Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.
Iki krizės 2007 metais tokių žmonių buvo tik 622, 2008 metais – 921, o 2009-aisiais – jau 1341. Blogėjant ekonominei padėčiai, užsidirbti į kitas šalis traukė ne vien jaunimas. 2010 metais išvyko 1902 pensininkai, o pernai – jau 2246 senjorai, primena „Respublika“.
„Sodros“ Užsienio išmokų tarnybos direktorius Saulius Jakimčius teigia, kad tai duomenys apie išvykusius į Europos Sąjungos šalis. Kiek pensininkų išvažiavo į Rusiją, Ukrainą ar tolimas pasaulio šalis kituose žemynuose, nėra duomenų. Nežinoma, kiek pensijas kitose šalyse gaunančių žmonių dirba, kiek išvyko gyventi pas artimuosius.
„Išvykstantieji į Vakarų Europos šalis važiuoja dirbti, o į Rytus dažniausiai – gyventi“, – teigė „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybos vadovas.
Europos Sąjungos šalyse taikomi bendrieji teisės aktai, tačiau užtenka pensinio amžiaus žmogui užsienyje padirbėti bent metus, ir jis jau gali kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo.
Svarbu turėti minimalųjį darbo stažą, reikalingą minimaliai senatvės pensijai gauti. Lietuvoje minimalusis darbo stažas yra 15 metų. „Jeigu žmogus Lietuvoje dirbo 10 metų, Lenkijoje – trejus ir tiek pat – Vokietijoje, kuri yra paskutinė jo gyvenamoji vieta, jam bus skiriama Vokietijos pensija, o visas darbo stažas, įgytas kitose šalyse, susumuojamas“, – sakė „Sodros“ atstovas.
Tačiau S. Jakimčius atkreipia dėmesį, kad dideles pensijas užsienio šalyse užsidirba tik kvalifikuotą darbą dirbę emigrantai iš mūsų šalies.
Pasisekė ir menininkams, kurie, padirbėję vos porą trejetą metų ir gavę didžiulius honorarus, Lietuvoje per 40 metų užsidirbtas skurdžias pensijas pasididino dvigubai.
Jeigu Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje emigrantai dirba juodą, mažiau apmokamą darbą, didelių senatvės pensijų neverta tikėtis, atkreipia dėmesį S. Jakimčius.
Tačiau, kaip ir jauni žmonės, senjorai savo išvykimą į užsienį dirbti ar gyventi deklaruoja toli gražu ne visuomet.
„Sodra“ prašo emigruojančių pensininkų pranešti apie savo išvykimą teritoriniams padaliniams arba Užsienio išmokų tarnybai.
„Būna, kad pensininkas jau keleri metai gyvena kitoje šalyje, o pensija jam ir toliau pervedama į jo sąskaitą kuriame nors Lietuvoje veikiančiame komerciniame banke. Yra pasitaikę, kad pensininkui mirus artimieji tai nuslėpė ir džiaugėsi velionio pensijos pinigais. Toks gudravimas visada greitai baigiasi, o neteisėtai pasisavintas išmokas iš paveldėtojų išieškome per teismą“, – tvirtino S. Jakimčius.
Per krizę, kai mūsų šalies pensijos buvo sumažintos, o dirbantieji tegavo jų dalį, labiausiai pasisekė išvykusiesiems gyventi į Rusiją. Šioje šalyje lietuviams Rusijos valstybės paskirtos pensijos dėl krizės nebuvo mažinamos, be to, jos yra didesnės nei Lietuvoje.