Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, tapęs Europos Parlamento (EP) nariu, nenori tęsti Europos integracijos proceso ir pasisako prieš unifikuotą Europą. Jam ir jo būsimam kolegai EP Juozui Imbrasui bus ne pakeliui su federaciniam ES modeliui palankomis parlamentinėmis grupėmis - socialistais ir Europos liaudies partija. Savo ruožtu R.Paksas Lietuvos politinėje padangėje itin kritiškai vertina Andriaus Kubiliaus Vyriausybę, bet giria išrinktosios prezidentės Dalios Grybauskaitės nuostatas ir žada jai savo partijos paramą.
- Kokius tikslus sau keliate EP? Kurie darbai Jums atrodytų svarbiausi?
- Pagrindinis tikslas - atstovauti Lietuvos interesams. O kalbant apie pagrindinius darbus, manau, svarbiausias jų būtų sąjungininkų paieška. Nenorėčiau, kad Lietuvoje išrinkti šios kadencijos EP nariai būtų tokie, kaip anos kadencijos - neišsitenkantys viename koridoriuje ir net nepaduodantys rankos vienas kitam.
Taip, yra frakcijos, kurios formuojamos ne pagal nacionalinę priklausomybę, o pagal idėjines, partines pažiūras: tą puikiai visi suvokiame. Tačiau Lietuva bet kuriuo atveju turėtų būti aukščiau už viską.
Net jei dvylika mūsų parlamentarų kalbėtų vienu balsu apie tai, ko reikia Lietuvai, to vis tiek neužtektų. Todėl pabrėžčiau regioninės politikos kriterijų. Tai reikštų, kad siekčiau suburti į vieną bendraminčių klubą arba kviesčiau telktis diskusijoms, apmąstymams Baltijos jūros regiono parlamentarus. Antras siekis - suformuluoti visiems priimtinus uždavinius, trečias - rūpintis jų įgyvendinimu.
Kokie tai galėtų būti uždaviniai? Vienas jų - Baltijos jūros ekologinės situacijos priežiūra. Kitas - atodaira į regiono valstybių ūkininkų problemas. Juk Rytų Europos ūkininkai, palyginti su vakariečiais, gauna keturiskart mažesnes išmokas. Taip pat svarbu baigti projektą „Via Baltica“. Galima būtų mąstyti apie alternatyvius dujotiekius, elektros perdavimą.
Jei norime, kad būtų pasiekti Lietuvai rūpimi tikslai, tie tikslai turi būti įdomūs ir kitoms regiono valstybėms. Jei sugebėsime susiburti į vieną kumštį, manau, didelė dalis pinigų iš Briuselio keliaus ne į ES pietus ar vakarus, bet į Rytų regioną, į Lietuvą.
- Apie EP Lietuvoje mažai žinoma, jo veikla menkai domimasi, žmonėms nelabai rūpi, kas atstovaus Lietuvai tolimoje ir nesuvokiamos prasmės institucijoje. Tai liudija pastarieji EP rinkimai Lietuvoje - rinkėjų aktyvumas buvo itin menkas. Ar tas atstovavimas Lietuvai EP nėra daugiau tariama nei tikra politika?
- Pirmiausia reikėtų pažymėti, jog EP vaidmuo ir galios Europos Sąjungoje (ES) vis didėja. Kita vertus, jei nori, kad apie tave žinotų ne tik EP, bet ir Lietuvoje, turi būti aktyvus parlamentaras. Dabar net ir tie žmonės, kurie domisi politika, vargu ar pajėgtų išvardyti daugiau nei 30 Seimo narių pavardžių. Europarlamentarų žinomumas, kaip ir Seimo atveju, priklauso nuo jų aktyvumo.
Tai, kad į EP rinkimus Lietuvoje atėjo mažai piliečių, yra trijų priežasčių padarinys. Pirma jų - per pastaruosius septynis mėnesius tai jau buvo treti rinkimai. Antra priežastis - valdžia yra visai atitrūkusi nuo tautos, todėl žmonės ir nebetiki, kad kas nors gali pasikeisti. Trečia priežastis - menkas Lietuvai atstovaujančių EP narių aktyvumas inicijuojant ir rengiant teisės aktus EP (ar verta balsuoti, kai per penkerius kadencijos metus išrinktieji inicijuoja vos kelis teisės aktus?).
- Ar Jūs asmeniškai pagal savo pažiūras esate arčiau euroskeptikų, ar arčiau federalistų?
- Mano kredo - savarankiškų tautų Europa. Juo stipresnės konfederaciją sudarančios tautos, tuo stipresnė yra konfederacija. Esu unifikuotos Europos, tapusios viena valstybe, priešininkas. Dėjome daug pastangų, kad ištrūktume iš vienos sąjungos, o patekome į kitą. Norėtųsi, jog išliktų mūsų tautinis suverenumas ir tapatumas.
- Ar Europa, Jūsų manymu, jau pakankamai integruota? Gal nebereikėtų tęsti šio proceso?
- Manau, ji jau pakankamai integruota. Bijau suklysti, bet, man regis, apie 80 proc. ES priimamų teisės aktų automatiškai įgyja viršenybę Lietuvos įstatymų atžvilgiu. Tai labai daug.
Jei palygintume dabartinius ES raidos procesus su JAV, kurios kadaise buvo konfederacija, bet ilgainiui tapo viena valstybe, matyčiau tarp jų daug bendra. Man tai nelabai patinka.
- Kuriai parlamentinei grupei EP priklausysite?
- Šiuo metu vyksta derybos. Kalbamės su keliomis frakcijomis. Tikrai neprisidėsime nei prie liaudininkų, nei prie socialistų.
- Kuo Jums nepriimtini liaudininkai?
- Tuo, kad pasisako už unifikuotą ES.
- Ar tapęs EP nariu aktyviau ieškosite užtarimo dėl savo teisinio-politinio statuso kaip nušalintas prezidentas ES institucijose?
- Reikėtų sakyti visą sakinį, kuris, mano manymu, būtų teisingas: „Politinio klano surengto sąmokslo būdu neteisėtai nušalintas prezidentas.“ O mano atsakymas į klausimą labai paprastas. Ar Lietuvos Respublikos Seimo narys gali išspręsti daugiau problemų Aukščiausiajame Teisme arba Konstituciniame Teisme vien todėl, kad šie teismai yra netoli Seimo rūmų? Abi valdžios - parlamentinė ir teisminė - yra atskirtos. Tad ir EP negali daryti įtakos Strasbūre esančiam Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Prognozuočiau, jog šis teismas priims teigiamą sprendimą mano atžvilgiu. Taip pat prognozuočiau, kad Lietuvos valdžia nepuls įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kuris yra privalomas ES valstybėms-narėms, ir mėgins kaip nors išsisukti. Štai tada EP nariai jau galėtų įsikišti.
- „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) frakcija Seime šiomis dienomis balsavo už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Regis, ES teisė ne visada rūpi Jūsų kolegoms?
- Mano supratimu, valstybės-narės ir jų parlamentarai nėra alaviniai kareivėliai. Gali turėti įvairių nuomonių, kad ir EP, ir jei matai, jog tam tikra nuomonė gina tavo valstybės interesus, tavo požiūrį, tą požiūrį reikia ir rinktis. Nieko bloga čia nematau. O EP yra ta vieta, kurioje diskutuojant gimsta tiesa.
- Esate buvęs Liberalų sąjungos pirmininkas. Liberalumas Jums nėra svetimas. Kodėl Jūsų vadovaujama partija balsuoja už liberalizmo vertybes - teises ir laisves - paminantį įstatymą?
- Problema, apie kurią kalbame, manau, nepatenka į svarbiausių problemų šimtuką. Man regis, turėtume kreipti dėmesį į kitus dalykus. Užuot gilinęsi į antraeilius ar trečiaeilius dalykus, turėtume daugiau dėmesio skirti ekonomikai, verslo skatinimui, užsienio politikai.
- Bet Jūsų bendražygis Petras Gražulis labai daug dėmesio skiria problemoms, kurias vadinate trečiaeilėmis, ir kartu su kitais TT frakcijos nariais kuria ne itin gerą Lietuvos paveikslą ES.
- Buvo pateiktas įstatymo projektas, P.Gražulis išsakė savo nuomonę. Aš laikausi tokios pat nuomonės. Mano supratimu, tradicinė šeima, papročiai, lietuviškumas yra daug svarbiau, nei iš kažin kur atkeliaujančios, aktyviai ginamos naujos primetamos idėjos. Mano nuomonė sutampa su P.Gražulio nuomone.
- Kaip vertinate dabartinės valdančiosios daugumos darbo rezultatus?
- Vertinu labai prastai. Jei Vyriausybė tiki, kad savo veiksmais arba nieko nedarymu gali padėti valstybei išbristi iš krizės, tai labai klysta, nes taip nebūna. Keista, kai Vyriausybės vadovas ar jos nariai kalba, esą krizė ištikusi visą Europą. Taip, krizė yra, tačiau neseniai pastudijavęs dokumentą apie bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir jo kritimą ES valstybėse išvydau, kad Kipre tas kritimas sudaro 0,3 proc. BVP, o Lietuvoje - per 12 proc. BVP. Kodėl vienose ES valstybėse kritimas pasaulinės krizės sąlygomis yra vienoks, o kitose - kitoks?
Matyt, skiriasi valdymas. Kai Andrius Kubilius ir Algirdas Šemeta buhalteriškai riboja išlaidas, nesirūpindami produkto sukūrimu, tai nieko gera neduoda. Jų veiklą, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, vertinu neigiamai.
- O ką Vyriausybė galėjo daryti kitaip, būdama susaistyta valiutų valdybos modelio?
- Galėjo skolintis - kad ir iš TVF. Galėjo pašalinti, kiek įmanoma, apribojimus verslui ir jį gaivinti. Taip pat galėjo atsisakyti nereikalingų valstybės funkcijų.
- Kaip gaivinti verslą?
- Verslas pradėjo dusti negaudamas pinigų. Arba turėdamas mokėti per dideles palūkanas. Vyriausybė teisinasi taip pat negaunanti pigių kreditų. Tada norėčiau paklausti: kodėl nekuriame Lietuvos nacionalinio komercinio banko? Galėtume perkelti į jį valstybės, savivaldybių įstaigų pinigus ir teikti verslininkams pigesnius kreditus.
- Koks Jūsų požiūris į išrinktąją prezidentę Dalią Grybauskaitę? Kokias matote artimiausias jos prezidentavimo perspektyvas?
- D.Grybauskaitė prieš rinkimus kalbėjo iš esmės mūsų nuostatomis. Tai, ką ji sakė, atitiko TT ir mano asmenines nuostatas. Tai sakytina ir apie požiūrį į monopolijas, „Leo LT“, verslo gaivinimą, valstybės išlaidų karpymą ir panašius dalykus. Žiūrėsim, kokie bus pirmi prezidentės darbai, dekretai, paskyrimai, kokia bus jos komanda. Jei mūsų nuostatos ir toliau nesiskirs, aš asmeniškai ir mano vadovaujama partija ją palaikysime.
Vladimiras LAUČIUS
