Užsienis

JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) kaltina lietuvį Justą Butkų sukčiavimu pasisavinus 4,1 mln. JAV dolerių (3,9 mln. eurų) – jis kaltinamas tokią sumą neteisėtai surinkęs iš 64 investuotojų. Dariaus Karpavičiaus slapyvardžiu prisidengęs J. Butkus 2021 metų pabaigoje siūlė investuoti neegzistuojančiuose investicijų fonduose „TBO Capitals Group“ ir „Gray Capital Group“ per jų svetaines, pranešimus spaudai ir interneto reklamas, praėjusią savaitę pranešė SEC.

Prancūzijos finansų ministras Ericas Lombardas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga muitų klausimu turėtų siekti „subalansuoto susitarimo“ su Jungtinėmis Valstijomis. „Turime derybininkų, kurie žaidžia be kompromisų – taigi žaisime be kompromisų, bet... turime siekti subalansuoto susitarimo, kad apsaugotume savo ekonomikas“, – sakė E. Lombardas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti „neatidėliotiną“ karinę paramą Ukrainai, kai Vašingtonas sustabdė pagalbą.  „Tai momentas Europai, ir mes esame pasirengę žengti žingsnį“, – Briuselyje paskelbė U. von der Leyen. „ReArm Europe“ galėtų mobilizuoti beveik 800 mlrd. eurų gynybos išlaidų saugiai ir atspariai Europai“, – sakė ji.

Kremlius palankiai vertina JAV pagalbos Ukrainai sustabdymą ir teigia, kad „tai gali paskatinti Kyjivą siekti taikos, rašo „Sky news“. Kremlius Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti JAV karinę pagalbą Ukrainai pavadino „geriausiu indėliu į taikos siekį“. Trumpas po ginčo su Zelenskiu sustabdė karinę pagalbą Ukrainai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas, taip stiprindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusi...

Prancūzijos ekonomikos ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis prieštarauja, jog Europos karinėms reikmėms finansuoti būtų konfiskuojamas Rusijos turtas. „Prancūzijos pozicija yra tokia, kad šis Rusijos turtas.

Ramiajame vandenyne išgelbėtas lietuvis Aurimas MockusAustralijos kariniame laive vakarieniavo su karininkais. Apie tai „Facebook“ pranešė laivo įgula. „Komanduojantis karininkas, RAN vadas Arronas Convery, sveikina nuotykių ieškotoją Aurimą Mockų, kuris pirmą kartą vakarieniauja HMAS Choules laive. Aurimui įteiktas jo irklas ir iš laivo išgelbėtos vėliavos“, – rašoma įraše. Įgula taip pat pasidalijo keliomis nuotraukomis iš vakarienės.

JAV respublikonas Darrellas Issa pareiškė, kad siūlo Donaldui Trumpui įteikti Nobelio taikos premiją, rašo „The Hill“. „Šiandien nominuosiu @realDonaldTrump (Donaldą Trumpą – red. past.) Nobelio taikos premijai“, – pirmadienį platformoje „X“ rašė D. Issa. „Niekas jos nenusipelno labiau“, – priduria jis. Trumpas nominuotas ir anksčiau, bet niekad nelaimėjo Savo įraše D. Issa nenurodė, kodėl nominuoja prezidentą.

Prancūzija sukritikavo JAV sprendimą stabdyti karinę paramą Ukrainai. Tai stiprina Rusijos poziciją ir apsunkina taikos siekimą, stočiai „France 2“ sakė Prancūzijos Europos reikalų valstybės sekretorius Benjaminas Haddadas, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Sprendimas stabdyti ginklų tiekimą iš esmės dar labiau atitolina taiką, „nes jis tik stiprina agresorės, tai yra Rusijos, pozicijas“, pažymėjo pareigūnas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pirmą kartą po sugrįžimo į Baltuosius rūmus kreipsis į JAV Kongresą, žadėdamas „atnaujinti amerikietišką svajonę“ ir išdėstydamas savo viziją apie išplėstinį prezidentavimą ir pakeistą pasaulio tvarką. Respublikono kalba antradienį bus pasakyta po jo pirmųjų šešių labai audringų savaičių Baltuosiuose rūmuose. Per šį laikotarpį JAV ir pasaulį sukrėtė daugybė pokyčių.

Kinijai ir JAV paskelbus apie viena kitai skirtus muitus, Pekinas antradienį pareiškė, kad ketina kovoti iki galo, jei Vašingtonas pradės prekybos karą.  „Jei Jungtinės Valstijos (...) atkakliai tęs muitų karą, prekybos karą ar bet kokį kitą karą, Kinijos pusė kovos su jomis iki galo“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas. Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką padidinti anksčiau Kinijai įvestą 10 proc. tarifą iki 20 proc.

 Popiežius Pranciškus, gydomas ligoninėje dėl abiejų plaučių pneumonijos, po dviejų bronchospazmo priepuolių visą naktį išmiegojo ir toliau ilsisi, antradienį ryte pranešė Vatikanas.  Pirmadienį vakare Vatikanas paskelbė, kad anksčiau tą dieną pontifikas patyrė du ūmius kvėpavimo nepakankamumo epizodus, kuriuos sukėlė didelis gleivių susikaupimas bronchuose. Dėl šių bronchospazmo priepuolių buvo atliktos dvi bronchoskopijos, kurių metu išsiurbtas susikaupęs sekretas.

JAV yra rengiamas planas, pagal kurį būtų švelninamos Rusijai įvestos sankcijos, remdamasi vieno oficialaus JAV asmens ir dar vieno šaltinio suteikta informacija pranešė „Reuters“. Baltieji rūmai paprašė Valstybės departamento ir Iždo departamento sudaryti sąrašą sankcijų, kurias galima būtų panaikinti, kad JAV pareigūnai šį klausimą galėtų aptarti su Rusijos atstovais, kai kitą kartą su jais kalbėsis apie santykių atnaujinimą, pranešė agentūra.

Kinija antradienį pranešė, kad nuo kitos savaitės nustatys naujus muitus daugeliui iš Jungtinių Valstijų importuojamų žemės ūkio produktų.  „Vištienai, kviečiams, kukurūzams ir medvilnei bus nustatyti papildomi 15 proc. tarifai“, – sakoma kinų finansų ministerijos išplatintame pranešime.  Ministerija pridūrė, kad „papildomi 10 proc.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai yra tikrinimas, kaip toli jam bus leista nueiti, interviu CNN sako „The New York Times“ analitikė Maggie Haberman. D. Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai. Tai sekė vos kelioms dienoms nuo atviro konflikto su Volodymyru Zelenskiu praėjus. Prieš tai kelias savaites buvo akivaizdžiai pastebima trintis tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio, vienas po kito sekė replikos.

Penktadienį, po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito JAV ir sulauktų komentarų apie jo aprangą, ukrainiečiai pasidalino, kad jie turi „savo kostiumus“, rašoma „The Washington Post“. V. Zelenskis nuo pirmos masinės Rusijos invazijos į Ukrainą dienos vilkėjo karinio stiliaus drabužius.

Britanijos karalius Charlesas III pirmadienį susitiko su kanadiečių ministru pirmininku Justinu Trudeau pasikalbėti apie tai, kodėl monarchas viešai negina Kanados, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ne kartą paraginus aneksuoti šiaurinę kaimynę.

Po Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos Australija taip pat signalizavo pasirengimą nusiųsti taikdarius į Ukrainą, jei čia įsigalios paliaubos. Jo vyriausybė pasirengusi paremti Ukrainą ir svarstyti apie galimą taikos misiją, žurnalistams sakė ministras pirmininkas Anthony‘is Albanesė. Prieš tai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė, kad laikinai stabdo amerikiečių karinę paramą Ukrainai. Australija nėra NATO narė, tačiau yra Aljanso partnerė.

Tikėtinas kitas Vokietijos kancleris pirmadienį pareiškė manantis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sąmoningai eskalavo Kyjivo sąjungininkus šokiravusį konfliktą su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. Friedrichas Merzas teigė, kad po penktadienį įvykusios žodinės konfrontacijos Baltuosiuose rūmuose Vokietija beveik neišvengiamai turės didinti savo gynybos išlaidas. Jis teigė tikintis, kad šią savaitę pavyks susitarti dėl padidinimo sąlygų per derybas dėl naujos vyriausybės sudarymo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas stabdyti karinę pagalbą Ukrainai, Ukrainai gali turėti  įtakos ilgus metus, CNN pareiškė karinis analitikas ir atsargos pulkininkas Cedricas Leightonas. Anot jo, D. Trumpo sprendimas iš esmės gali pakenkti Ukrainos gebėjimui kovoti su Rusijos invazija ilgus metus ateityje.

Į JAV importuojamoms Kanados ir Meksikos prekėms antradienį įsigaliojo dideli muitai, pasibaigus JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytam terminui, per kurį valstybėms nepavyko sudaryti susitarimo.  Dėl naujausių muitų gali sutrikti tiekimo grandinės.  Vasarį D. Trumpas paskelbė ir vėliau atidėjo muitus importui iš svarbių prekybos partnerių Kanados ir Meksikos, kaltindamas jas nesugebėjimu sustabdyti nelegalios imigracijos ir prekybos narkotikais.

Kanada įves 25 proc. tarifus iš Jungtinių Valstijų įvežamoms prekėms, taip atsakydama į JAV tarifus, kuriuos planuojama įvesti antradienį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas po 30 dienų pertraukos pareiškė, kad iš Kanados ir Meksikos importuojamoms prekėms antradienį įsigalios 25 proc. tarifai. Kanados energetikos ištekliams galios mažesnis 10 proc. tarifas. Anot Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau, įsigaliojus amerikietiškiems tarifams, Kanada taip pat nustatys tokius pačius 25 proc.

Nuo to laiko, kai 2022 m. vasarį prasidėjo Rusijos invazija, Jungtinės Valstijos Ukrainai yra suteikusios karinės pagalbos už 65,9 mlrd. JAV dolerių, tačiau tolesnė parama pakibo ant plauko, mat Donaldas Trumpas pirmadienį įsakė sustabdyti pagalbos tiekimą Kyjivui.

Buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos direktorius, dirbęs Joe Bideno laikais, Michaelis Carpenteris sureagavo į Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai, rašo BBC. „Manau, kad tai tiesiog stulbinama“, – sako jis. Anot M. Carpenterio, šiame kare yra labai akivaizdu, kas yra auka, o kas yra agresorius. „Rusija yra agresorė, o Ukraina – auka, o mes elgiamės taip, tarsi būtų atvirkščiai“, – sako jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau yra bandęs daryti spaudimą Volodymyrui Zelenskiui atsisakydamas teikti pagalbą, rašo BBC. Prieš penkerius metus D. Trumpas sustabdė Kongreso patvirtintą pagalbą Ukrainai, norėdamas priversti V. Zelenskį užpilti purvą ant tuometinio varžovo Joe Bideno. Spaudė Zelenskį D. Trumpas buvo apkaltintas pažeidęs įstatymą, nes spaudė Ukrainos vadovą surasti neigiamos informacijos apie J. Bideną.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad Europos lyderiai turi problemą. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity, rašo BBC. Anot jo, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko puikius santykius su daugeliu Europos sąjungininkų, jie viešai ir privačiai apie Rusijos ir Ukrainos karą sako skirtingus dalykus. „Štai kokia problema yra su europiečiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sustabdė JAV karinę pagalbą Ukrainai ir apkaltino Europos lyderius silpnumu dėl jų priklausomybės nuo Amerikos. Sustabdymas truks iki tol, kol prezidentas Volodymyras Zelenskis galės Vašingtonui įrodyti, kad yra pasiryžęs siekti taikos, praneša agentūros „Bloomberg“ ir „Fox News“, kurias informavo administracijos pareigūnai. „Tai nėra nuolatinis pagalbos nutraukimas, tai – pauzė“, – „Fox“ sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenka „Sky news“ pareiškė, kad Donaldo Trumpo sprendimas stabdyti karinę pagalbą Ukrainai yra katastrofiškas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pirmadienį pareiškė esąs tikras, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, praėjusią savaitę Ovaliajame kabinete susikirtęs su Donaldu Trumpu, „galiausiai“ sutiks aptarti taiką su Rusija. Duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, J. D. Vance‘as pasakė, kad Ukrainos prezidentas „demonstravo akivaizdų nenorą pradėti taikos procesą“, kurio siekia D. Trumpas. „Bet aš manau, kad jis galiausiai prie to prieis, – pareiškė viceprezidentas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai, patvirtino Baltieji Rūmai. D. Trumpas visiškai aiškiai leido suprasti, kad pagrindinis tikslas, kurio jis siekia, yra taika, naujienų agentūrai „dpa“ paaiškino Baltieji Rūmai. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikirto su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad dar neaptarė karinės pagalbos Ukrainai nutraukimo klausimo, ir sumenkino pranešimus, kad po ginčo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis gali sustabdyti paramą. „Dabar net nesu kol kas apie tai kalbėjęs. Tai yra, dabar žiūrėsime, kaip bus. Daug dalykų vyksta dabar, tiesiog šiuo metu mums kalbantis“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad nori kuo greičiau užbaigti karą savo šalyje, JAV vadovui Donaldui Trumpui vėl sukritikavus jo poziciją dėl paliaubų.

Buvęs Lenkijos prezidentas, „Solidarumo“ lyderis Lechas Wałęsa ir dar 39 buvę Lenkijos politiniai kaliniai parašė JAV prezidentui Donaldui Trumpui laišką, kuriame išreiškė „nerimą“ dėl atmosferos per jo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis laiškas paskelbtas L. Wałęsos „Facebook“ paskyroje, praneša portalas „eurointegration“. Laiško autoriai pažymi, kad „su siaubu ir pasibjaurėjimu“ žiūrėjo D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo įrašą.

Sulaukęs 88-erių metų Australijoje mirė vienas žinomiausių pasaulyje kraujo donorų Jamesas Harrisonas, kuris apsaugojo milijonus naujagimių nuo Rh nesuderinamumo, rašoma „Telegram“ kanale „Nexta“. Australas, padėjęs išgelbėti 2,4 milijono kūdikių, daugiau nei 60 metų kas dvi savaites paaukodamas retus savo kraujyje esančius antikūnus, mirė slaugos namuose, rašoma „The Washington Post“. 1966 m. mokslininkai atrado, kad kraujo plazmą, kurioje yra neįprastų antikūnų Anti-D, galima vartoti nėštumo...

Popiežius Pranciškus, trečią savaitę gydomas ligoninėje dėl abiejų plaučių uždegimo, pirmadienį patyrė du naujus kvėpavimo priepuolius, pranešė Vatikanas. „Šiandien Šventasis Tėvas patyrė du ūmaus kvėpavimo nepakankamumo epizodus, kuriuos sukėlė didelis endobronchinių gleivių susikaupimas ir dėl to atsiradęs bronchų spazmas“, – sakoma pareiškime. Vatikanas teigė, kad jam vėl buvo pritaikyta neinvazinė mechaninė ventiliacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas ilgiau nesitaikstys su Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio pozicija dėl paliaubų su Rusija. „Tai blogiausias pareiškimas, kokį tik galėjo padaryti Zelenskis, ir Amerika su tuo ilgai nesitaikstys“, – pareiškė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“, pateikdamas nuorodą į naujieną, kurioje cituojamas ukrainiečių prezidentas, teigiantis, kad karo pabaiga dar toli.

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu telefonu kalbėjęsis Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina siekia atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis aukščiausiu lygiu. „Kalbėjome apie tai, kad tos saugumo garantijos yra sunkiai įsivaizduojamos be JAV dalyvavimo, todėl mano klausimas buvo, ar ketinama atnaujinti tą dialogą, kuris štai tokiu būdu nutrūko praėjusį penktadienį“, – BNS pirmadienį Romoje sakė šalies vadovas.

Lietuva svarstytų prisijungti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos buriamos taikos užtikrinimo Ukrainoje koalicijos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „JK ir Prancūzija nori imtis lyderystės dislokuodamos galimai savo karinę galią taikai užtikrinti, tam yra pasirengusios suteikti tikrai nemažas pajėgas, kuria vadinamąją norinčiųjų koaliciją – kviečia šalis, kurios gali kas kiek prisidėti pagal savo dydį prie šitos koalicijos.

Ukrainos kariuomenė 2022 m. vasarį į karą išėjo turėdama apie 100 masyvių „2S7“ haubicų – tiek naudojamų, tiek laikomų sandėliuose. Tačiau daugiau nei po metų jų skaičius stipriai sumažėjo dėl rusų atakų ir amunicijos trūkumo, rašoma „Forbes“. 45-osios artilerijos brigados priklausantys 203 milimetrų vikšrinių patrankų, kurios aptarnauja 14 karių įgulos, iš pradžių atkakliai gynė Kyjivą, o vėliau buvo išsklaidytos remti Ukrainos pajėgų rytinėje fronto linijoje.

Pietvakarių Vokietijos Manheimo mieste pirmadienį į minią įsirėžus automobiliui žuvo du žmonės, pranešė institucijos ir pridūrė, kad po incidento sulaikė 40 metų vokietį. „Du žmonės nuo patirtų sužalojimų mirė, dar keli yra sunkiai sužeisti“, – sakoma Badeno-Viurtembergo žemės vidaus reikalų ministro Thomaso Stroblio pareiškime. Vokietijos policija teigė, kad kol kas neturi pagrindo įtarti politinio motyvo.

Pirmadienio vakarą konferenciniu skambučiu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos premjeras Kristenas Michalas kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. „Gera nuotolinė diskusija su prezidentais V. Zelenskiu, G. Nausėda ir ministru pirmininku K. Michalu apie tolimesnius žingsnius, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pirmą kartą kreipsis į Kongresą nuo sugrįžimo į valdžią ir pristatys savo valdymo viziją šaliai, kurią drebina jo bandymai dramatiškai pertvarkyti federalinę vyriausybę ir užsienio politiką. Jo kalba Kapitolijuje, kuri turėtų prasidėti 21 val. (trečiadienį 4 val. Lietuvos laiku), nuskambės praėjus šešioms savaitėms po jo inauguracijos ir ketveriems metams nuo tada, kai jo šalininkai šturmavo šį pastatą po jo pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu agentūrai „Bloomberg“ JAV ir Ukrainos vadovų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio ginčą Baltuosiuose rūmuose palygino su santuokiniu kivirču, rašoma „Fakti.bg“. „Manau, kad tango visada reikia dviejų. Žinote, kartais santuokoje ar bet kokiuose santykiuose užsisklendžiate savo kamputyje ir pykstate, bet turite iš ten išeiti, pasikalbėti, paspausti vienas kitam ranką ir judėti toliau“, – sakė Suomijos prezidentas.

Ukrainos pajėgos iš tiesų naudojasi vabzdžiais karyboje, tačiau ne ta prasme, kokia tai pateikia Rusijos propaganda. Ukrainos 225-ojo šturmo pulko kariai „išrūkė“ rusus iš įtvirtinimų pasinaudoję bičių aviliu. „Unian“ skelbiama, kad kariams mūšio su priešu metu baigėsi granatos, todėl buvo nuspręsta į rūsį įmesti du bičių avilius iš netoliese buvusio bityno. Ukrainos kariai gynė teritoriją Pokorovsko apylinkėse, kur aptiko rūsyje įsitvirtinusius Rusijos kariuomenės atstovus.

Estija nuo kovo 3 d. įvedė draudimą atvykti į šalį dar 55 Sakartvelo piliečiams, tarp kurių – teisėjai, policininkai, prokurorai ir parlamentarai. Atitinkamą potvarkį pasirašė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, praneša užsienio politikos žinybos spaudos tarnyba, kuria remiasi portalas ERR.

Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analize, vasario mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainos teritorijoje pasistūmė mažiau nei ankstesniais mėnesiais. Duomenys rodo, kad vasarį Maskva užėmė 389 kv. km Ukrainos teritorijos. Sausį ji pasistūmėjo 431 kv. km, 2024-ųjų gruodį – 476 kv. km, o per lapkritį užėmė didžiausią 725 kv. km plotą. Per pastaruosius metus, nuo 2024 metų kovo iki šių metų vasario, Rusijos kariuomenės laimėjimai siekė 4,5 tūkst.

Rusijos kariuomenė bando prasiveržti per sieną Sumų srityje, kad perkirstų Ukrainos dalinių aprūpinimo logistikos kelius.  Tai per televiziją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“. Pasak pareigūno, okupantai jau ne pirmą kartą mėgina priartėti prie Ukrainos sienos iš tos pusės, kur Gynybos pajėgos tęsia operaciją Kursko srityje, taip pat įžengti į Ukrainos teritoriją, kad perkirstų logistikos kelius.

Liuksemburgo oro uosto muitinės pareigūnai praėjusį mėnesį aptiko rekordinę 500 kilogramų kokaino siuntą oro transportu iš Brazilijos gabentame krovinyje, pirmadienį pranešė pareigūnai.  Muitinės pareigūnų pranešime sakoma, kad kokainas buvo „gudriai“ paslėptas tarp 3,6 tonos kukurūzų miltų, paskleistų ant penkių padėklų.  Apskaičiuota, kad kokaino vertė pardavus jį gatvėse siekia apie 100 mln. eurų.

Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė esąs vienintelis JAV prezidentas, neatidavęs Rusijai jokių Ukrainos teritorijų. Tai pranešė leidinys „The Telegraph“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Vienintelis prezidentas, neatidavęs jokių Ukrainos žemių Putino Rusijai, yra prezidentas Donaldas Trumpas. Atminkite tai, kai silpni ir neveiksmingi demokratai kritikuoja, o melaginga žiniasklaida su džiaugsmu skelbia viską, ką jie sako“, – parašė jis.

Vokietijos konservatorių lyderis ir tikėtinas kitas kancleris Friedrichas Merzas mano, kad prieš ketvirtadienį įvyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą šaliai „labai skubiai“ reikia susitarti, kaip finansuoti išlaidas gynybai ir pagalbai Ukrainai.