V.G.: Per 2000 ir 2004 metų Seimo rinkimus vyravo retorika, kviečianti „viską pradėti iš naujo“ ir „energingai“. Buvo aiškinama: „Mes suprantame paprastų žmonių poreikius“, „esame nauji“. Žadantieji naujumą daug kam kėlė simpatijas. Šiuose rinkimuose nematyti nei energijos, nei naujų veidų, nei lyderių. Toks jausmas, kad susirinks visi tie patys, su tomis pačiomis problemomis, kompleksais, koalicijų formavimo sunkumais. O dėl retorikos - dabar ekonominė padėtis yra tokia, kad kalbėti galima apie kainas, šilumą ir panašiai. Visiems tai akivaizdu. Turbūt visi apie tą patį ir kalbės - neturės teisės nekalbėti, negalės šitų klausimų apeiti. Bet ar atsiras atsakingas, įtakingas, idėjų turintis lyderis, kuriuo žmonės patikėtų? Kol kas jo nėra. Tai nebūtinai turėtų būti visai naujas lyderis. Kuris nors iš esamų galėtų atsibusti ir įtikinti savo originalumu.
VEIDAS: Žmonės dažnai piktinasi, kad Lietuvoje per daug partijų. O kaip keičiasi balsų pasiskirstymo tendencijos?
V.G.: Padėtis gana panaši į tą, kuri buvo 2004 metais. Skirtumas tas, kad daug mažiau balsų turi Darbo partija. Bet daugiau rinkėjų simpatijų pelno „Tvarka ir teisingumas“. Be to, vaizdą šįmet paįvairins Arūno Valinsko partija. Esminis skirtumas tas,kad per praėjusius rinkimus viena partija buvo ryški lyderė. Dabar tokios lyderės nėra - keturios partijos jau porą metų stabiliai turi panašius neblogus reitingus. Kuo daugiau tokių lygiasvorių partijų, tuo mažesnė tikėtina koalicinės vyriausybės gyvavimo trukmė. Pastarieji ketveri metai pasižymėjo koalicijų sudarymo sunkumais. Turbūt ir kita kadencija šiuo atžvilgiu bus panaši. Tėvynės sąjunga, socialdemokratai, „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija, kartu sudėjus,gauna apie 70 proc. rinkėjų balsų.
VEIDAS: Kurios partijos, be minėtų keturių, Jūsų manymu, veikiau pateks į Seimą nei nepateks?
V.G.: Neabejoju, kad pateks Valstiečių liaudininkų sąjunga. Turėtų patekti Naujoji sąjunga. Manau, pasistengę pateks į Seimą liberalcentristai. Plius A.Valinsko partija.
VEIDAS: Ar keičiasi žmonių aktyvumas, palyginti su ankstesniais Seimo rinkimais, pagal tai, kiek piliečių ketina balsuoti ir yra apsisprendę, už ką balsuos, iki rinkimų likus porai mėnesių?
V.G.: Dabartiniai simptomai liudija, kad rinkėjų aktyvumas mažokas. Žmonės nelabai turi už ką balsuoti. Tą rodo kad ir A.Valinsko partijos populiarumas. Nežinančių, už ką balsuoti, ir nebalsuosiančių šiandien maždaug ketvirtadaliu daugiau, nei buvo prieš 2004-ųjų Seimo rinkimus.
VEIDAS: Ar tarp rinkėjų aktyvumo mažėjimo priežasčių yra ir bendras žmonių nusivylimas politikais?
V.G.: Taip. Tai patvirtina apklausų duomenys. Galima lyginti dabartinę padėtį su 1999-ųjų padėtimi, kai valstybę krėtė ekonominė krizė, vyko prieštaringai vertinamas „Mažeikių naftos“ privatizavimas ir požiūris į valdžią buvo labai neigiamas. Dabar ji vertinama irgi itin prastai. Teigiamai vertinamų politikų liko labai nedaug - devyni iš apklausos sąraše esančių 33-ų. Kiti - su minuso ženklais. Statistikos departamento pateikiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis savo ruožtu liudija, kad dramatiškai smuko žmonių tikėjimas gera ekonomine ateitimi. Prieš metus šis rodiklis, ko gera, buvo aukščiausias per visą nepriklausomybės periodą, o dabar jis atitinka 2002 metų lygį,kai ekonominė padėtis buvo gan prasta.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar lems rinkimosi tendencijas politinės reklamos per TV ir radiją draudimas?
V.G.: Yra politikų, kurie puikiai moka pasinaudoti televizijos teikiamomis galimybėmis. Tikras šios srities virtuozas yra Viktoras Uspaskichas. Yra ir neįdomių „kalbančių galvų“, kurias pamatę per TV žmonės greičiausiai perjungia kanalą. Tokie kaip V.Uspaskichas dėl reklamos draudimo gali šiek tiek nukentėti. Politinė reklama pirmiausia parodo, kad reklamuojama partija egzistuoja ir dalyvauja rinkimuose. Ar ji gera, ar bloga - jau kitas klausimas. Šiuo požiūriu partijos nėra lygiavertės. Antai Tėvynės sąjungai ir socialdemokratams nereikia įrodinėti, kad jie egzistuoja. Jos kaip „Coca-Cola“ ir „Pepsi Cola“.
VEIDAS: Ir skirtumai tarp jų tokie pat nedideli, kaip tarp šių gėrimų?
V.G.: Apie skirtumus irgi būtų galima pakalbėti: yra naujas reiškinys - skirtumų nykimas. Na, o mažiau žinomoms partijoms be politinės reklamos bus sunkiau rasti būdų parodyti,kad jos egzistuoja. Politinė reklama sukuria fiestos atmosferą,
kuri galbūt padidina rinkėjų aktyvumą. O kai nėra jokių požymių, kad vyksta rinkimai,kaip buvo praėjusiais metais Alytuje, prie balsadėžių ateina „kietesni“ rinkėjai. Tai pirmiausia Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų elektoratas, kuriam fiestos atmosferos nereikia. Kitos partijos be šios atmosferos gali ir nukentėti.
VEIDAS: Užsiminėte apie skirtumų tarp partijų nykimą.
V.G.: Pavyzdžiui, 1996 ir 2000 metais buvo akivaizdu, kad dauguma žmonių socialdemokratus ir konservatorius laikė priešingais poliais ir nebuvo galima net įsivaizduoti, jog tas pats žmogus jaustų palankumą ir konservatoriams, ir socialdemokratams. Dabar, kitaip nei tada, tampa įprasta, kad socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos rinkėjai nurodo vieną iš šių dviejų partijų kaip savo antrą galimą pasirinkimą. Nebėra tokio atmetimo, koks būdavo anksčiau.
VEIDAS: O kas, rinkėjo akimis, vienija Tėvynės sąjungą ir socialdemokratus?
V.G.: Anksčiau socialdemokratų elektoratas būdavo toks,koks ir „turėtų būti“ - mažesnių pajamų, žemesnės kvalifikacijos, daugiau provincijoje gyvenantys žmonės. O dabar didelę socialdemokratų rinkėjų dalį sudaro valstybės tarnautojai, jaučiantys tam tikrą ekonominį užtikrintumą.
VEIDAS: Anaiptol ne skurstantys žmonės?
V.G.: Tikrai neskurstantys. Labiau skurstantys žmonės balsuoja už Darbo partiją, „Tvarką ir teisingumą“. O už socialdemokratus daugiau balsuoja vidurinė klasė. Už Tėvynės sąjungą irgi balsuoja turtingesni ir vyresnio amžiaus žmonės.
VEIDAS: Tai gal bendras Tėvynės sąjungos bei Socialdemokratų partijos elektoratas yra ir tarp pensininkų?
V.G.: Taip.
VEIDAS: Ar išlieka rinkimuose vadinamasis švytuoklės principas?
V.G.: O kas laimėjo pastaruosius Seimo rinkimus? Darbo partija. Bet valdė ketverius metus socialdemokratai. Nematyti, kur dabar ta švytuoklė turėtų švytuoti. Padėtis panaši į tą, kuri buvo prieš ketverius metus: švytuoklė sustojo.
VEIDAS: Kokie politiniai įvykiai šiomis dienomis pajėgūs netikėtai pakeisti rinkėjų nuomonę? Korupcijos skandalai, radikalūs pasiūlymai, užsienio politikos įvykiai, tokie kaip karas Gruzijoje?
V.G.: Užsienio įvykiai iki šiol nekeldavo didelio susidomėjimo ir nedarydavo įtakos. Ką nors nulemti galėtų nebent vidaus politikos įvykiai. Pavyzdžiui, galėtų sudrebinti politinę padėtį politikų sprendimas pasitvirtinti sau rentas ar kas nors panašaus. Gali daug lemti stipraus lyderio pozicija. Dabar anketose akivaizdžiai matomas stiprus lyderis yra Dalia Grybauskaitė. Nemanau, kad ji dalyvaus šiuose rinkimuose, bet pakaktų vieno jos pasakyto sakinio, kad ji bent šiek tiek simpatizuoja kuriai nors partijai, ir tai suteiktų tai partijai labai smarkų postūmį. Panašią įtaką 1999-ųjų lapkritį turėjo Rolandas Paksas, kai vien netiesioginė televizijos užuomina apie jo galimą palankumą liberalams pakėlė iki tol nepopuliarios Liberalų sąjungos reitingus į lyderės aukštumas.
Vladimiras Laučius
