vilties“, – konstatuoja filosofas Arvydas Juozaitis. – „Integruojama Lietuva į civilizaciją, kurioje šeima nelaikoma pasaulio pradžia. Kur visose tribūnose šaukiama apie „vienalytę santuoką“ ir visokiausių mažumų „šventas teises“. Sodoma ir Gomora.“ RESPUBLIKA
Lietuvoje vis gausėja meno kūrinių pirkėjų gretos. Nors mūsų šalyje paklojamos sumos nė iš tolo neprilygsta garsiausiems pasaulio aukcionams, jos auga. „Kai parduodamas darbas yra geras, nesvarbu – krizė ar ne. Juk toks kūrinys nesimėto“, – aiškina jau kelerius metus meno kūrinių aukcionus rengiančios Meno rinkos agentūros vadovė Simona Makselienė. Tiesa, krizė vis dėlto paveikė kolekcininkus. 2008-aisiais vidutinė per aukcioną parduotų kūrinių kaina siekė 7,4 tūkst. lito. 2009-aisiais ji buvo susitraukusi net iki 2,5 tūks. litų. Tiesa, šiemet ji jau stryktelėjo iki 5 tūkst. litų. Gruodį vykusiame 21-ajame aukcione rekordinė kaina sumokėta už modernizmo klasiko tapytojo Leono Katino darbą „Prisiminimas iš teatro“ . S.Makselienės teigimu, aukcionų dalyviai – labai išsilavinę žmonės. Dažniausiai į meną investuoja advokatai, gydytojai ir verslininkai. „Pas mus neateina tie, kurie ieško gražaus vaizdo ant sienos. Interjero puoselėtojai – ne mūsų publika. Aukcionų dalyviai visuomet gerai išmano, ką perka“, – tvirtino Meno rinkos agentūros vadovė. LIETUVOS RYTAS
Kauno savivaldybė kvietė kauniečius gruodžio 31-ąją, likus valandai iki vidurnakčio, rinktis Rotušės aikštėje ir Kauno širdyje sutikti Naujuosius metus. Į aikštę susirinkę miestiečiai pasijuto apgauti – Rotušės aikštėje nebuvo jokios šventinės programos ar koncerto. Pasak savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Sigito Šliažo, Naujųjų sutikimui prie miesto rotušės nieko ir nebuvo suplanuota: „Ekrane prie rotušės buvo transliuojamas Lietuvos televizijos šventinis auksinio balso konkursas Triumfo arka“. KAUNO DIENA
Druskininkus papuošė dvi bronzinės laumės, viliojančios žmones atsigaivinti iš žemės gelmių trykštančiu mineraliniu vandeniu. Grakščių, rankomis susikibusių merginų skulptūros iškilo Nemuno skardyje, šalia neseniai pastatyto naujojo tilto. Dvi prie akmeninės arkos prigludusios gražuolės tarsi saugo iš žemės gelmių srūvantį, gydomosiomis savybėmis pasižymintį mineralinio vandens šaltinį. „Iš pradžių ketinau jas pavadinti undinėmis arba nimfomis, bet vėliau prisiminiau laumes – mitologines būtybes, kurios nuo seniausių laikų globoja tyro vandens šaltinius, ežerus, upes“, – kalbėjo kompozicijos kūrėjas klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas. LIETUVOS RYTAS
Net ir viduržiemį Nemuno delta primena ankstyvą pavasarį – čia vis dar klykauja tūkstančiai į šiltuosius kraštus neišskridusių paukščių. Neįprastai šilta žiema vandens paukščiams vis dar leidžia maitintis atvirose Kuršių marių, Nemuno žiotyse, ir užliejamose pamario pievose. „Kol kas pamaryje yra ne mažiau kaip 20 tūkstančių įvairių rūšių paukščių. Net ir gulbių dar apie pusę tūkstančio. Jei staiga atšaltų, paukščiai pasitrauks per dieną“,- sakė Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys. KAUNO DIENA
Ima aiškėti, kad tariamas policijos informatorius, o tiksliau – pilietis iš gatvės Mindaugas Žalimas akivaizdžiai melavo, neva policijos pareigūnams suteikė svarbią išankstinę informaciją apie Drąsiaus Kedžio rengiamas žudynes Kaune. Atrodo, kad vienas pagrindinių jo viešos „išpažinties“ tikslų – sukelti nepasitikėjimą Kauno teisėja Neringa Venckiene, kad pareigūnai turėtų pretekstą prašyti panaikinti jos imunitetą. Tačiau pagrindinis smūgis teko šalies kriminalinės policijos viršūnei, kurios vadovai buvo priversti atsistatydinti. Vienas iš jų, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas puoselėja planus savo garbę ir orumą ginti teisme. „Aš visą laiką sąžiningai tarnavau, o dabar buvau apšmeižtas dėl nebūtų dalykų, buvau priverstas atsistatydinti. Aš ir dabar esu įsitikinęs, kad M.Žalimas įvykdė provokaciją prieš kriminalinę policiją“, – sakė V.Račkauskas.
Šaltiniai policijos departamente „Respublikai“ teigia, kad dar iki paviešinimo naujai sukurta Policijos departamento Imuniteto tarnyba slapta sekė kriminalistus, neva nuslėpusius skandalingą informaciją apie slaptą liudininką. „Man tokie faktai nėra žinomi. Jei jūs turite tokios informacijos – pasidalykime, tada svarstysime, ar taip buvo“, – policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis sakė abejojantis, ar iš tikrųjų aukšto rango policijos pareigūnais buvo slapta domimasi. Tačiau kai kurie faktai verčia abejoti, ar tikrai nebuvo imtasi tam tikrų priemonių prieš kriminalinę policiją. S.Skvernelis sakė, kad į viešumą išlindus M.Žalimo melui, situacijos jis nevertina kaip Policijos departamento ar asmeninio pralaimėjimo. Visvaldas Račkauskas: „Informatorius“ apkvailino visus. RESPUBLIKA
Už lytinius santykius su paauglėmis – net savanoriškus – pasipylė bausmės, griežtesnės negu už išžaginimus ir net už žmogžudystes. Apie tai – šios dienos straipsnyje „Pamylėtos trylikametės juokiasi, o jų meilužiai rauda“. AKISTATA
Švedijoje dirbantis 34 metų Prienų gyventojas Kostas Žurauskas stebisi, kaip brangiai Lietuvoje kainuoja apginti savo teises. Per Kalėdas antstoliai jau trečią kartą suskaičiavo kurmių išraustus žemės kupstelius ant šio žmogaus vejos ir išdavė dokumentą su antspaudais. Jame patvirtinama, kad 4 arų plote rasti 53 kurmiarausiai, o kurmių baidymo aparatas tuo metu veikė. Kiekvienas antstolių vizitas K.Žurauskui kainuoja 500 litų. Padedamas antstolių prieniškis pasirengęs teisme įrodyti, kad prekybos centre už 47 litus įsigytas aparatas ne tiktai neišbaidė kurmių iš jo sklypo, bet atvirkščiai – galbūt net paskatino gyvūnus čia įsikurti. Vasarą parvykęs iš Švedijos vyras apskaičiavo, kiek kainuos atvežti žemių gyvūnų būstams užpilti, po to paprašė „Senukų“ už patirtus nuostolius sumokėti 500 litų. Bet pardavėjai į tai reagavo su humoru ir prieniškio pasiteiravo, ar jo sklype negyvena vėžliukai nindzės. Švedijoje įpratęs prie pagarbos lietuvis nutarė ginti savo teises valstybės institucijose. LIETUVOS RYTAS
