LRT tarybos pirmininko R.Pakalnio nuomone, vienas svarbiausių darbų, kurie laukia naujojo Lietuvos radijo ir televizijos vadovo Audriaus Siaurusevičiaus – tai santykių su Seimu taisymas. LRT tarybos pirmininkas įsitikinęs, A.Siaurusevičius supranta, jog viena yra būti televizijos laidos vedėju ir kas kita – visuomenės informavimo institucijos vadovu.
„Veido“ pokalbis su R.Pakalniu.
Veidas: Ar naujo vadovo paskyrimas lems esmines permainas LRT darbe?
R.P.: Yra tikimybė, kad permainų bus. Pamenu, kaip prieš 5 metus buvo renkamas LRT generalinis direktorius. Išrinkome tada Kęstutį Petrauskį. Kandidatų buvo daug daugiau ir tarp jų buvo daug atsitiktinių, nepasirengusių žmonių. Tokie, kurie išgirdo apie konkursą ir pateikė dokumentus: „O gal...“. Dabartinis konkursas buvo geresnis tuo, kad atsitiktinių žmonių, kurie neturėtų darbo žiniasklaidoje patirties, nebuvo. Tai liudija, kad žmonės geriau suvokia susiklosčiusią padėtį. Kad tokio atsakingo, sudėtingo, visuomenės gerai matomo darbo bet kas „nepaveš“.
Veidas: Ar A.Siaurusevičius, Jūsų manymu, pastarojo meto politiniuose procesuose buvo objektyvus, nesiangažavo kuriai nors vienai stovyklai?
R.P.: Viena yra būti televizijos laidos vedėju ir kas kita – visuomenės informavimo institucijos vadovu. Manau, šitą skirtumą A.Siaurusevičius jaučia.
Veidas: LRT vadovui politinis nešališkumas nėra toks svarbus, kaip laidos vedėjui?
R.P.: Aš, kaip LRT Tarybos pirmininkas, irgi turiu savo pažiūras. Jos nebūtinai sutampa su Seimo daugumos pažiūromis. Bet svarbiausia – sprendimai turi būti nešališki. Tik taip galima dirbti. Jei bus nukrypstama į kurios nors vienos krypties ar kryptelės protegavimą, bus negerai. Manau, A.Siaurusevičius šitai puikiai supranta. Jis buvo pakankamai viešas asmuo ir žino, kokie veiksmai kokias pasekmes lemia.
Veidas: Būta kalbų, kad „Spaudos klubo“ laidos dar pernai ketinta atsisakyti, ir tik premjero Gedimino Kirkilo įsikišimas lėmė, kad laida išliko. Ar galite paneigti?
R.P.: Galiu paneigti šį gandą ir daugelį kitų gandų. Galbūt kam nors iš tarybos narių kas nors ir skambino, bet man niekada niekas iš valdžios žmonių nėra skambinęs. Piliečiai skambina ir sako, kad kuri nors laida buvo bloga. Bet valdžios žmonės žino, kad man nepadarys įtakos. Kad manęs jų skambučiai nepaveiks. Ir Seimo plenariniame posėdyje į klausimą atsakiau, kad dar negimė tas, kuris reguliuotų mano politines pažiūras.
Veiksmai, kuriuos aš ginu būdamas LRT Tarybos pirmininkas, yra viešojo intereso gynimas.
Veidas: O kaip Jūs vertinote „Spaudos klubą“?
R.P.: Kaip ir daugelis laidų, ji turėjo pakilimų ir nusileidimų. Bet 10 metų išlikti ties kartelės viršumi? Buvo ir geresnių, ir silpnesnių laidų. Mūsų gyvenimas – irgi toks.
Veidas: Ar LRT gerai atlieka visuomeninio transliuotojo misiją? Atstovavimo viešajam interesiui, kurį minėjote? Ar matote daug taisytinų vietų?
R.P.: Yra pakankamai didelė įvairovė nuomonių, viešojo intereso dalykų. Kas pradėjo stabdyti karą Lietuvos keliuose, jei ne Lietuvos radijas ir televizija? Kas kelia nelegalių statybų problemas? Kas gina kultūros paveldo dalykus?
Ką tikrai reikia taisyti – tai santykius su Seimu.
Veidas: Kokia kryptimi?
R.P.: Konstruktyvaus dialogo kryptimi. Dabar, kai skiriasi LRT ir Seimo nuomonės, yra dalis Seimo narių, kurie nori diktuoti, kaip turi kalbėti LRT. Nesu jaunas žmogus, esu matęs daug ataskaitų, mokslinių straipsnių, knygų, Turiu pasakyti: Seimas neturi nusistatęs ataskaitų vertinimo tvarkos. Ateinu į Seimo plenarinį posėdį, o ataskaitos niekas nėra skaitęs ir niekas jos nesvarsto.
Veidas: O LRT tarybos darbe viskas gerai? Tarp tų, kurie dalyvauja svarstant projektus, būna „Lietuvos rytas“?
R.P.: Taip.
Veidas: Ar teisinga, Jūsų manymu, kad Rimvydas Valatka tokiais atvejais nenusišalina nuo svarstymų?
R.P.: Sakyčiau taip: tas klausimas Taryboje buvo iškeltas, R.Valatka paaiškino situaciją – jis nėra tiesiogiai susijęs su „Lietuvos rytu“. Jis ten yra pasamdytas tarnautojas.O čia, taryboje, jis yra vienas iš dvylikos ir nieko nulemti negali. Lygiai taip ir Tarybos pirmininkas, jei turi kitokią nuomonę, nei likusieji vienuokia. Šitas svarstymas nėra toks pavojingas, kaip iš tolo atrodo.
R.Valatka Tarybos posėdyje yra pasiaiškinęs, kad interesų konflikto jis neįžvelgia.
Matote, kaip pilietis aš nesvarstau tų sprendimų, kuriuos padarė jį įgaliojusi struktūra (prezidentūra – V.L.).
Veidas: Tai kokių dabar permainų galime tikėtis LRT, pasikeitus vadovui?
R.P.: Ką sakė A.Siaurusevičius, pristatydamas savo programą – kad pirmiausia bus stiprinama informacinė tarnyba. Nes „Panoramos“ žiūrimumas nėra toks didelis, kokio reikėtų. Kartais ten ir klaidų būna.
Veidas: Kokios tos „Panoramos“ problemos? Dėl ko ją reikia reikia gerinti?
R.P.: Žinių surikiavimas kartais yra atsitiktinis. Kūčių vakaras, o pirma žinia Lietuvos žiūrovui – kad Rusijos Dūma išsirinko sau komiteto pirmininką. O juk pirma žinia galėtų būti susijusi su tuo, ką 80 proc. Lietuvos gyventojų daro – tą vakarą valgo Kūčių vakarienę. Tai tik pavyzdys, bet tokių dalykų yra ir daugiau.
Gal tai apsirikimas, bet jų yra gana daug. Štai, prieš porą savaičių Utenoje buvo atidaryta moderniausia Lietuvoje biblioteka. Nėra kitos tokio modernumo bibliotekos. Mes LRT apie tai tylime. Tai nėra gerai. Jei kas nors nuvažiavo nuo kelio, tas būtinai bus parodyta. Yra blogų dalykų, bet juk yra ir gerų.
Nesakau, kad nereikia rodyti blogų dalykų, bet turi būti pusiausvyra. Kad žiūrovas po „Panoramos“ nesakytų: „Ten vien tik liūnas“.
Veidas: Pastaruosius 7-8 metų pozityvą būdinga rodyti Rusijos žiniasklaidai.
R.P: Galbūt „Veido“ skaitytojai nelabai žino, kad prieš kokius 7 metus Rusijos aukšti pareigūnai kvietė visų NVS ir Baltijos šalių televizijų ir radijų atstovus dalyvauti bendros informacinės erdvės kūrimo procese. Tai iš Baltijos šalių niekas tame susitikime nedalyvavo.
Įkirta
Galbūt kam nors iš tarybos narių kas nors ir skambino, bet man niekada niekas iš valdžios žmonių nėra skambinęs.
Vladimiras Laučius
