Šiaulių darbo biržoje sparčiai mažėja bedarbių. Tik džiaugtis nėra kuo – darbingi žmonės toliau emigruoja, o dauguma registruotų bedarbių gyvena iš pašalpų ir dirbti neskuba. Specialistai sako, kad susirasti gerų darbuotojų ateityje bus tiesiog neįmanoma, jų nebeliks.
„Šiaulių darbo rinka traukiasi, sensta ir praranda kvalifikaciją, o norintys dirbti ir uždirbti – emigruoja“, – sako Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.
Darbuotojai išeina kur geriau
– Kaip pastaruoju metu kito situacija darbo rinkoje?
– Bedarbių Šiaulių apskrityje sumažėjo 8 tūkstančiais: nuo 13,8 iki 10,7 procento, palyginti su 2010 metais. Mažiau žmonių užsiregistravo. 2009 – 2010 metais, krizės laikotarpiu, turėjom besikreipiančiųjų bumą. Pernai užregistruota15 procentų mažiau bedarbių.
Kita vertus, 6 procentais padaugėjo laisvų darbo vietų pasiūlymų – iš viso užregistruota 21 tūkstantis. Dar vienas nedarbo mažėjimo veiksnys – įsidarbino 16 procentų daugiau žmonių nei 2010 metais. Dauguma 2011 metais atėjusių naujų bedarbių rado darbą: į darbo biržą kreipėsi 23 tūkstančiai, įsidarbino daugiau kaip 22 tūkstančiai žmonių.
Nors balansas yra, ir pernai, ir šiemet sausio 1 dieną vis dar turime palyginti daug darbo ieškančių žmonių. Pernai Šiaulių apskrityje buvo 30 364, šiemet – 22 180 bedarbių.
Iš 21 tūkstančio registruotų laisvų darbo vietų 90 procentų buvo privačiame sektoriuje. Darbo vietų pasiūla augo visuose rajonuose, ypač Akmenės, Joniškio, Kelmės rajonuose, kurie pagal Vyriausybės patvirtintą programą yra pripažinti probleminėmis teritorijomis.
Trečdalis laisvų darbo vietų buvo terminuotos – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų trukmės.
– Kodėl mažiau bedarbių registravosi darbo biržoje – jie emigravo, o gal nebeliko norinčiųjų dirbti?
– 2009 – 2010 metais ekonominė krizė buvo pasiekusi piką: daugelis įmonių atleidinėjo darbuotojus, o pernai ekonomika šiek tiek atsigavo. Be jokios abejonės, dalis žmonių išvažiavo.
– Kodėl atleidžiami darbuotojai – darbdavių nebetenkina jų kvalifikacija?
– Dėl kvalifikacijos stokos atliedimų neužregistravome. Dažniausiai žmonės atleidžiami pasibaigus darbo sutarčiai, šalių susitarimu arba darbuotojo prašymu. Kolektyvinių atleidimų pernai, išskyrus „Snoro“ darbuotojus, nebuvo.
Atleidimų darbdavio iniciatyva tikrai buvo nedaug, dažniausiai darbuotojų netenkina darbo sąlygos.
Ieško universalo
– Galbūt griežčiau braukėte žmones iš bedarbių sąrašų?
– Mes privalome siūlyti darbdavių teikiamas darbo vietas. Jeigu mūsų klientas atsisako tinkamo darbo pasiūlymo – atitinkančio jo kvalifikaciją arba ankstesnę darbinę veiklą – jam registracija darbo biržoje nutraukiama be teisės registruotis 6 mėnesius.
Tačiau tai nereiškia, kad nutrauksime registraciją pasiūlę nekvalifikuoto darbo žmogui, turinčiam išsilavinimą ir dirbusiam specialistu.
– Ar išaiškinate „gudručius“, sugebančius gauti pašalpą ir dar nelegaliai dirbti?
– Žmonių, dirbančių nelegaliai ir gaunančių nedarbo pašalpas, yra nemažai. Juos identifikuoti – sudėtinga, bet dėl dalies mūsų klientų turime įtarimų. Neturime įrodymų, koks procentas bedarbių dirba nelegaliai, maždaug 15 – 20 procentų.
Jeigu žmogus yra registruotas pas mus ilgesnį laiką ir atsisako dirbti, vadinasi, turi pragyvenimo šaltinį.
– Ką siūlo dardaviai?
– Darbdavių reikalavimai kinta. Jie nori gauti darbuotoją, kuris mokėtų daryti daug ką – universalą, tačiau kol kas žmogui jo universalumą atitinkančio atlyginimo negali mokėti.
Atlyginimai siūlomi nedideli, svyruoja nuo minimalios mėnesinės algos iki vieno tūkstančio litų ar kelių šimtų virš tūkstančio, priklausomai nuo siūlomos darbo vietos ir darbuotojo išsilavinimo.
Tačiau dažniausiai siūlomų atlyginimų dydis svyruoja nuo 800 iki 1000 litų. Toks atlyginimas – skurdo riba, ypač, jei ieškoma darbuotojo, kuris gebėtų atlikti kelių specialistų darbus. Darbdaviai taupo.
Jeigu ieško statybos darbuotojo, prašo, kad mokėtų atlikti įvairius statybos darbus, jei vadybininko – privalo turėti savo automobilį ir gebėti dirbti kompiuterinėmis programomis.
Kol kas Šiaulių darbo rinkoje siūlomi atlyginimai tikrai nėra dideli. Jeigu žmogus gauna bedarbio pašalpą, kompensacijas, tai už minimalią algą siūlomas darbas dirbti neskatina.
Darbdaviai kasasi duobę
– Ar darbdaviai, taupydami darbuotojų alyginimų sąskaita, patys neišsikas sau duobės?
– Jeigu darbdaviai neturės galimybių mokėti tinkamo užmokesčio, problema tik gilės. Kol darbo užmokestis, kaip veiksnys, motyvuojantis dirbti, nebus adekvatus žmonių poreikiams, tol ši situacija tęsis.
– Gaunasi užburtas ratas: darbuotojai uždirba mažai, nes ekonomika neatsigauna taip greitai, o ekonomika neatsigauna, nes žmonės mažai uždirba? Gal darbdaviai ne negali, o nenori darbuotojams mokėti daugiau?
– Neaišku, kokia yra ekonominė darbdavių padėtis. Kol žmonės nebus skatinami pradėti dirbti, o ne gyventi iš pašalpų – ypač kaimiškose seniūnijose, tol suksis užburtas ratas. Gaunantieji išmokas kelerius metus ar daugiau net nesiruošia pradėti dirbti.
Vietos rinkai reikalingiausi kvalifikuoti ir motyvuoti žmonės, nes kurių netenkina darbdavių siūlomos darbo sąlygos – emigruoja.
Jau dabar tam tikrų sričių specialistų trūksta: pardavimų vadybininkų, daug laisvų pardavėjų darbo vietų, nes jų kaita gana didelė ir didžiuosiuose prekybos centruose, ir mažuose, profesionalių virėjų, mokančių gaminti viską, įvairių sričių aukštos kvalifikacijos inžinierių, tarptautinio pervežimo vairuotojų.
Trūksta siuvėjų, bet ypač dažnai joms siūlomas pamaininis darbas, o moterims, auginančioms mažamečius vaikus, sunku būna suderinti darbą ir šeimos interesus.
– Ar daugėja norinčiųjų verstis savarankiškai?
– Pernai verslo liudijimai buvo pigesni, todėl darbo biržos klientų, pasirinkusių dirbti savarankiškai, padvigubėjo. 2010 metais verlo liudijimus išsiėmė 3328 bedarbiai, pernai – 6309. Šiemet per dvi savaites 20 procentų padaugėjo išsiimančių verslo liudijimus nei pernai per tą patį laikotarpį. Metų pradžioje visada stebimas susidomėjimas verslo liudijimais. Juo labiau, kad darbo biržoje registruotiems asmenims taikomos mokesčių lengvatos.
– Kokios kvalifikacijos žmonės registruojasi darbo biržoje?
– Beveik 40 procentų bedarbių neturi jokios kvalifikacijos, kas trečias bedarbis – vyresnis nei 50 metų. Anksčiau tokio amžiaus žmonės sudarė ketvirtadalį ieškančiųjų darbo.
Darbo rinka traukiasi, sensta, praranda kvalifikaciją. O su amžiumi pradeda pulti ligos, kurios riboja darbo pasirinkimo galimybes.
Irena BUDRIENĖ
