Prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politika, ekspertų nuomone, kol kas neturi dramatiškų padarinių, tačiau atrodo nenuosekli ir kada nors gali sukelti problemų.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė balotiruodamasi į prezidentės postą ir pradėdama eiti pareigas žadėjo vykdyti subalansuotą bei pragmatišką užsienio politiką. Dalies apžvalgininkų nuomone, kol kas ji dirba daugiau viešiesiems ryšiams ir daro tai rusišku stiliumi.
„Geležinės mergaitės“ įvaizdis
Ankstesnis šalies vadovas Valdas Adamkus buvo neretai kaltinamas pataikavimu Jungtinėms Amerikos Valstijoms, dalyvavimu skaldant Europos Sąjungą, bereikalingu Rusijos erzinimu. Jam buvo prikišama, esą jis pernelyg daug dėmesio skyrė buvusioms sovietų imperijos kolonijoms remiant jų kovą prieš Kremliaus mėginimus išsaugoti bei didinti savo įtaką.
Prezidentė D. Grybauskaitė žadėjo atsisakyti „demokratijos eksporto“ į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis ir labiau orientuotis į veikimą Europos Sąjungoje. Praktikoje tai kol kas pasireiškė operetinio stiliaus veiksmais, kurie kažkiek primena tikrojo Rusijos vadovo Vladimiro Putino viešuosius ryšius.
Politikos apžvalgininkas Aidanas Praleika „Balsui.lt“ sakė kol kas negalįs pakomentuoti D. Grybauskaitės užsienio politikos, kaip visumos, nes toks reiškinys, jo nuomone, dar neegzistuoja. „Garsūs pareiškimai, kurie padaromi susirūpinusiu veidu, nelabai žinant kas iš to seks, dar nėra užsienio politika. Tai primena V. Putino, „kieto vaikino“, kuris griežtai kalba bet kokiu klausimu – nuo karybos iki derliaus surinkimo, - laikyseną. Žmonėms patinka ryžtas, bet tai ir viskas,“ – sakė jis.
Anot A. Praleikos, skandalas dėl tariamai Lietuvoje galėjusių egzistuoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų yra taip pat D. Grybauskaitės kovos už įvaizdį dalis, valstybei neduosianti jokios praktinės naudos, kaip ir parodomasis skambutis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kuomet ši šalis nutarė neįsileisti Lietuvos pieno produktų.
„Jankiai namo“
Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas „Balsui.lt“ sakė, kad dėl CŽV kalėjimų Lietuva galėjo rinktis kelias taktikas. Esą buvo galima tiesiog nieko nekomentuoti, kaip tai daro JAV, arba derinti savo poziciją su pastarosiomis. D. Grybauskaitė pasirinko patį rizikingiausią būdą – pareikalavo tyrimo, kai nėra beveik jokių galimybių ką nors realiai ištirti.
T. Janeliūno nuomone, JAV televizijos kompanija „ABC News“ turbūt nepasakys nieko daugiau nei jau pasakė, o gauti kokių nors realesnių duomenų nepavyks. „Nėra aišku, kaip dabar reikės išeiti iš susidariusios padėties. Rezonansą, savo reakcija, sukėlė pati Lietuva, kuri pradeda tyrimą ir prisiima atsakomybę. Dabar valstybė turės arba bandyti žūtbūt įrodyti, jog kalėjimas buvo, arba pripažinti, kad nieko įrodyti nepavyko. Tų, kas suinteresuoti eskaluoti šią temą – tai neįtikins. Jokios naudos valstybei ir jos prestižui iš to nebus bet kuriuo atveju,“ – įsitikinęs ekspertas.
Pasak T. Janeliūno, „atsiplauti“, kad ir kokios būtų abejotinos prasmės tyrimo pasekmės, lengva nebus.
Apžvalgininkas A. Praleika priduria, kad D. Grybauskaitė savo efektingą pasirodymą ginant galimai pažeistas talibų teroristų teises, derina su kelintą kartą dramatiškai išsakomu reikalavimu amerikiečių vadovaujamam NATO aljansui – sukurti Baltijos šalių gynimo planus. Tuo pačiu metu transliuojamas signalas, kad Lietuva netiki JAV vadovaujamos sąjungos pasiryžimu ją ginti, šiaušiamasi prieš Ameriką dėl kelių tariamai gabentų teroristų kančių ir demonstruojamas pasitikėjimas bei bičiulystė su Rusija. Tokia pozicija, jo nuomone, yra neatsakinga ir naudos neduos. „Gal kas nors mano, jog dėl to atpigs rusiškos dujos? Na, jei kas nors ėmė ir apskaičiavo, kad taip tikrai bus, – kodėl ne. Kita vertus, net ir tuomet jos galės būti bet kada pabrangintos, kai nenuvažiuosime į kokią nors šventę ar pan. Vamzdis vis tiek tėra vienas,“ – primena apžvalgininkas.
„Kai jankiai išeis namo, tai galėsime būti tikri, kad rusai mus „apgins“ visada ir be jokių specialių planų ir prašymų,“ ironizuoja A. Praleika.
Nei pragmatizmo, nei vertybių
Politologas Kęstutis Girnius, iš esmės sveikindamas D. Grybauskaitės siekius suartėti su Rusija ir aiškindamas tai pragmatiniais interesais bei suartėjimu su Europa, televizijos laidoje aiškino, jog Lietuva atsigręžia ir į vertybes. Taip esą atkreipiamas dėmesys į žmogaus teises, nes minėtuose sulaikymo centruose, kaip skelbia tarptautinės organizacijos, žmonės galėjo būti kankinami.
Tokie vertybių ir pragmatizmo supratimai įtikina ne visus. A. Praleika sako nežinąs, kodėl kalbėti arba nekalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje ir pačioje Rusijoje yra mažiau ar daugiau vertybiška nei rūpintis talibų teisėmis. Politinės naudos prasme, anot jo, taip pat neaišku – ką laimėtų Lietuva, jei padarytų bet kokią išvadą apie CŽV kalėjimą.
Gąsdinimai, kad Lietuva gali virsti tarptautinių teroristų taikiniu, dalies ekspertų nuomone, juokingi, nes taip žiūrint į reikalą geriausia būtų uždaryti JAV ir Jungtinės Karalystės ambasadas, nepriimti šių šalių lyderių ir pareigūnų. Kaip vieną iš priemonių, galinčių dar sumažinti šią riziką, vienas ekspertas juokais siūlė prezidentei priimti islamą. Tiesa, Kruvinas 2002 m. išpuolis Indonezijos kurorte - Balio saloje - žuvo apie 200 žmonių, byloja, jog reiktų atsisakyti ir užsienio turizmo, nes ten nukentėjo daugiau Japonijos, Australijos ir visiškai neutralios Švedijos turistai.
