Į pernai atsivėrusią Vokietijos darbo rinką panevėžiečiai nebeskuba, bet užsienis nesiliauja traukęs.
Prieš metus Vokietija nustojo taikyti apribojimus sezoniniams darbuotojams, o nuo gegužės nebeliko jokių apribojimų ir kitiems, norintiems dirbti šioje šalyje. Naujai atsivėrusios galimybės sudomino nemažai tautiečių.
Panevėžio darbo biržoje dirbanti EURES tarnybos EURES konsultantė Jurgita Klingaitė patvirtino, kad tuo laiku Vokietija buvo itin populiari tarp ieškančiųjų darbo užsienyje. Tačiau šiuo metu jau ir vėl tradiciškai dominuoja Skandinavijos šalys. „Ažiotažas buvo balandžio-gegužės mėnesiais, o dabar domėjimasis nuslūgo“, – sako specialistė, tačiau patikina, jog Vokietijos darbdavių darbo siūlymais domimasi, kaip ir kitų šalių.
Kalba – pagrindas
Mokantieji vokiečių kalbą tradiciškai darbo dairosi vokiškai kalbančiose šalyse, mokantieji angliškai – anglakalbėse. Tuo labiau kad kalbos mokėjimas bene būtiniausia sąlyga norint gauti kvalifikuotą darbą. Vis dėlto, J. Klingaitės teigimu, daug lietuvių išvyksta į užsienį dirbti ir nekvalifikuoto darbo. Dirba terminuotai – tris–šešis mėnesius, paprastai fabrikuose, žemės ūkyje. Tokiems darbams mokėti kalbą ar kvalifikacijos nereikia.
Kadangi į EURES konsultantus kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės, tad ne visi moka kalbą. Pasak konsultantės, ateina žmonių, temokančių rusiškai. „Kartos spragos“, – apie tai, kad anksčiau mokyklose nekreipta daug dėmesio užsienio kalboms, tvirtina J. Klingaitė.
Jaunimas kalbą paprastai moka, tačiau ir jų žinios toli gražu nevienodos. Tad ar galės pretenduoti į norimą darbą, priklauso ir nuo reikalavimų. Pavyzdžiui, vadybininkai, statybų inžinieriai turi labai gerai skaityti ir rašyti reikiama kalba. „Ir nelabai pagudrausi – darbdaviai patys atvažiuoja, atsirenka ir mato“, – specialistė įspėja nepuoselėti iliuzijų.
Ne itin konkurencingi
Panevėžiečius domina įvairios šalys ir įvairūs darbai. Išskirti šalių, kurias nusprendusieji išvykti iš miesto aplenkia, praktiškai neįmanoma. Santykinai mažiau teiraujamasi darbo Viduržemio jūros regiono šalyse – Italijoje, Graikijoje, Kipre. Veikiausiai dėl tenykštės ekonominės situacijos ir dar dėl to, kad minėtų šalių darbdaviai yra aktyvesni vasaros metu, kai prireikia sezoninių darbuotojų.
EURES tarnyba gauna pasiūlymus iš visų Europos Sąjungos valstybių. Šiuo metu Vokietijoje reikia slaugytojų, Estijoje – suvirintojų, Jungtinėje Karalystėje – slaugytojų, vaisių pakuotojų. Norvegijoje siūlomas darbas įvairių sričių inžinieriams, ir ne tik jiems, Švedijoje – miško darbininkams.
Šią dieną daugiausia siūlomas kvalifikuotas darbas. Nekvalifikuotam kol kas dar ne sezonas. J. Klingaitės teigimu, paprastai žmonių dirbti žemės ūkyje pradedama ieškoti vasario viduryje.
Specialistė taip pat sako pastebėjusi, kad lietuviai darbdaviai specialistų užsienyje nelabai ieško – bent jau Europos Sąjungos šalyse. Ir tai nenuostabu: net ir ekonomikos pakilimo metu nebuvome pajėgūs konkuruoti atlyginimais su kitomis bendrijos šalimis.
J. Klingaitė neabejoja, kad galėdami pasiūlyti tokias sąlygas kaip ir kitos Europos šalys, lietuviai verslininkai mielai kviestųsi specialistus užsieniečius. O kol kas tik kartais paieškoma darbuotojų vadinamosiose trečiosiose šalyse – Baltarusijoje, Ukrainoje. Panevėžyje kartais prireikia kino dirbti kinų restorane. Buvo reikalingas ir vertėjas iš kinų kalbos, ieškota vairuotojų, tačiau ir čia ažiotažo nėra.
