Būsimieji medikai grasina vyksiantys mokytis į užsienį, jei juos, kaip planuojama, trejiems metams įdarbintų privalomai.
Vyriausybė šiuo metu yra parengusi naują gydytojų rengimo tvarką. Joje nurodoma, kad ketvirtadalis asmenų, baigusių rezidentūrą, būtų privalomai įdarbinti Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytose vietose.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas sako, kad projektas kol kas dar nesvarstomas, tačiau jame išdėstytos nuostatos medicinos studentams kelia nerimą. Pasak jo, yra įtvirtinta, kiek studentų būtų privalomai įdarbinami, tačiau nėra apibrėžta, kaip jie būtų atrinkti – ar blogiausi, ar geriausi, ar gyvenantieji netoli kažkokios konkrečios vietos ir pan. Tie, kurie nenorės dirbti privalomoje vietoje, turėtų patys susimokėti už studijas. Tai būtų įspūdinga suma – apie 100 tūkst. litų. Pasak A. Varanausko, tvarkoje nėra apibrėžta, kaip tai vyktų – su mintimi, kad sąlygos būtų apibrėžtos sutartyse. Tačiau studentai norėtų žinoti konkrečiai, kas ir kaip bus. Tuo labiau kad ilgai mokslus kremtantys medikai, sulaukę rezidentūros, dažnai jau būna sukūrę ir šeimas.
Rinktųsi emigraciją
Studentų atstovybė atliko universiteto šešto ir penkto kursų studentų apklausą. Joje, pasak A. Varanausko, maždaug 200 studentų buvo pateikti keli paprasti klausimai. Į klausimą, kur ketina stoti į rezidentūrą, pabaigę medicinos studijų kursus, 92 procentai medicinos studentų atsakė, kad tai darytų Lietuvoje. Tačiau jei įsigaliotų naujoji tvarka, net 76 procentai apklaustųjų rinktųsi studijas užsienyje (kai kuriose šalyse rezidentūra yra nemokama). Lietuvoje liktų tik 20 procentų, o dar 4 procentai nestotų niekur.
Tokia statistika studentų atstovybei atrodo grėsminga. Tad kreiptasi į Vyriausybę, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą, atkreipiant dėmesį į siūlomą tvarkos pakeitimą. Kreipimesi raginama sėsti ir diskutuoti su akademine bendruomene.
A. Varanausko teigimu, studentai sutinka, kad yra problemų – kvalifikuotus gydytojus sunku pritraukti į gydymo įstaigas, veikiančias ne didmiesčiuose, tačiau nauja tvarka situaciją pablogintų.
„Reikia užtikrinti, kad problema būtų sprendžiama ne tokiomis priemonėmis“, – įsitikinęs jis.
Studentų atstovybės prezidento manymu, reikėtų rinktis vadinamąsias minkštas priemones, tai yra pasiūlyti rezidentams palankesnes sąlygas.
Bėda ta, kad mūsų šalyje nėra suvokiama, kad rezidentai dirba ir tai būna gana brandaus amžiaus žmonės, turintys šeimas.
„Dabar siūloma kažkur trejiems metams išvykti. Turėtų būti paramos mechanizmai, kur tada gyventi šeimai“, – mano A. Varanauskas.
Neliko nė vienas
Panevėžio miesto poliklinika užsiima šeimos gydytojų praktiniais mokymais. Jų rezidentūra trunka ketverius metus.
Įstaigos direktorės Irenos Čeilitkienės teigimu, dabar rezidentai renkasi tą miestą, kuris jiems patogesnis, kuriame galbūt gyvena patys ar jų tėvai. Taigi Panevėžyje sulaukiama nedaug rezidentų – vos po kelis. Kiek jie teikia naudos poliklinikai, priklauso nuo rezidentūros lygio.
Pirmus metus rezidentai neturi teisės atlikti kai kurių gydytojo funkcijų – pavyzdžiui, išrašinėti receptų. Jie sėdi ir mokosi, su jais dirba poliklinikos darbuotojai. Besimokantieji rezidentūroje ilgesnį laiką jau gali pradėti dirbti ir savarankiškai. I. Čeilitkienės teigimu, tuomet jie būna nemaža paspirtis – kad ir tuo, jog gripo epidemijos metu gali vykti pas ligonius.
Šiuo metu poliklinikoje daugiau nei 30 procentų gydytojų yra senatvės pensininkai, o kai kurie jų – jau itin garbaus amžiaus.
„Reikia ruošti pamainą. Kalbiname rezidentus, kad pasiliktų dirbti, tačiau kol kas neliko nė vienas“, – apgailestauja direktorė.
Tokia padėtis I. Čeilitkienės nestebina – priežastys natūralios ir objektyvios. „Pamato, kokios darbo sąlygos, kiek popierių... Tai sunkus ir atsakingas darbas“, – sako ji.
Užsienis vilioja labiau
Įtakos būsimųjų gydytojų apsisprendimui, pasak poliklinikos vadovės, turi ir kitos priežastys. Šeimos gydytojai užsienyje yra gerbiami ir brangiai apmokami specialistai. Tad dalis lietuvių specialistų dar atlikdami rezidentūrą jau turi pasirašę sutartis su kitų šalių gydymo įstaigomis: jauni, gabūs, kalbas puikiai mokantys medikai renkasi kitą kelią.
I. Čeilitkienė sako, kad jos vadovaujamoje įstaigoje vidutinis gydytojų atlyginimas be mokesčių yra 3 600 litų. Šiemet vėl pradėjus mokėti visas pensijas, pensininkai gydytojai už tiek dar dirba, bet jaunam, šeimą sukūrusiam ir tik ant kojų besistojančiam žmogui reikia daugiau. Kainuoja ne tik pragyvenimas, bet ir nepigios medicininės knygos – kvalifikaciją kelti būtina nuolat.
„Medicinos mokslas nėra toks, kad baigei, uždarei duris, ir viskas. Reikia nuolat mokytis“, – sako direktorė.
Be to, jos teigimu, ilgiau dirbantys medikai pastebi, kad maždaug kas dešimtmetį medicinos srityje būna perversmų. Pasak I. Čeilitkienės, dešimt metų prasimokęs žmogus turėtų gauti daugiau.
„Studijas medikai baigia maždaug 28 metų. Jau būna ir šeima, o įsidarbinęs specialistas gauna 2 000–3 000 litų ant popieriaus. Kaip jam pragyventi?“ – nesistebi, kad jauni gydytojai renkasi užsienį, I. Čeilitkienė.
Jos manymu, reikėtų keisti darbo finansavimo tvarką. Tiesa, Lietuva neprisivys užsienio šalių atlyginimo, tačiau ir galėdamas padoriai pragyventi gydytojas taip nesiverš į užsienį.
Kita vertus, medikės įsitikinimu, logiška reikalauti iš nemokamai studijuojančių asmenų atidirbti arba sumokėti už tai, ką gavo per studijų metus. „Nieko antikonstitucinio čia nematau. Jei valstybė žmogų išmoko, o jis išvyksta – didžiuliai nuostoliai“, – I. Čeilitkienė priminė, kad anksčiau niekas gydytojų ir neklausdavo, kur šie nori dirbti, – paskirdavo, ir tekdavo kurį laiką padirbėti nurodytoje vietoje.
Suteiktų džiaugsmo
Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams Violeta Smilgienė sako, kad ligoninėje rezidentų taip pat būna mažai. Per pusmetį jei sulaukiama dviejų, tai laikoma daug. Kita vertus, būsimus gydytojus mokyti ir turi didelės ligoninės.
„Jei specialistus ruoš Kupiškyje ar Pasvalyje, naudos nebus. Reikia respublikinio lygio daugiaprofilinės gydymo įstaigos“, – sako ji.
Rezidentai taip pat gali pereiti ne visus mokymo ciklus – kai kurių specialistų neturima pakankamai, kad galėtų mokyti.
„Būtų džiaugsmas, jei atvyktų daugiau“, – tikina V. Smilgienė.
Ligoninėje yra likusių dirbti specialistų. Tai tie, kurie turi čia gyvenamąją vietą arba sugrįžo pasikeitus gyvenimo aplinkybėms.
Daiva SAVICKIENĖ
