Kalbinti politologai portalui „Balsas.lt“ ketvirtadienį sakė nemaną, kad artėjantys Seimo rinkimai ženkliai skirsis nuo kitų, nors ir pripažino, kad rinkėjams šį kartą turbūt nepavyks rasti vieno lyderio, kuris iš niekur atitemptų į valdžią naują komandą.
Pasak politologo Alvydo Lukošaičio, prieš aštuonerius metus tokiu fenomenu tapo Rolando Pakso tuomet vadovauti liberalai, o prieš ketverius – Viktoro Uspaskicho į pergalę vesta Darbo partija. Kartu politologas pažymėjo, kad jo visiškai neįtikina viešai pateikiami Arūno Valinsko vadovaujamos „Tautos prisikėlimo partijos“ įsikūrimo ir pramogų verslo atstovų dalyvavimo politinėje veikloje motyvai. A. Valinskas, jo nuomone, tokio vaidmens, kuris teko minėtiems lyderiams, nesuvaidins.
Kartu A. Lukošaitis pabrėžė, jog neverta manyti, kad lyderių ir vieno žmogaus partijų epocha jau praeityje. Jis nelinkęs sureikšminti faktų, kad kai kurių partijų pirmininkų reitingai yra žemesni nei pačių partijų. „Reikia pripažinti, kad rinkimų kampanijos rezultatus lemia visas kompleksas veiksnių. Lyderis ir jo asmenybė yra vieni iš esminių komponentų, o partija be charizmatiško lyderio yra niekas“, - tikino A. Lukošaitis.
A. Lukošaitis taip pat suabejojo premjero Gedimino Kirkilo išsakytu teiginiu, jog šie rinkimai esą būsią skaidresni. „Na, premjeras yra labai turbūt protingas, svarbus ir galingas žmogus, kuris labai daug išmano, tačiau aš tuo abejoju. Tenka pripažinti, kad kai kurių žingsnių buvo imtasi, tačiau kiek jie efektyvūs – parodys laikas. Nemanau, kad buvo padaryta viskas, ką galima buvo padaryti tobulinant įstatymus“, - sakė politologas.
Politikos apžvalgininkas Aidanas Praleika dėstė panašią nuomonę. „Premjero pareiškimas apie didesnį rinkimų skaidrumą yra visiškai tuščias, kaip ir visi panašūs svarstymai. Turbūt nei viena partija nedeklaruotų, kad reklamos televizijoje apribojimai sumažino „juodųjų kasų“ apimtis. Būdų tai patikrinti nėra“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie lyderių vaidmenį A. Praleika sutiko, kad A. Valinsko projektas savo mastais gal ir nesiekia ankstesnių R. Pakso ir V. Uspaskicho suburtų darinių klestėjimo. Tiesa, dėl lyderių vaidmens jo nuomonė buvo kitokia. „Manau, kad lyderiai puošia tik naujas partijas, o štai, tarkim, konservatorių ir socialdemokratų lyderiams reiktų dar pagalvoti, ar jų paminėjimas ir buvimas sąrašo viršuje yra pliusas ar minusas rinkėjų akimis“, - sakė A. Praleika.
Vladimiras Laučius teigė, kad apie vieno žmogaus partijas Lietuvoje kalbėti vis dar galima. „Tvarkos ir teisingumo“ politiniai koziriai susiveda į R. Pakso ir apkaltos aplinkybių bei tikros ar tariamos skriaudos minėjimą. Kitų asmenų, kurių autoritetas būtų žinomas vienoje ar kitoje srityje, būtų žinomi jų pasisakymai – šios partijos sąraše beveik nėra. Šia prasme jie kairėje nusileidžia socialdemokratams, o dešinėje – konservatoriams“, - įsitikinęs V. Laučius.
„Tautos prisikėlimo partiją“ V. Laučius vadino nelabai sėkmingu projektu, mėginant išnaudoti du kozirius. „Daug buvo kalbėta apie tai, kad į Seimą reikia rinkti turtingus. Esą sėkmingai versle prasimušę dėdės gal ką uždirbs ir tautai bei valstybei. Kartu pasikliauta žmonių meile televiziniam idiotizmui. Manyta, jog pakaks to, kad žmogus matomas vedant net ir nelabai protingas laidas, ir rimtos politinės savireklamos nebuvo“, - sakė politologas.
Jis pripažino, kad televizijoje politikui būti itin svarbu. V. Uspaskicho reitingai, kaip pabrėžė ekspertas, pakildavo iškart, kai tik jis pasirodydavo eteryje, net jei tai būdavo susiję su grįžimu iš pabėgimo į Rusiją. Visgi, V. Laučiaus manymu, A. Valinsko partijos steigėjai pernelyg pasitikėjo šiuo faktoriumi ir dabar, kartu su dar keliom partijom kovos dėl to, kad išvis patektų į Seimą.
