vladimiras laučius

Lietuvoje smaugiamas verslas, nes politikai labiau stengiasi įtikti mokesčių nemokantiems rėksniams, nei ieškoti partnerystės su kūrybingu ir savo valstybę puoselėjančiu verslu. Taip LŽ tvirtino "Senukų" įmonių asociacijos prezidentas, Žinių radijo savininkas Augustinas RAKAUSKAS. Jo teigimu, mūsų politikai stengiasi žūtbūt išlaikyti savo rankose ekonomikos valdymo svertus, remdami tuos, kurie stiprina jų valdymo galią.

Gimtadienių niekas nešvenčia tris kartus per metus, ir valstybei savo gimtadienį švęsti triskart yra keistoka - taip LŽ teigė Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius. Istoriko nuomone, išgyvename „kvailus ir maitojančius“ laikus, kai jaunuomenę neigiamai veikia bloga politinė aplinka, o nesibaigiančios reformos išsekino mokyklą, kuriai primetama nesibaigianti kaita.

Seimas, kurį kolega Vladimiras Laučius jau diagnozavo prisiuosčius Talibano dvasios, uždraudė televizijos laidas ir literatūrą, kuri "demonstruoja paranormalius reiškinius, sudarančius šių reiškinių tikrumo įspūdį". Kiek papildysiu Vladimirą, kuris nepelnytai įvardijo tik vienus iš ideologinio fronto karių, liejančių sūrų prakaitą kovoje prieš paranormalumą bei paleistuvystę - talibus. Nepelnytai nuskriausti kiti, kuriuos paminėsiu žemiau.

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, tapęs Europos Parlamento (EP) nariu, nenori tęsti Europos integracijos proceso ir pasisako prieš unifikuotą Europą. Jam ir jo būsimam kolegai EP Juozui Imbrasui bus ne pakeliui su federaciniam ES modeliui palankomis parlamentinėmis grupėmis - socialistais ir Europos liaudies partija.

Šiandien, kai krizė kamuoja visuomenę ir valstybę, žmones piktina ne tiek pablogėjusi jų asmeninė materialinė padėtis, kiek socialinio teisingumo stoka. Taip LŽ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius-krikdemas Donatas Jankauskas. D.Jankauskas pabrėžia, kad sunkmečio našta kartais pasiskirsto neproporcingai ir neteisingai, o valstybės parama vis dar dažnai keliauja ne ten, kur jos labiausiai reikia. Padėtis nėra beviltiška.

„Laikas keisti plokštelę“, - taip apie nesibaigiantį VSD problemų svarstymą Seime vis nepriimant reikalingų sprendimų LŽ teigė Seimo pirmininko pavaduotojas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, Liberalų sąjūdžio (LS) atstovas Algis Kašėta. Jis taip pat sakė laukiąs sprendimų dėl VSD iš išrinktosios prezidentės Dalios Grybauskaitės, kurios kandidatūrą per rinkimus rėmė LS.

Portalo „Balsas.lt“ „vanagų“ klube svečiavosi politologas Vladimiras Laučius ir Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius. Kartu su jais portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas ir autoriai Gintaras Ronkaitis bei Imantas Melianas kalbėjosi apie premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtas posovietinės epochos pakasynas. Pokalbį moderavo portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas. Pokalbio temą padiktavo šalies ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nevilkina sprendimų dėl „Leo LT“ likimo, bet siekia priimti juos apgalvotai, kad privataus investuotojo interesas nepažeistų visuomenės intereso. Taip LŽ tvirtino TS-LKD Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Seimo narys taip pat kritikavo kai kuriuos Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklos ypatumus ir patarė savo partijos kolegai - socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Dagiui - susilaikyti nuo tam tikrų įžeidžiamų epitetų.

"Nesu tas žmogus, kuris skaitytų paskaitas Rusijai ir mokytų ją, ką daryti ir ko nedaryti", - LŽ tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Ministro nuomone, Lietuvai per pastarąjį pusmetį pavyko atversti naują puslapį santykiuose su Rusija bei juos "sušildyti". Anot V.Ušacko, kalbantis su Rusija, reikia siekti ekonominės naudos, bet kartu nepamiršti ir istorinio teisingumo.

Tokį Konstitucinį Teismą (KT), kokį šiandien turime Lietuvoje, laikas naikinti kaip instituciją. Taip tvirtina JAV, Kalifornijoje, gyvenanti lietuvė teisininkė Aldona Meilutytė. Ji yra neseniai pasirodžiusios knygos „Ar įmanoma pagerinti Lietuvos teismų darbą?“ autorė. Teisininkės nuomone, Lietuvoje sureikšmintas teisėjų nepriklausomumo siekinys anaiptol negarantuoja, kad jie yra nepriklausomi nuo kyšių ir politinės įtakos.

Darbo partijos iškelta kandidatė į prezidentus Loreta Graužinienė ryžtingai nusiteikusi keisti krašto Vyriausybę, pasukti ekonominę politiką kitu keliu ir spręsti iš peties su emigracija, tautos nykimu susijusias problemas. Kandidatė LŽ taip pat tvirtino, jog būtina atsakyti į klausimus, kurie liko neatsakyti po VSD karininko Vytauto Pociūno žūties. - Kokia yra pagrindinė Jūsų rinkimų vajaus žinia rinkėjams? Kuo ji išskirtinė? - Yra dvi pagrindinės žinios.

Dalia Grybauskaitė nepūtė miglos būdama eurokomisarė. Nors į Europos Komisiją buvo deleguota socialdemokratų Vyriausybės, ji pirmoji švaistūnišką ir neatsakingą Gedimino Kirkilo ministrų kabineto politiką viešai pavadino puota maro metu. Neišsisukinėja ir dabar, tapusi kandidate į Lietuvos prezidentus. - Žinia, kurią šiandien girdi rinkėjai, yra ta, kad siekiate prezidento posto norėdama kovoti su oligarchais ir demonopolizuoti valstybės ūkį.

Ekonomikos augimo metu tarp merų išplito mada - dėl didesnės garbės ir prestižo varžytis steigiant „savas“ ligonines, perkant joms brangiausią įrangą ir įdarbinant jose ne pagal kišenę didelį žmonių skaičių. Šis vajus turi baigtis: ekonomikos nuosmukis verčia optimizuoti gydymo įstaigų veiklą. Taip LŽ teigia sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis ČAPLIKAS. - Ministro pareigas pradėjote eiti įsisiūbuojant krizei.

Visuomeninio jaunimo klubas (VJK) pristato unikalų pilietiškų tekstų kūrimo konkursą „LieTUvis'2009“, kurio tikslas prasmingai paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį, skatinti jaunimą domėtis Lietuvos istorija, būti aktyvų, pilietišką ir visuomenišką. Visi 9-12 klasių moksleiviai kviečiami kurti tekstus ir iki gegužės 31d. atsiųsti savo darbus elektroniniu paštu [email protected]. Konkurso dalyviams siūloma rinktis iš šių penkių temų:  1.„Neregėta Lietuva.

Jei viskas katalikų tikėjime būtų paprasta, mums gal nė nereikėtų švęsti Velykų: jaustumės gavę krikštą, kaip kokį diplomą, teigia Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro vadovė profesorė Rita Šerpytytė. Kuo tikintiesiems yra ypatingos Velykų šventės? Ar šventinę nuotaiką daugiau lemia pats paprotys, ar jo religinis turinys? Kas yra tikintysis šių laikų pasaulyje? Šventė visada yra laukiama - visais laikais, visose visuomenėse. Velykos - Prisikėlimo šventė.

Vienas pirmųjų užpernai sukritikavęs ką tik užgimusį ir „slibinu“ anuomet pakrikštytą „Leo LT“ projektą, ekonomistas Raimondas Kuodis ir toliau tvirtina, kad šis projektas yra girnapusė, smukdanti visuomenės gerovę. R.Kuodis anksčiau yra tvirtinęs, kad daugelį mūsų valstybės problemų sukelia korupcija ir bukumas. Pagrindine „Leo LT“ kaip problemos priežastimi ekonomistas įvardija antrą iš šių veiksnių - bukumą.

Rytoj sueis penkeri metai, kai mūsų kraštas prisijungė prie NATO. Šia proga LŽ kalbino krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę ir jos patarėją, tarptautinės teisės ekspertą Dainių Žalimą. Teiravomės, kaip šiuo metu Lietuva atrodo Aljanse ir ar 60-metį mininčiam NATO pavyksta reaguoti į naujus iššūkius. R.Juknevičienė: „Svarbu nebūti „kraštiniais“. - Ministre, ko galime tikėtis iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo? - NATO - sėkmingiausias aljansas pastarojo meto pasaulio istorijoje.

Notarai nenoriai dirba provincijoje, todėl ketinama leisti jiems didinti pigiausių paslaugų įkainius iki keturių kartų. Anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, tai turėtų priartinti notarus prie kaimuose ir miesteliuose gyvenančių žmonių. Duodamas interviu LŽ, teisingumo ministras, be kita ko, pabrėžė manantis, kad amnestijos Lietuvos vardo tūkstantmečio proga nebus.

Vieni aktyviausių aukštojo mokslo reformos iniciatorių - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) naujos kadencijos Seime ūmai prarado ankstesnį entuziazmą. Šios partijos frakcija Seime neseniai šaltu dušu pasitiko koalicijos partnerių liberalų vadovaujamos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovus, atvykusius pristatyti Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Didžiausia valdančioji partija - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - dar nėra apsisprendusi, ką rems per prezidento rinkimus. Kai kurie šios partijos skyriai kandidatais norėtų matyti Vytautą Landsbergį arba Laimą Andrikienę. Pastaroji neseniai savo kandidatavimą atšaukė V.Landsbergio naudai. Daugelis konservatorių-krikdemų, tarp jų ir partijos pirmininkas Andrius Kubilius, mieliau paremtų eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.

Šiandien Lietuvoje „Leo LT“ domina visus ne mažiau nei artėjantys prezidento rinkimai. Ir ši bendrovė tokia pat paslaptinga, lydima gandų lyg koks Valstybės saugumo departamentas. Todėl LŽ nustebo, kai „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika noriai sutiko atsakyti į visus pateiktus klausimus. Jis neslėpė, kad „Leo LT“ valdyba dar nesumanė modelio, pagal kurį bus statoma nauja atominė elektrinė. „Derybų su partneriais procesas vyko keistokai, nes vežimas pastatytas prieš arklį.

Su susiekimo ministru Eligijumi Masiuliu LŽ interviu pradėjo karščiausia krašto ūkio aktualija - bankrutavusiu nacionaliniu oro vežėju „flayLAL“. O baigė Permainų koalicijos, Seimo reikalais - kaip ir dera kalbantis su politologu bei Liberalų sąjūdžio pirmininku. - Kuo gresia tolesnė prasiskolinusios įmonės „flyLAL Lithuanian Airlines“ epopėja? - „flyLAL Lithuanian Airlines“ licencija reguliariais reisais skraidinti žmones šių metų sausio 16 dieną mano įsakymu sustabdyta.

Artėjančiuose Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose dabartinis LSDP vadovas Gediminas Kirkilas dalyvaus kaip radikalių progresinių mokesčių šalininkas ir kairiojo partijos flango atstovas. Tačiau buvęs LSDP premjeras negalėjo „Lietuvos žinioms“ paaiškinti, kuo jo nuostatos skirsis nuo kitų kandidatų - Algirdo Butkevičiaus, Zigmanto Balčyčio, Vytenio Andriukaičio pozicijos. - Pernai sakėte galįs lažintis, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbas bus pratęstas.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė stokoja kompetencijos ir daro elementariausias kvailystes. Taip LŽ tvirtina koncerno "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus. Jo teigimu, apkraudama sunkmečiu papildomais mokesčiais verslą ir vartojimą, mūsų valdžia rizikuoja artimiausiais mėnesiais nebesurinkti planuoto biudžeto.

Po „juodojo penktadienio“ riaušių ir artėjant vasario pradžios smulkiųjų verslininkų protesto mitingui LŽ su socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu DAGIU aiškinasi socialinės įtampos priežastis ir galimybes ją sumažinti. - Lietuvos visuomenėje, viešojoje erdvėje jaučiama socialinė įtampa. Sausio 16-osios įvykiai tarsi tai patvirtina.

Dabartinė švietimo ir mokslo politika Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto vadovui filosofui Leonidui Donskiui panaši į kolonializmą - kai kolonizuojame patys save. Jo žodžiais, kai universitetai pradės varžytis, kuris iš jų bus patrauklesnis studentams, žadėdami ne tiek akademinius dalykus, kiek lengvą karjerą, mokslo reforma susives į pataikavimą darbdaviams.

Pasirinkęs Vygaudą Ušacką savo Vyriausybės užsienio reikalų ministru, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius pasirinko kitokią užsienio politiką, nei pats prieš dvejus metus propagavo. Pasirinkęs Vygaudą Ušacką savo Vyriausybės užsienio reikalų ministru, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius pasirinko kitokią užsienio politiką, nei pats prieš dvejus metus propagavo.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdoma žurnalistų stebėsena ir mėginimai spausti nepatinkančius politikos apžvalgininkus gali būti verta naujo specialaus parlamentinio tyrimo. Tokios galimybės neatmetė naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas. Konservatorius A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“ trečiadienį patvirtino, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas yra kitą savaitę kviečiamas pasiaiškinti komitetui.

Politologas V. Laučius porinkiminių apklausų sensacija vadina galimą Valstiečių – liaudininkų ir liberalcentristų nepatekimą į Seimą, o A. Lukošaitis teigia, kad socdemai galėtų būti tinkami partneriai daugeliui partijų. Po išėjusių iš apylinkių rinkėjų apklausos rezultatų kalbintas politologas Vladimiras Laučius sakė, jog išvadas daryti per anksti, tačiau jei rezultatai būtų tikrai tokie, didžiausias netikėtumas būtų Valstiečių liaudininkų ir Liberalų ir centro sąjungos nepatekimas į Seimą.

Kalbinti politologai portalui „Balsas.lt“ ketvirtadienį sakė nemaną, kad artėjantys Seimo rinkimai ženkliai skirsis nuo kitų, nors ir pripažino, kad rinkėjams šį kartą turbūt nepavyks rasti vieno lyderio, kuris iš niekur atitemptų į valdžią naują komandą. Pasak politologo Alvydo Lukošaičio, prieš aštuonerius metus tokiu fenomenu tapo Rolando Pakso tuomet vadovauti liberalai, o prieš ketverius – Viktoro Uspaskicho į pergalę vesta Darbo partija.

Šiemet Seimo rinkimuose žmonės nelabai turi už ką balsuoti. Taip tvirtina „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Pasak jo, palyginti su ankstesniais rinkimais, gerokai padaugėjo neapsisprendusių ir ketinančių nebalsuoti žmonių. Naujos Arūno Valinsko partijos atsiradimas,anot sociologo, taip pat liudija rinkėjų nusivylimą esamu politiniu pasirinkimu.

Ar Lietuva tikrai homofobiška, kaip tvirtina kai kurie politikai, sakantys, jog neseniai vykusiame gėjų ir lesbiečių festivalyje Stokholme buvo jausti laisvės ir pakantumo dvasia, o Lietuvoje tvyro neapykanta? Ar mūsų šalyje diskriminuojamos moterys? Apie tai savaitraštis „Veidas“ kalbėjosi su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi teisininku Henriku Mickevičiumi.

Į Seimą veržiasi ne tik dabartiniai jo nariai bei ten atstovaujamos partijos. Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) į sąrašą priėmė ir kompaniją, ketinančią atkurti konservatorių „suvalgytus“ krikščionis demokratus. Antradienį LSDS valdybos posėdyje buvo diskutuota apie LSDS taktiką Seimo rinkimų kampanijos metu.

Kaip Lietuvai sekasi ginti savo interesus spaudžiamai Rusijos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėjo docento Dainiaus Žalimo klausia savaitraštis „Veidas“. Rusijos Dūma pažėrė Lietuvai visą sąrašą kaltinimų: ir dėl reikalavimo atlyginti okupacijos žalą, ir dėl sovietinių simbolių uždraudimo, ir dėl griežtos pozicijos ES derybose su Rusija.

Seimas uždraudė politinę reklamą per radiją ir televiziją, kuriai partijos ir politikai iki šiol skirdavo didžiausią savo ne visada skaidriai gaunamos finansinės paramos dalį. Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams taip pat draudžiama skleisti politinę reklamą neatlygintinai.

Nesniai LRT vadovu paskirtas Audrius Siaurusevičius pasiskundė savo buvusiems kolegoms žurnalistams, kad jis yra patyręs vienos parlamentinės partijos (suprask – konservatorių) spaudimą. Ponas Audrius dūsavo, kad tokio spaudimo jam nėra tekę patirti per visą jo žurnalistinę karjerą.

Antanas Kulakauskas taikliai pastebėjo, kad sunku suvešėti demokratijai šalyje, kurioje akivaizdžiai trūksta pačių demokratų. Mūsų politikos didžiojoje scenoje iš tikrųjų demokratiškų politikų, kurie demokratiją suvokia ne kaip 50% plius vienas ir daugumos diktatą, o kaip savivaldą, realios galios atidavimą visuomenei ir platų visuomenės įtraukimą į politinių sprendimų priėmimą, yra tiek nedaug, kad juos galima nesunkiai suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų.

Pasak Vilniaus mero Juozo Imbraso, jo atstovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) dar tik pradeda savo kovą su korupcija. Tiesa, Vilniuje šios kovos aukomis pastaruoju metu tapo kaip tik mero partijos bendražygiai — vicemeras Evaldas Lementauskas, tarybos nariai Gintaras Kazakas ir Audrius Butkevičius.

Be abejo, jokia diskusija, liečianti esminius mūsų bendrabūvio klausimus, negali konkrečiu laiko momentu būti vadinama pilnutinai užbaigta, jeigu tik sutariame dėl tos elementarios nuomonių apsikeitimo sąlygos, kad niekas iš mirtingųjų neturi galutinės tiesos monopolio.

Socialdemokratų partijos reitingai ėmė įtartinai trūkčioti, savaitraštyje „Veidas“ konstatuoja Vladimiras Laučius. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktų tyrimų duomenimis, ši partija pagal populiarumą smuko į ketvirtą vietą ir atsidūrė greta tų partijų, kurioms teks kovoti dėl 5 proc. barjero Seimo rinkimuose įveikimo. Ir nors balandį socdemai pakilo į antrą vietą, turėdami maždaug 12 proc.

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra į teismą perdavė 150 tomų Darbo partijos baudžiamąją bylą. Partija kaltinama apgaulingu ataskaitų tvarkymu ir neteisingų duomenų apie partijos pajamas ir turtą pateikimu. Šią partiją palikusi Europos Parlamento narė Ona Juknevičienė labiausiai „darbiečiams“ priekaištauja už pataikavimą valdantiesiems ir tvirtina, kad Algirdo Brazausko era virto daug baisesne „valstybininkų“ era, kai valdžia stambiojo verslo padedama tuština žmonių kišenes.

Gitanas Nausėda neigia žiniasklaidoje pasirodžiusius gandus, jog prezidentas Valdas Adamkus jį mato kaip savo įpėdinį šalies vadovo poste. Šiandien paklaustas, ką jis mano apie tokius gandus, ekonomistas buvo lakoniškas. „Nėra tokių gandų, nes mano pavardė prezidento nebuvo paminėta. Tai – žiniasklaidos interpretacijos“, - portalui „Balsas.lt“ sakė G. Nausėda, šiuo metu esantis visuomeniniu prezidento patarėju.

LRT tarybos pirmininko R.Pakalnio nuomone, vienas svarbiausių darbų, kurie laukia naujojo Lietuvos radijo ir televizijos vadovo Audriaus Siaurusevičiaus – tai santykių su Seimu taisymas. LRT tarybos pirmininkas įsitikinęs, A.Siaurusevičius supranta, jog viena yra būti televizijos laidos vedėju ir kas kita – visuomenės informavimo institucijos vadovu. „Veido“ pokalbis su R.Pakalniu. Veidas: Ar naujo vadovo paskyrimas lems esmines permainas LRT darbe? R.P.: Yra tikimybė, kad permainų bus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituo (TSPMI) vadovas prof. Raimundas Lopata pripažįsta, kad jo vadovaujama institucija yra įsitraukusi į politiką. Savo dalyvavimą užkulisinėse derybose dėl „darbiečių“ paramos Gediminui Kirkilui politologas aiškina paprastai: „Esu laisvas žmogus. Su kuo noriu, su tuo susitinku“. – Baltarusijoje išvaikant opozicijos mitingą sulaikyta žurnalistų iš Lietuvos, sudaužyta jų vaizdo kamera.

Charles’is Fourier (Šarlis Furjė) kartą šmaikščiai pastebėjo, kad lygiai kaip logikoje dvigubas neigimas sukuria teigimą, taip santuokinėje moralėje dvi prostitucijos sukuria vieną dorybę.

Pastaruoju metu padaugėjo priekaištų politikos komentatoriams ir žurnalistams už jų esą destruktyvią, pasitikėjimą politikais ir net Lietuvos valstybę griaunančią kritiką. Tai šaukte šaukiasi pasvarstymų apie tai, kokia kritika paprastai išsakoma Lietuvoje ir ar visais atvejais ji tokia jau destruktyvi ir žalinga.Pamazgos – ne kritikaPradėkime nuo to, kad neįmanoma sugriauti to, kas yra tvirta ir tikra.

"Valstybininku" ironiškai vadinamas įtakingas ir skandalingas premjero patarėjas Albinas Januška nemėgsta žiniasklaidos, "Veido" - taip pat. Vis dėlto jis sutiko atsakyti į "Veido"  klausimus apie šių savaičių aktualijas. Kalbėjosi Vladimiras Laučius.

Jei ligi šiol pasigirsdavo tik priešlaikinių Seimo rinkimų reikalavimų, tai dabar padėtis valstybėje, kai kurių politikų ir apžvalgininkų nuomone, yra tokia rimta, jog svarstytini ir priešlaikiniai Prezidento rinkimai bei atsirado poreikis steigti naujas politines organizacijas. Panašius raginimus vis dažniau išsako neparlamentinių partijų,  visuomeniniai judėjimų atstovai bei politologai, tačiau tam ima pritarti ir kai kurie Seimo nariai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Daugelis apžvalgininkų sako, kad vargu ar galima iš vienos Lietuvos rinkimų apygardos daryti toli siekiančias išvadas, o juo labiau prognozuoti politinius procesus ateityje ar spręsti apie tikrąjį politinių partijų pasitikėjimą. Vis dėlto šie rinkimai nebuvo eiliniai ar visai nesvarbūs: Lietuvos politinio gyvenimo jie nelėmė, bet simboline prasme buvo labai svarbūs politikams ir konkuruojančioms partijoms.