aidanas praleika

Galima piktintis politikais, kurie populiarumą kraunasi lipdami į sceną ir ten blogai darydami tai, ką geriau, gražiau ir talentingiau padaro tikri aktoriai ir šokėjai. Bet geriausia pyktį sudėti į balsadėžes. Stabdžių nėra Negalima sakyti, kad Lietuva būtų vienintelė šalis pasaulyje, kurios politikus galima pamatyti kitokiu vaidmeniu.

Sprogimai Maskvoje, sukėlę didžiulį rezonansą pasaulyje, priminė, kad ginkluotas Šiaurės Kaukazo tautų pasipriešinimas užkariautojams vyksta ne mažiau intensyviai, nei anksčiau.  Didysis „netikėtumas“ „Šimtamečiu“ šį karą galima pavadinti tik sąlyginai. Šiaurės Kaukazo tautų kova prieš Rusiją tęsiasi kur kas ilgiau nei šimtmetį. Būta kiek ilgesnių ramybės periodų, bet iš esmės Rusija niekada negalėjo ramiai jaustis šiame regione.

Nepaisant visiems pabodusių Rusijos valdžios pažadų modernizuoti ekonomiką, šalies analitikai tvirtina, kad priklausomybė nuo žaliavų eksporto pasieks naujus rekordus. Vakarų investuotojai teigia, kad verslo klimatas šalyje, geriausiu atveju, vis dar toks pat nepalankus užsienio kapitalui. Valdiškas optimizmas Neseniai Rusijos Energetikos ministerija ir Ekonominės plėtros ministerija paskelbė savo prognozes šalies ekonomikai.

Visos Europos Sąjungos šalys jau senai yra įteisinusios privalomą telefono pokalbių ir elektroninio pašto duomenų kaupimą ir saugojimą. Nors daugelyje ES valstybių ši antiteroristinė priemonė nesukėlė didesnių diskusijų, jai iššūkį metė Vokietija. Tikėtina, kad vokiečių pavyzdžiu paseks ir kitos ES šalys. Tiesa, didėjant nepasitenkinimui valstybės kišimusi į privačią piliečių erdvę, dažnai pamirštama, kad tą patį daro privačios bendrovės.

Viktoro Janukovičiaus pergalė Ukrainos prezidento rinkimuose šiandien neretai traktuojama, kaip Kremliaus laimėjimas ir ženklas, kad Vakarai turės trauktis iš „rusiškosios“ įtakos zonos. Realių prielaidų tam iš tiesų nėra, o jei taip atsitiktų – tai būtų didelė strateginė Vakarų klaida.

Radikalas, griežtas, nacionalistas – taip užsienyje ir šalyje apibūdinamas į užsienio reikalų ministro kėdę sėsiantis konservatorių-krikdemų atstovas Audronius Ažubalis laukia Seimo patvirtinimo. Tačiau su šio ministro atėjimų kokių nors permainų užsienio politikoje nesitikima. O Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko (URK) postą iš konservatorių-krikdemų galėtų perimti ir Liberalų sąjūdžio atstovas, rašo "Balsas.

Aštriai sukritikavęs JAV žvalgybos bendruomenę dėl nesugebėjimo numatyti teroristinio išpuolio per Kalėdas, Barackas Obama pažadėjo ryžtingai tęsti kovą su "Al Qaeda" ir netgi nurodė galimą naują šios kovos placdarmą - Jemeną. Biurokratų nesėkmės JAV prieš teismą stojo įtariamas teroristas Umaras Faroukas Abdulmutallabas. Jam pateikti kaltinimai dėl mėginimo susprogdinti keleivinį lėktuvą, skridusį iš Olandijos į JAV.

Milicijos majoro Aleksejaus Dymovskio sukeltas korupcijos skandalas - tik nemaloni staigmena Rusijos vidaus reikalų sistemai. Šių, kaip ir dar baisesnių, milicijos nusikaltimų paviešinimas bendros situacijos negali pakeisti. Don Kichotas iš provincijos Niekas nebūtų nustebęs, jei svarbiausia pastarosios savaitės tema Rusijos žiniasklaidoje būtų tapusi nyki "brežnevinė" prezidento Dmitrijaus Medvedevo metinė ataskaita.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politika, ekspertų nuomone, kol kas neturi dramatiškų padarinių, tačiau atrodo nenuosekli ir kada nors gali sukelti problemų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė balotiruodamasi į prezidentės postą ir pradėdama eiti pareigas žadėjo vykdyti subalansuotą bei pragmatišką užsienio politiką. Dalies apžvalgininkų nuomone, kol kas ji dirba daugiau viešiesiems ryšiams ir daro tai rusišku stiliumi.

Konsevatorių vairuojama aukščiausioji šalies valdžia, regis, jau apsisprendė – naujos branduolinės jėgainės Lietuvai reikia. Tačiau yra manančių kitaip, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dešimtys milijardų litų – kelias, vedantis pirmyn į šviesią branduolinę ateitį! Pinigų iš kažkur paimsime ir už kokio dešimtmečio pigiai gaminsimės elektrą. O kai kurie energetikos specialistai įsitikinę, kad valdžia sveiką protą iškeitė į vaizduotę.

Didžiųjų pasaulio valstybių atstovai Pitsburge nepateikė iš jų taip laukto aiškaus krizės įveikimo recepto, tačiau žengė kitą revoliucingą žingsnį - pirmą kartą istorijoje Vakarai formaliai pripažino, kad nėra vienvaldžiai pasaulinės ekonomikos viešpačiai. Balandžio atgarsiai Iš pastarojo G-20 vadovų susitikimo labiausiai laukta konkrečių sprendimų, galiausiai leisiančių nuo krizės įveikimo strategijų kūrimo pereiti prie realių veiksmų.

Rugsėjo 1 dieną Lenkija laukia atvykstančio Rusijos premjero Vladimiro Putino. Varšuva siūlo Rusijai normalizuoti dvišalius santykius ir žada neliesti opių istorinių temų. Ar V.Putinas taip pat demonstruos draugišką poziciją, lieka paslaptyje. Dujos ir simboliai Spaudoje būsimas V.Putino vizitas į Lenkiją šiuo metu dažnai vadinamas simboliniu. Jokių "praktinių užsiėmimų" nenumatoma. Tikrai nebus išspręstas lenkams itin aktualus rusiškų dujų tiekimo klausimas.

Pastarosios savaitės ekonominiai ir diplomatiniai demaršai prieš Lietuvą, Ukrainą ir Gruziją parodė, kad "Didžiojo kaimyno" sindromas Rusijoje pasireiškė nauja jėga. Maskva vėl surengė seriją išpuolių, iš kurių gauna tik tiek naudos, kad paglosto savo imperinę savimeilę. Išankstinė bausmė Kartais sunku net suprasti, kodėl vienu ar kitu metu Rusijos užsienio politika įgauna tokias agresyvias formas, kaip tai atsitiko praėjusią savaitę.

Pastaruoju metu gerėjančiais Baltarusijos ir Lietuvos bei Europos Sąjungos (ES) santykiais galima pasidžiaugti, tačiau jau šiandien tenka spręsti vos ne filosofinį klausimą: ar norėdama ugdyti nepriklausomą ir europietišką Baltarusiją, ES galės toleruoti Aleksandro Lukašenkos režimą? Buferinė zona Ką mums, o tuo pačiu ir visai Europai reiškia Baltarusija? Ar tai - potencialus ekonominis partneris? Visuomenė, kurią reikia mokyti vakarietiškos demokratijos vertybių? O gal tai nenuspėjamas auto...

JAV prezidentas Barackas Obama dar prieš atvykdamas į Rusiją davė derybų toną. Jo komentarai apie būsimą susitikimą su Dmitrijumi Medvedevu ir santykius su Rusija buvo itin atviri, o kartais net aštrūs. Kremlius tegalėjo atsakyti jokio turinio neturinčiomis replikomis. Kaip daugelis prisimena, atviri pokalbiai aktualiomis temomis buvo vienas B.Obamos kozirių JAV prezidento rinkimuose. Būtent atvirumas pelnė dabartiniam prezidentui milijonų žmonių simpatijas visame pasaulyje.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformą stabdo vis iškylančios naujos kliūtys. Nepasitenkinimas didėja ir visuomenėje, ir pačioje armijoje. Valdžios atsakas - griežta informacijos cenzūra. Tačiau nuslėpti visų problemų ji negali. Ant to paties grėblio. Posakis "Du kartus užminti ant to paties grėblio" dažnai tinka bet kokiai reformai šioje pasaulio dalyje. Rusijos armijos reforma - ne išimtis.

Kas jau kas, o lietuviai tikrai žino, ką reiškia valdžios dalijami pažadai, kurių išsipildymo niekada nesulaukiame. Tačiau mūsų valdžios vyrai nė iš tolo neprilygsta kaimynams Rusijoje. Jei rusai tiki tuo, ką sako šalies valdžia, jie gyvena kone rojuje. Skaičių magija. Dar kartą įsitikinti, kad rusai - neprilygstami politikos iliuzionistai, buvo galima kiekvienam, kas skaitė premjero Vladimiro Putino ataskaitą Valstybės Dūmai.

Aljanso 60-mečio proga Strasbūre susitikę NATO valstybių vadovai svarstė aktualius klausimus - situaciją Afganistane bei Aljanso naujojo vadovo išrinkimą. Tuo pat metu visiems rūpėjo ir kur kas sudėtingesnė problema: kokia bus NATO ateitis? "Dovanos" jubiliatui. Dar net neprasidėjus susitikimui, Strasbūre tvyrojo įtampa. Prancūzijos policijai teko susidurti su miniomis demonstrantų, protestuojančių prieš NATO politiką. Daugiau nei 300 žmonių buvo sulaikyti, daugiau nei 20 - suimti.

JAV prezidento Barracko Obamos kreipimasis į Irano žmones Vakaruose buvo pavadintas „neturinčiu precedento“. Ar iš tiesų įmanomas dviejų priešų susitaikymas? Gyvenkime draugiškai. Atrodo, kad B.Obama visomis išgalėmis siekia pasakyti JAV visuomenei ir visam pasauliui: „Aš - ne George‘as W.Bushas!“ Daugybė amerikiečių vertina jį kaip išgelbėtoją, padėsiantį šaliai išbristi iš ekonominės krizės. Bet tai ne vienintelis B.Obamos „mesijo“ politikos aspektas.

Svarbiausia politinių diskusijų Rusijoje tema - kokia bus Baracko Obamos politika Maskvos atžvilgiu. Rusija tikisi geresnių santykių, bet atrodo, kad šios viltys būtų tokios pat svarbios naujajam JAV prezidentui. Nuoširdumo vertė. Pasaulį apskriejo Rusijos premjero ir tikrojo šalies valdovo Vladimiro Putino žodžiai apie B.Obamą: „Atrodo, kad jis yra nuoširdus ir atviras žmogus, o tai visiems patinka.“ Kažką primena... Ak, taip.

Pastaroji Izraelio karinė operacija Palestinoje - aiški taktinė Izraelio pergalė. Tačiau ideologinį karą laimi „Hamas“, gaunantis „taškų“ už kiekvieną žuvusį civilį. Kariškių triumfas. Izraelio karinė operacija Gazos ruože - atsakas į „Hamas“ vykdomą igalaikę Izraelio miestų bombardavimo kampaniją. Per pastaruosius tris metus į Izraelio teritoriją buvo paleista daugiau nei 3500 raketų.

Krizės darkomai pasaulio ekonomikai svarbiausia ne tai, kiek kainuoja nafta, o šios kainos stabilumas. Kol kas juodojo aukso kainos stabilizavimas, regis, yra neišsprendžiamas galvosūkis. Nenuspėjama rinka Pasaulinę naftos rinką sunku pavadinti laisva. Daugiau nei pusė viso pasaulinio naftos eksporto tenka OPEC šalims, kurios nuolat siekia kolektyviniais veiksmais daryti įtaką jos kainai. Rusijoje, kuri nėra OPEC narė, naftos verslas yra griežtai kontroliuojamas valstybės.

Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Aleksijus II dažnai buvo kaltinamas nepakantumu kitoms religijoms bei lojalumu sovietiniam režimui, tačiau milijonams tikinčiųjų jis pirmiausia išliks kaip žmogus, išgelbėjęs Bažnyčią. Aleksijaus II Rusija neteko kaip vieno ryškiausių pastarojo laiko Rusijos religijos, politikos ir visuomenės veikėjo. 79 metų patriarchas nuėjo ilgą ir sudėtingą gyvenimo kelią, kurį temdė KGB šešėlis ir rietenos su kitomis krikščioniškomis konfesijomis.

Kalbinti politologai portalui „Balsas.lt“ ketvirtadienį sakė nemaną, kad artėjantys Seimo rinkimai ženkliai skirsis nuo kitų, nors ir pripažino, kad rinkėjams šį kartą turbūt nepavyks rasti vieno lyderio, kuris iš niekur atitemptų į valdžią naują komandą. Pasak politologo Alvydo Lukošaičio, prieš aštuonerius metus tokiu fenomenu tapo Rolando Pakso tuomet vadovauti liberalai, o prieš ketverius – Viktoro Uspaskicho į pergalę vesta Darbo partija.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad pradeda tikrą karą prieš korupciją. Iš pirmo žvilgsnio, tai logiška ir sveikintina iniciatyva, tačiau taip pat - tai netiesioginis, bet akivaizdus kaltinimas Vladimirui Putinui. Dviprasmiška kova Kaip rašo „Lietuvos žinios“, korupcija Rusijoje, kaip ir beveik visoje posovietinėje erdvėje, yra ne išskirtinis reiškinys, o greičiau - kasdienybė.

Rusijos diplomatijos 2007 metų ataskaitoje nemažai dėmesio skirta Lietuvai. Didžioji kaimynė mus peikia už paramą Gruzijai ir tuo pačiu metu giria už geras tranzito sąlygas. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vertinant santykius su Lietuva, Maskvai labiausiai kliūva Vilniaus mėginimas proteguoti į ES ir NATO norinčias įstoti Rytų Europos šalis. Šiuo atveju, žinoma, galvoje turimos Ukraina ir Gruzija.