Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus.
Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.
Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą. Tokiomis sąlygomis galutinio laimėtojo nebūtų.
Dolerio griūtis. Skolos problemos JAV sukels pasaulinę ekonomikos krizę.
Labai maža. JAV skolos problemos yra tokios pačios, kaip ir euro zonos. Ta pati skola didžiulė ir deficitas sugeneruotas didelis, bet šiandien JAV rinkoje matome, kad tendencijos išlieka teigiamos ir recesijos JAV mūsų banko analitikai neprognozuoja. Tikėtis visiško dolerio ir JAV ekonomikos žlugimo, mano nuomone, tikimybė yra labai maža.
Kinijos sąstingis. Kinijos ekonomikos augimas ženkliai sulėtės ir tai sukels pasaulinę ekonomikos krizę.
Labai maža. Kinijos ekonomikos dabartinės tendencijos atrodo pakankamai geros. Tikimybė sąstingio kitąmet yra labai nedidelė. Dabartiniai pramonės rodikliai rodo, kad Kinijos ekonomika į recesijos tarpsnį nepateks, ekonomikos lėtėjimas prognozuojamas labai švelnus, o šios šalies potencialas yra labai didelis. Net jei lėtės Kinijos eksportas, tai importo tendencijos aiškiai indikuoja, kad yra didžiulis neišnaudotoas vidinis rezervas. Trumpuoju laikotarpiu kalbėti apie Kinijos sąstingį yra neracionalu. Dėl vidutinio ir ilgo laikotarpio galima įžvelgti nemažai rizikų. Labiausiai jos susiję su šalies skaidrumu.
Nafta kainuos mažiau nei 60 JAV dolerių. Pasaulinė recesija numuš naftos kainas žemiau 60 JAV dolerių už barelį. Tai sukels ekonominę ir politinę krizę Rusijoje, kuri neišvengiamai paveiks ir politinį ir ekonominį Lietuvos klimatą.
Labai maža. Mūsų scenarijus rodo, kad globalios recesijos nebus, nes JAV ir Kinija atrodo pakankamai gerai. Tai kad naftos kaina gali kristi mažiau nei 60 JAV dolerių už barelį ateinačiais metais tikimybė yra nedidelė. Kalbant apie naftos kainą, reikia įvertinti, kad turime naftos kartelį, kuris turi galingus svertus kaip reguliuoti naftos kainas. Šis kartelis neleis kainai kristi žemiau 60 JAV dolerių ribos, nes tai būtų mažiau nei pačios naftos gavybos kaštai.
Naftos kainų šuolis. Neramumai vienoje iš naftos išteklių nestokojančių šalių išprovokuos ženklų naftos kainos šuolį iki 200 dolerių už barelį. Tai tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką ir eilinius jos vartotojus.
Maža. Manau, kad iš esmės tie didieji politiniai nestabilumai ir pavasariai Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų ekonomikose turbūt praūžė ir didžiausią jų poveikį pajutome 2011 metais, kai iš tiesų išprovakuoti politiniai neramumai lėmė naftos kainų nepageidautiną kilimą, kuris prisidėjo prie globalių tendencijų susilpnėjimo. Šiandien matome ėjimą link stabilesnės situacijos.
Mokesčių augimas Lietuvoje. Biudžeto ir pensijų fondo problemos privers vyriausybę padidinti mokesčius fiziniams asmenims, ir tai lems, kad kris vidutinės klasės žmonių pajamos, augs skurdas.
Didelė. Bandoma iš tikrųjų politizuoti šią problema. Mokesčių reforma krypsta ne ta linkme, kuria turėtų. Vertinant dabartinę padėtį, greičiausiai šiais metais priimtų priemonių gali neužtekti. Prie to paties biudžeto deficito mažinimo klausimo bus grįžta 2012 metais ir greičiausiai tam tikri mokesčiai didės. Koks tai bus poveikis vidutinei klasei ir skurdui – neaišku. Jeigu bus sužaista su noru padidinti progresyvumą mokesčių sistemai, kuris iš savęs jau dabar labai didelis, manau, kad tai smarkiai kirs legaliems verslams.
Pramonės katastrofos Lietuvoje. Susidėvėjusi infrastruktūra, kvalifikuotų specialistų praradimas ir darbo drausmė lems virtinę technologinių katastrofų. Pasekmė – sumažėjusi gamyba ir BVP kritimas.
Labai maža. Susidėvėjusi infrastruktūra, gamybinių pajėgumų panaudojimas yra lyg ir pasiekęs prieškrizinį lygį ir be naujų investicijų išlaikyti tokius aukštus augimo tempus bus tikrai sunku. Tačiau katastrofai prognozuoti reikia kažkokio stipraus trikdžio. Tai galėtų būti bankinės sistemos žlugimas. Mūsų pramonė aiškiai indikavo, kad yra stipriai priklausoma nuo išorinių tendencijų, išorinės paklausos. Ir tai ne tiek smarkiai susiję su esamu pajėgumu ar kvalifikacija. 2012 metais pramonės laukia ne patys geriausi laikai, bet tai daugiau susiję su išorinės paklausos sumažėjimu, nei su infrastruktūra ar kvalifikuotų specialistų praradimu. Jeigu pas mus kas prarandama ir emigruoja – tai kalbama apie bedarbius ir žemos kvalifikacijos žmones.
Neramumų protrūkis Lietuvoje. Sunki ekonominė situacija, nedarbas, išaugę mokesčiai, suaktyvėjusios profsąjungos ir kitos organizacijos išprovokuos neramumų protrūkį.
Labai maža. Esame išgyvenę dar sudėtingesnę krizę. Tai indikavo, kad tas mūsų sugebėjimas organizuoti neramumus yra nedidelis. Tai iš esmės gerai. Kita vertus, lietuvių reakcija į sunkesnę ekonominę padėtį yra didėjantis emigracijos srautas.
Emigracijos masto Lietuvoje bumas. Dėl emigracijos rinkoje pradės trukti kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos. Išaugs vidutinis darbo užmokestis, sumažės produktyvumas. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio padidės vidaus vartojimas, tačiau mažesnis produktyvumas neigiamai veiks eksportą.
Didelė. Besitęsiančios emigracijos tikimybė yra didelė. Darbo jėgos trūkumo klausimas turbūt iškils, kalbant ypač apie pigią, nes kvalifikuotos darbo jėgos emigracijos srautai yra santykinai maži. Bent kol dabar nedarbas yra didelis, tai nėra labai didelė problema. Iš esmės tai galimybė žmonėms rasti darbą. Emigrantų pajamos teigiamai prisideda prie mūsų ekonomikos, vartojimo ir toks trumpalaikis poveikis nebus didelis. Klausimas, ar pradės trūkti pigios darbo jėgos, nes nedarbo lygis išlieka pakankamai aukštas. Tačiau rizika lieka, nes kai kurios rinkos susiduria su darbo jėgos trūkumu, mat darbo rinkoje egzistuoja atotrūkis arba nesutapimas tarp darbo jėgos poreikio ir pasiūlos.
Didės nedarbo lygis Lietuvoje. Pasaulinė recesija stipriai paveiks šalies darbo rinką, nedarbo lygis 2012 m. viršys 25 procentus.
Didelė. Baziniame scenarijuje prognozuojame nedidelį sumažėjimą arba galima kalbėti apie stabilizaciją, bet ar tikimybė didelė, kad nedarbo lygis išaugs Lietuvoje? Taip, pakankamai didelė. Šiandien vos ne viskas priklauso nuo išorinės paklausos. Tai 25 procentus galime laikyti pačiu blogiausiu galimu variantu.
