Su susiekimo ministru Eligijumi Masiuliu LŽ interviu pradėjo karščiausia krašto ūkio aktualija - bankrutavusiu nacionaliniu oro vežėju „flayLAL“. O baigė Permainų koalicijos, Seimo reikalais - kaip ir dera kalbantis su politologu bei Liberalų sąjūdžio pirmininku.
- Kuo gresia tolesnė prasiskolinusios įmonės „flyLAL Lithuanian Airlines“ epopėja?
- „flyLAL Lithuanian Airlines“ licencija reguliariais reisais skraidinti žmones šių metų sausio 16 dieną mano įsakymu sustabdyta. Jie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus tarptautinis oro uostas (VTOU) - pagrindinis kreditorius iš valstybinių įmonių, kuriam „flyLAL Lithuanian Airlines“ skolinga apie 20 mln. litų, yra pasisamdęs advokatus ir aktyviai domisi byla.
Sieksime, kad valstybės interesams būtų tinkamai atstovaujama. Kai bus sprendžiama dėl bankroto procedūros administratoriaus parinkimo, stengsimės užtikrinti, kad jis būtų objektyvus žmogus, nesusijęs su „flyLAL Lithuanian Airlines“ interesais.
Mano nuomone, „flyLAL Lithuanian Airlines“ savininkai turi galimybę, jei tik jie to norėtų, tęsti veiklą: licencija tik sustabdyta, ji nėra atimta. Vienas galimų veiklos pratęsimo būdų - įmonės restruktūrizacija, sujungiant visas „flyLAL Group“ priklausančias įmones. Nemaža dalis tų įmonių pagal 2008 metų veiklos rodiklius yra pelningos. Be to, niekas neužkerta kelio ieškoti investuotojo, kuris per bankroto procesą galėtų sanuoti įmonę ir mėginti ją pastatyti ant kojų.
Mes buvome suformavę specialią darbo grupę, ji įvertino „flyLAL Lithuanian Airlines“ epopėją nuo 2005 metų. Darbo grupės išvados leidžia manyti, kad galėjo būti nusižengta įstatymams. Todėl kreipiausi į generalinį prokurorą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius.
- Kokių galimų pažeidimų įžvelgė darbo grupė?
- Vienas dalykas - nesąžiningumas kreditorių atžvilgiu. Įmonės vadovai rinkdavosi, su kuriais kreditoriais jiems atsiskaityti, tačiau būdavo pasirenkami ne tie kreditoriais, kuriems skolos būdavo seniausios ar didžiausios. 2008 metų pabaigoje įmonės akcininkai, dengdami nuostolius, pervesdavo pinigus į „flyLAL Lithuanian Airlines“, o ši - kitoms „flyLAL Group“ įmonėms, priklausančioms tiems patiems savininkams. Nors būta ir kitų kreditorių, kuriems įmonės vadovai buvo skolingi dar daugiau.
Taigi įmonės savininkai didindavo skolą, o per kitą įmonę tuos pinigus pasiimdavo.
Mums taip pat kyla klausimų dėl Valstybės turto fondo veiklos. Mūsų supratimu, buvo nepakankamai užtikrinta privatizavimo programos įgyvendinimo priežiūra. Tam tikri kreditai su valstybės garantija buvo suteikti nesilaikant visų reikalavimų.
- Ar mėgino „flyLAL Lithuanian Airlines“ privatizuoti dalį TVOU priklausančios teritorijos?
- Mes žinome, kad Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi atskirą tyrimą. Šio aspekto mūsų darbo grupė nenagrinėjo. Bet apie teisminius procesus žinau. Manau, išsiaiškinti, kas šiuo atveju teisus, yra teisėsaugos institucijų reikalas.
- Ar Europoje yra įprasta tokia praktika - tarptautiniams oro uostams priklausančią teritoriją perleisti skrydžių bendrovėms?
- Man žinoma civilizuota tarptautinė praktika - kai pateikiamos išankstinės konkurso sąlygos, skelbiami tarptautiniai skaidrūs konkursai, per kuriuos pasirenkami oro uostų operatoriai. Privačios kompanijos sudaro su valstybe sutartį, pagal kurią įsipareigoja 50 ar 100 metų investuoti į oro uosto infrastruktūrą, kartu įgydamos teisę pasiimti dalį oro uosto surenkamų rinkliavų. Apie tokią praktiką, kokia taikyta Vilniaus oro uoste, man neteko girdėti.
- Esate sakęs, kad kai kurios oro linijų bendrovės piktnaudžiauja kainomis - naudojasi proga, kad žmonės turi labai ribotas galimybes skristi ten, kur jiems reikia. Kodėl šiuo atveju padėties neištaiso rinkos mechanizmai?
- Aviacijoje rinkos mechanizmai irgi veikia, bet galbūt truputį pavėluotai. Aviacijos verslas yra šiek tiek specifinis. Oro linijų bendrovės savo angaruose neturi atliekamų lėktuvų, kuriuos, kai tik atsiranda niša, galėtų pradėti naudoti skrydžiams. Todėl sudarinėjami vasaros ir žiemos tvarkaraščiai.
Tai, kad rinkos mechanizmai veikia, liudija mūsų derybos su oro linijų bendrovėmis, jų tose derybose dalyvauja nemažai. Tai rodo, kad šios bendrovės suinteresuotos ateiti į Vilnių ir atnaujinti skrydžius ankstesniais maršrutais ar įvesti naujų. Bet visa tai užtruko. Planuojame, kad kovo pabaigoje, įsigaliojus vasaros tvarkaraščiui, atsiras daugiau tiesioginių skrydžių.
- Minėjote, kad šiomis dienomis turėtų būti patvirtintas naujas oro uosto rinkliavų planas, dėl kurio TVOU esą taps vienu pigiausių oro uostų regione.
- Pareikalavau, kad oro uostas radikaliai pakeistų rinkliavų ir mokesčių politiką. 2008 metais Vilnius buvo bene brangiausias oro uostas regione. Rinkliavos - didelės, konkurencingumas - labai prastas. Pakeitus rinkliavų politiką, Vilnius oro uostas, mano galva, turėtų tapti patraukliausiu regiono oro uostu.
- Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius kreipėsi į Jus dėl mažėjančių keleivių srautų ir vežėjų pajamų. Vežėjų sąnaudos išaugusios dėl padidėjusio degalų akcizo ir PVM lengvatos panaikinimo. Ar pagrįsti „Linavos“ nusiskundimai?
- Turbūt negalima tvirtinti, kad keleivinio transporto problemos kilo šių metų sausio 1 dieną, pasikeitus mokesčių sistemai. Žinoma, PVM lengvatos keleiviams vežti panaikinimas smogė papildomą smūgį. Keleivių vežimas miestuose ir taip visada buvo nuostolingas bei dotuojamas.
Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė neturi tiesioginės įtakos savivaldybėms nustatant keleivių vežimo miestuose tarifus. Pasitaiko atvejų, kai dėl politinių išskaičiavimų kaina ilgą laiką nekeliama, nors būtina ją didinti. Įmonės pasiekia tokią ribą, kai jų nuostoliai ima siekti šimtus milijonų litų. Tada net dvigubai pakėlus kainą nebeįmanoma išspręsti tų įmonių ekonominių problemų.
Per pasitarimus su verslo atstovais svarstome, ar nereikėtų liberalizuoti kainų, kad savivaldybės galėtų nustatyti ne fiksuotą tarifą, o tik tarifo viršutinę ar apatinę ribą. Tada vežėjai galėtų konkuruoti. Dabar tos konkurencijos nėra.
Savivaldybės turėtų efektyviai prižiūrėti viešojo transporto įmonių sąnaudas. Dabar nuostolingų įmonių darbuotojams net išmokamos premijos. Valstybė turi aiškiai pasakyti, kiek ji yra pajėgi dotuoti keleivių vežimą miestuose.
Tarpmiestiniai vežimai smarkiai brangsta, tad keleivių srautas akivaizdžiai mažėja, o nukenčia visi - ir keleiviai, ir vežėjai.
Yra pelningų maršrutų, kaip Vilnius - Kaunas. Jis visada buvo ir bus pelningas, nors ir didelė konkurencija. Tačiau yra nelegalių vežėjų problema. Esu pavedęs ministerijos pareigūnams parengti konkrečių priemonių planą, kaip išstumti tuos nelegalius vežėjus iš rinkos.
Kitas dalykas - kai kurių geležinkelio maršrutų tikslingumo klausimas. Jei politikai nori, kad, tarkime, autobusas važinėtų nuostolingu maršrutu, tas jų noras turi būti paremtas pinigais. Pasidomėjęs 2008 metų geležinkelio pervežimais supratau, kad prieš Seimo rinkimus buvo atsiradę absoliučiai nuostolingų geležinkelio maršrutų tik tam, kad vienas ar kitas politikas būtų įvykdęs savo rinkimų pažadus. Paprašiau, kad Lietuvos geležinkeliai optimizuotų maršrutų skaičių. Juk negalima taip elgtis.
- PVM lengvatų vežėjams nenaikinsite? Esamą degalų akcizą irgi paliksite?
- Ne, apie tai nekalbama. Galbūt iš tikrųjų PVM tarifų suvienodinimo šuolis buvo pernelyg radikalus. Bet dabar kelio atgal nebėra: apie PVM lengvatų atkūrimą kalbėti neverta.
O dėl degalų akcizo - išties, užuot jį padidinę, kaip tarėmės, iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo, pakėlėme dar daugiau. Manau, teisingas būdas - konkurencijos degalų rinkoje skatinimas. Šiuo metu konkurencijos mūsų degalų rinkoje nėra. Yra „Mažeikių nafta“ ir sukurta sistema, kaip užkirsti kelią degalų importui. Vyriausybė jau paprašė Ūkio ministerijos parengti priemonių planą, kaip sudaryti konkurencijos galimybes.
- Ar Jūs, kaip Liberalų sąjūdžio vadovas, pritariate padidintiems pelno ir dividendų mokesčiams?
- Dėl dividendų šią savaitę ginčijomės per Vyriausybės pasitarimą. Liberalai pasisako už tai, kad dividendų apmokestinimas būtų suvienodintas su gyventojų pajamų mokesčiu. Dabar dividendai apmokestinami 20 proc. plius 6 proc. sveikatos draudimui. Mes sakome, kad turėtų būti 15 plius 6. Būkime nuoseklūs, jei kalbame apie mokesčių suvienodinimą.
Kai teigiama, kad taip sumažinus dividendų apmokestinimą biudžetas praras 50 mln. litų, man toks statiškas skaičiavimas nepriimtinas. Nes neskaičiuojame, kiek žmonių, padidėjus mokesčiams, galbūt nuspręs perkelti savo veiklą į kitas šalis arba apskritai „netraukti“ dividendų.
Per diskusiją su koalicijos partneriais dėl pelno mokesčio mums pavyko pasiekti, kad 50 proc. reinvestuojamo pelno būtų taikomas nulinis tarifas. Be to, mes savo didiesiems partneriams vis primename įsipareigojimą dėl šito mokesčių pakėlimo laikinumo.
- Artėja galima interpeliacija Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui. Kokia Jūsų pozicija?
- Keistai atrodo, kad parlamentas, turėdamas naują vadovą, dirba dar tik du mėnesius, tas naujas parlamento vadovas atėjo turėdamas labai didelį visuomenės pasitikėjimą, o jau skubama svarstyti interpeliacijos klausimą.
- Tačiau visuomenės pasitikėjimas A.Valinsku vos per mėnesį sumažėjo daugiau nei tris kartus. Apie kokį pasitikėjimą juo, kaip Seimo vadovu, mes dar galime kalbėti?
- Šis faktas man jau kaip politologui, o ne kaip susisiekimo ministrui liudija, kokia mes esame visuomenė - be stabilesnės politinės fragmentacijos. Tokie visuomenės nuomonės pasikeitimo gūsiai destabilizuoja visą politinę sistemą...
- Ar kartais A.Valinsko partijos atsiradimas nebuvo gūsis, prisidėjęs prie politinės pusiausvyros praradimo?
- Galima būtų daryti ir tokią išvadą. Bet reikėtų kalbėti apie rinkimų instrumentus. Tačiau kas buvo, tas buvo. Dabar manau, kad Seimo pirmininkas, kuris yra naujokas didžiojoje politikoje, galbūt nesusikoncentruoja ties svarbiausiais valstybės politikos klausimais, kuriais kaip Seimo pirmininkas turėtų pirmiausia užsiimti. Matome tragikomiškus vaizdus iš Seimo, kai užčiaupinėjami žurnalistai, nustatomos neaiškios tvarkos. Daug energijos išeikvojama nežinia kam.
Galbūt Seimo pirmininkui reikėtų aiškiau susidėlioti prioritetus, dirbti kryptingai ir mąstyti strategiškai. Jam kiša koją smulkmeniškumas. Kita vertus, praėjo per mažai laiko, kad galima būtų daryti išvadas, jog Seimo pirmininkas jau vertas interpeliacijos giljotinos.
- Konservatoriaus-krikdemo Rimanto Dagio vadovaujamos ministerijos iniciatyva ketinama didinti NPD „pilnoms“ šeimoms, užauginusioms vaikų iki 18 metų. Kaip vertinate šią iniciatyvą?
- Vertinu ją absoliučiai neigiamai. Kai parlamente vyko karštos diskusijos dėl šeimos koncepcijos, o jos rengėjai aiškino, kad tai esą „tik popierėlis“, tik gražios idėjos ir vizija, kaip turi atrodyti šeima, mes sakėme, kad ši koncepcija įgalins ateityje atlikti konkrečius veiksmus. Dabar jau girdime pareiškimų, kuriuos minėjote.
Man, kaip liberalui, tai aktualus klausimas. Manau, Lietuvos piliečių rūšiavimas į užaugusios „pilnose“ ir „nepilnose“ šeimose, panaudojant visų mokesčių mokėtojų lėšas (taip pat ir „nepilnose“ šeimose užaugusių mokesčių mokėtojų pinigus), yra nekorektiškas. Jau nekalbu apie Konstituciją ir lygybę prieš įstatymus.
Jei atsiras tokio pobūdžio teisės aktų projektų, mes, Liberalų sąjūdis, reikalausime jų konstitucingumo įvertinimo.
Vladimiras LAUČIUS
