Nors ir nebe geometrine progresija, emigracija nesiliauja. Tėvai neretai išvyksta be vaikų – šie paliekami globėjams Lietuvoje rūpintis. Vienišumas, ilgesys, mokymosi problemos vis dažniau aplanko emigrantų vaikus.
Išskiria šeimas
Penkerių metų Eglė buvo palikta augti pas močiutę. 1995 m. tėtis išvyko ieškoti geresnio gyvenimo JAV, mama – Didžiojoje Britanijoje. Gyvendami atskirai, Eglės tėvai po kelerių metų išsiskyrė, tačiau ir toliau rūpinosi vaiku. Mergaitės močiutė, prisimindama tuos įvykius, tik džiaugiasi, kad šiuo metu viskas gerai, nes anūkė studijuoja, dirba. Tada, žinoma, kankino nežinia, ar pakankamai meilės ir rūpesčio mergaitė gauna. Tėvai skambindavo telefonu dukrai bent du kartus per savaitę, rėmė finansiškai.
„Pinigais meilės nenupirksi, bet Eglė galėjo lankyti ir muzikos mokyklą, ir keliauti. Buvo sudarytos visos sąlygos mėgautis vaikyste, – prisimindama kalbėjo močiutė. – Galbūt svarbiausia yra su tokiu vaiku daug kalbėtis, jam įrodyti, kad yra mylimas, juo rūpinamasi.“
Vasaromis Eglė išvykdavo pas tėvus, tačiau jai pasibaigus grįždavo mokytis į Lietuvą. Močiutė džiaugiasi, kad Eglė su tėvais bendravo dažniau negu kai kurie vaikai, gyvenantys su tėvais tame pačiame mieste. Juk kaip bendraujama su savo atžalomis, priklauso nuo žmonių vertybių, noro ir atsakomybės turėjimo. Ir Lietuvoje gausu tėvų, kurie, girtaudami, nesirūpindami vaikais, juos praranda. Ne visada atstumas yra blogai – kartais jis dar labiau skatina bendrauti ir rūpintis vienas kitu.
Anot močiutės, labiausiai mergaitei tėvų trūkdavo per šventes, kai sirgdavo ar mokyklos renginiuose, kai susirinkdavo kitų vaikų tėvai. Apie neigiamas emigracijos pasekmes ji daug nekalba, tačiau pripažįsta, kad emigracija šią šeimą išskyrė – jei jos nebūtų buvę, galbūt ir gyvenimai būtų susiklostę visai kitaip.
Dovanų nepakanka
Lietuvių kalbos mokytoja Jūratė pastebi, kad išvykus į užsienį uždarbiauti mamoms, didelė žala padaroma vyresniesiems paaugliams vaikinams. Pakinta elgesys, vaikinai vaikšto liūdni, atsiranda lankomumo ir pažangumo problemų. Tėvo išvykimas tarsi nedaro didelės įtakos, jei jis grįžęs ne tik aprūpina materialiai, bet ir pasidomi mokymosi rezultatais, sporto pasiekimais, apsilanko mokykloje.
Jaunesni vaikai išgyvena dėl bet kurio iš tėvų išvykimo. „Mokau berniuką, kuris turi elgesio problemų, kurios paūmėja prieš grįžtant tėčiui iš užsienio ir kelias savaites jam išvykus. Vaikas rodo dovanas, pasakoja apie tėtį, bet matau, kad jam labai sunku likti be jo, nors turi labai rūpestingą mamą, – pasakoja mokytoja. – Kita mano mokinė, šeštokė, yra visada išsiblaškiusi, liūdna. Neseniai sužinojau, kad jos tėvai išvykę uždarbiauti į užsienį. Kartą ji atėjo į klasę linksma, tokia, kaip ir kiti vaikai, ir ėmė dalinti visiems saldainių, pasakoti, kad trumpam grįžo jos mama. Tik tada supratau, kodėl mergaitė buvo tokia keista. Ilgesys ir nereikalingumo jausmas trukdo siekti gerų mokymosi rezultatų.“
Mokytojai visada pastebi, kad vaikas labai pasikeičia išvykus vienam arba abiem tėvams. Panašių elgesio pokyčių būna ir vienam iš tėvų mirus.
„Vaikams tikrai nereikia krūvos madingų užsienietiškų daiktų ir drabužių. Pastebime, kad tie vaikai, kurių tėvai gyvena kukliai, bet nuolat bendrauja su jais, domisi mokslo pasiekimais ir kt., auga jausdamiesi saugūs, gerai mokosi, neturi elgesio sutrikimų, – teigia lietuvių kalbos mokytoja. – Vaiko gerovė nieko bendra neturi su tais įsivaizduojamais turtais, kuriuos sau ar vaikui svajoja uždirbti tėvai. Taip pat tėvai turėtų suvokti, kad tik jų meilė ir rūpestis, bendravimas su vaiku sukurs jo ateitį, o ne mokykla. Mokytojas tik padeda tėvams – pagrindinis darbas turi tekti jiems. Uždarbiavimą užsienyje pavadinčiau nauja tėvų laisvės forma, tarsi paauglystės tąsa. Drįstu teigti, kad paliekantys savo vaikus tėvai tiesiog jų nemyli. Tai nieko neturi bendra su Lietuvos ekonomine padėtimi, o norint pateisinti save visada randama kam suversti kaltę.“
Problemos kyla vos išvykus
Panašiai mano ir Aukštelkės pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytoja Tamara. Ji sako, kad tėvams išvykus vaikai iškart tampa problemiški. Jie, protestuodami prieš tėvų išvykimą, nustoja mokytis, vaikus apninka ilgesys. Išsisukinėjama, atsiranda atšiaurumas bendraujant su mokytojais ir bendraklasiais. Ypač sunku tiems vaikams, kurie augo puikioje šeimoje, jais tėvai rūpinosi ir mylėjo. Tokiais atvejais vaikai tampa ypač nelaimingi ir jautrūs.
Jeigu vaikai lieka su seneliais, tuomet ir mokytojams, ir moksleiviams būna sunku rasti bendrą kalbą, nes seneliai lepina vaikus, todėl vėliau tampa nebeįmanoma su jais susitvarkyti.
Kiekvieno vaiko svajonė yra išvyka pas tėvus. Jeigu jie išvažiuoja pas juos tik vasaromis, grįžus į Lietuvą būna sunku prisitaikyti ir iš naujo viską pradėti.
Mokytoja teigia, kad nepažįsta nė vieno moksleivio, kuris išvykus tėvams taptų laimingesnis, nes beveik visais atvejais šeimoje situacija tampa komplikuota.
Bijos ateityje būti paliktas
Anot psichologo Arūno Norkaus, siekiant suprasti, kaip jaučiasi emigravusių tėvų vaikai, reikėtų atkreipti dėmesį į labai paprastą, bet esminį dalyką – vaikas neteko tėvų. „Jam nesvarbu, kad tėvai žada kada nors grįžti, kad skambina ir kalbasi, kad juo rūpinasi močiutė, teta ar kiti giminaičiai. Paprasčiausiai jis suvokia, kad tėvų nėra su juo, jis paliktas vienas ir išgyvena netektį. Vakarų šalyse, o pastaruoju metu ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad tėvų emigraciją vaikas išgyvena labai panašiai, kaip tėvų skyrybas, mirtį ar kitas netektis“, – teigia psichologas.
Kaip toks vaikas jaučiasi? Jis išgyvena pyktį, liūdesį ir nerimą, kartais – visus šiuos jausmus kartu. Padidėja vaiko jautrumas, jis jaučiasi vienišas ir užsidaro savyje, niekam nepasakoja apie savo jausmus. Lygindamas save su bendraamžiais, vaikas save vertina prasčiau. Šis vertinimas būna sąlygotas to, kad kiti turi tėvus, o jis neturi.
Pastebėta, kad mergaitės ir berniukai nevienodai išgyvena tėvų emigraciją. Mergaitės linkusios labiau užsidaryti, išgyventi savyje, berniukai, atvirkščiai, emocijas labiau išreiškia į išorę. Neretai jos realizuojamos agresyviu, savanaudišku, kitus žeminančiu elgesiu. Tokiu būdu vaikas tarsi šaukia – pamatykit, koks aš blogas, padėkit man.
Beveik visada šie išgyvenimai pasireiškia ir mokykloje. Vaikas pradeda prasčiau mokytis, sumažėja jo motyvacija, pradedamos praleidinėti pamokos. Be to, gali pakisti vaiko dėmesys, jam tampa sunkiau įsiminti informaciją, o tai irgi sąlygoja ir mokymosi rezultatams, ir vaiko norą mokytis.
Psichologas A. Norkus teigia, jog vaiko padėtį sunkina tai, kad dažniausiai, gyvendamas su globėju (močiute, teta, giminaičiu), jis gauna tik minimalų emocinį ir dvasinį palaikymą. Labiau vyrauja siekis užtikrinti vaikui materialinę ir fizinę gerovę. Tačiau šis geriau sutiktų turėti mažiau daiktų, kad tik tėvai būtų su juo.
Kokios gali būti tolimos išsiskyrimo su tėvais pasekmės? „Labai tikėtina, kad tokiam vaikui gali formuotis nepasitikėjimo pasauliu nuostata, pasireiškianti tuo, kad jam bus sunku užmegzti artimus emocinius ryšius su kitais žmonėmis. Kiekvieną kartą, gimstant artumui, toks žmogus pradės dvejoti, ar tikrai yra mylimas, ar nebus ir vėl paliktas“, – teigia psichologas.
Vaikams atstovauja globėjai
Aldona Rusteikienė, Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja, kalbėdama apie į užsienį išvykusias šeimas teigė, kad tėvų prašymų palikti vaikus globėjui yra gauta apie 50-60. Anot specialistės, tokius vaikus dukart per metus socialiniai darbuotojai lanko ir stebi, kaip atsakingam asmeniui sekasi jais rūpintis.
Prieš 10 metų situacija Lietuvoje buvo visai kita – nebuvo įstatymo, kad išvykstantiems į užsienį tėvams, paliekantiems vaikus čia, reikėtų tai įteisinti. Nuostatai per tą laiką buvo pakoreguoti. Vaiko globėjas arba jo atstovas atstovauja jam ir gydymo įstaigoje, ir mokykloje, ir kitur.
2010 m. Šiaulių rajone buvo užfiksuoti 52 atvejai, kai tėvai paliko vaikus globėjams. Dažniausiai paliekami vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai, rečiau – mažamečiai (užfiksuoti keturi tokie atvejai). Tėvai stengiasi, įsikūrę kitoje šalyje, pasiimti ir vaikus, kurie ten pradeda lankyti mokyklą.
Anot A. Rusteikienės, jeigu tėvai nepamiršta vaikų, jais rūpinasi, remia finansiškai, tuomet problemų nekyla. Retais atvejais, kai tėvai neskiria lėšų, tenka aiškintis situaciją, kodėl taip atsitiko.
„Problemų nekyla“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris teigia, kad emigrantų vaikams kokių nors išskirtinių problemų nekyla. Nuo 2006 m. pradėti rinkti duomenys apie išvykusius tėvus ir jų globėjams paliktus vaikus. Iki 2006 m. pakakdavo parašyti prašymą pas notarą, dabar pagal įstatą yra skiriamas atsakingas asmuo. Tai – globa ir rūpyba be valstybės pašalpos.
30 dienų prieš išvykimą tėvams reikia kreiptis į skyrių. Jų prašymu yra paskiriamas globėjas, dažniausiai – seneliai. Globėjas turi būti neteistas, nebaustas ir turi suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Jeigu tėvai nori deklaruoti savo išvykimą, savaime suprantama, turi pasirūpinti ir vaiku.
Pasitaiko, kad nepilnametis vaikas neišleidžiamas iš gydymo įstaigos, nes paaiškėja, jog jis gyvena su broliu ar sese, o tėvų išvykimas nėra deklaruotas.
Vaiko teisių apsaugos skyrius aktyviai bendradarbiauja su mokyklomis, darželiais, kad informuotų vieni kitus apie situaciją šeimose.
Savivaldybėje 2008 m. globą ir rūpybą tėvų prašymu įteisino 41 šeima, 2009 m. – 23, 2010 m. – 60, šiemet jau – 39.
R. Saudargytė, P. Lungė