leo lt

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis toliau skelbia informaciją apie kartu su buvusiu ministru Roku Masiuliu dirbusius asmenis, jų ryšius ir įtaką veikiant įvairiuose valstybinės reikšmės projektuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) patvirtinus tyrimo dėl verslo grupių įtakos politikai išvadas ir paskelbus, jog valstybės ir „Vilniaus prekybos“ sukurta „Leo LT“ valstybei galėjo atnešti nuostolių, įmonės sukūrimo istoriją būtina tirti iš naujo bei peržiūrėti „MG Baltic“ sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, mokesčių ekspertai kritiškai vertina pastangas kovoti dėl žalos, nes tai labai sunkiai įrodoma, rašo portalas 15min.lt.

Verslininko Nerijaus Numavičiaus valdoma viena didžiausių pagal pardavimus Lietuvos bendrovių „Vilniaus prekyba“ nesutinka su jai mestais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kaltinimais dėl Visagino atominei elektrinei statyti sukurtos bendrovės „Leo LT“ neva padarytos žalos valstybei ir koncerno „MG Baltic“ pagalbos prašymais. „Nesutinkame, kad dėl „Leo LT“ projekto valstybei buvo padaryta žala.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NGSK) Vytautas Bakas sako, kad „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“, todėl ją bus bandoma susigrąžinti. „Sieksime, kad tos verslo grupės, sunku jas kai kurias vadinti verslu, kurie padarė žalą valstybei, ją atlygintų. (...) Sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008–2012 metais“, – teigė V. Bakas.

Naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvoje statybų projektas jau pačioje jo pradžioje buvo neskaidrus, todėl teisėsauga turi įvertinti galimus nusikaltimus ir žalą valstybei, jai kartu su privačia verslo grupe „VP Market“ (dabar „Vilniaus prekyba“) kuriant nacionalinį investuotoją „Leo LT“ ir vėliau jį panaikinant, nurodoma parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte.

Parlamentinį tyrimą dėl verslo interesų grupių įtakos parlamentiniams procesams atliekantis Seimo komitetas trečiadienį išsikvietė liudyti ekspremjerus Andrių Kubilių ir Gediminą Kirkilą. Buvę premjerai komitetui teigė liudiję apie energetikos projektus Lietuvoje. Kadangi tyrimo metu aptariami klausimai – valstybės paslaptys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas posėdžiavo už uždarų durų.

Pardavus dalį valstybės valdomų įmonių akcijų finansiniams investuotojams, bet išlaikant jų valdymo kontrolę, galima būtų išlaisvinti milijardines lėšas, jas nukreipti prioritetiniams valstybės poreikiams tenkinti, sako vertybinių popierių biržos „Nasdaq OMX“ Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė.

Lietuvoje – naujas detektyvas. Jis susijęs su naująja Visagino atominės elektrinės valdyba. Atšaukta ar neatšaukta ankstesnioji, paskirta ar nepaskirta nauja, atsakyti ne lengviau negu prognozuoti, ar kada nors žmogus apsigyvens Marse.

Dešimtasis Seimas po pusantro mėnesio išsiskirstys. Į istoriją jis įeis kaip reformavęs mokesčių sistemą, išardęs „Leo LT“ projektą ir inicijavęs naujos atominės elektrinės statybas. Vyriausybė – rekordininkė Daug klaidų ir klupčiojimų, vienas kitas skandalas, ginčai dėl nieko, bet suformuota Andriaus Kubiliaus Vyriausybė – ilgaamžiškiausia, nes išsilaikė visą Seimo kadenciją. Matyt, tuo į istoriją įeis 2008–2012 m. Seimas.

Šiemetinį savaitraščio „Ekonomika.lt“ milijonierių sąrašą papildė žmogus, kurio pavardė turėtų nustebinti ne tik eilinius piliečius, bet ir atitinkamas tarnybas, nes tik jos dabar galėtų atsakyti, koks aitvaras buvusiam „Leo LT“ valdybos pirmininkui ir „Lietuvos energijos“ generaliniam direktoriui Rymantui Juozaičiui sunešė tokius turtus.

Skandalais apipinta bendrovė "Leo LT", kurios likvidavimu taip gyrėsi Energetikos ministerija (EM), pasirodo, iš tiesų gyva ir šiandien. Būtent per šią įmonę buvo samdomi privatūs konsultantai - net 14 bendrovių, o jiems sumokėta per 8 mln. litų valstybės pinigų.

Netylant diskusijoms ir planams dėl naujos atominės elektrinės (AE) Visagine statybos ir iš pirmo žvilgsnio pajudėjusių energetikos projektų, neišvengiamai kyla klausimas: kiek reali Lietuvos energetinė nepriklausomybė ir kokios priemonės ar veiksmai garantuotų Lietuvos, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės, išlikimą? 2009 m. gruodžio 31 d. nustojo veikusi pagrindinė šalį elektra aprūpinusi Ignalinos atominė elektrinė.

Pastaruoju metu Lietuvoje atominės aistros vis labiau kaista. Tam įtaką daro ne tik įtempta padėtis Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, bet ir kalbos apie planuojamas statyti atomines jėgaines Kaliningrade, Baltarusijoje, Lietuvos energetikos ministro nuolatiniai tvirtinimai dėl naujos Visagino AE statybos. Pagaliau aistras pakaitina ir dalies suinteresuotų struktūrų bei asmenų nuolatiniai padejavimai apie neva neatsakingai sužlugdytą nacionalinį investuotoją – Leo Lt.

Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė giriasi sukūrusi Nacionalinę energetikos strategiją (NES), garantuosiančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tačiau, specialistų požiūriu, strategija, neparemta realiais skaičiavimais, tėra nieko vertas šūkių kratinys. Seimo Ekonomikos komiteto vakar surengtoje diskusijoje paaiškėjo, kad Lietuvos energetikos ateitis tebėra po tiršta dūmų uždanga. Pasak energetikos eksperto habil. dr.

Tęsiant akcinės bendrovės „Leo LT“ likvidavimą ir vykdant energetikos sektoriaus pertvarkymo planą, kuriam yra pritarusi Vyriausybė, šių metų birželio 4-ąją bendrovė „Visagino atominė elektrinė“, netiesiogiai 100 proc. kontroliuojama Lietuvos Respublikos, įsigijo iš likviduojamos „Leo LT“ akcinės bendrovės „VST“ 3 mln. 651 tūkst. 534 paprastąsias vardines akcijas. Kiekvienos akcijos nominali vertė yra 30 litų. Akcijos įsigytos didinant „Visagino atominė elektrinės“ įstatinį kapitalą.

Lietuvos energetikos sektorius pertvarkomas neskaidriai ir tinkamai neinformuojant energetikos įmonių smulkiųjų akcininkų, teigia Investuotojų asociacija. Valstybės per likviduojamos „Leo LT“ kontroliuojamą Visagino atominę elektrinę valdoma „Lietuvos energija“ yra paskelbusi apie planus didinti įstatinį kapitalą, tačiau informuojama, kad akcijų kaina ir suma bus nustatyta tik akcininkų susirinkimo dieną.

Tęsiant akcinės bendrovės LEO LT likvidavimą ir vykdant energetikos sektoriaus pertvarkymo planą, kuriam yra pritarusi Vyriausybė, bei siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos III energetikos paketo nuostatas likviduojama bendrovė LEO LT birželio 4 dieną įnešė jos valdomas AB VST ir didžiąją dalį valdomų AB „Lietuvos energija“ akcijų, o birželio 5 dieną jos valdomas AB RST akcijas į UAB VAE įstatinį kapitalą, pranešė Energetikos ministerija.

Leo LT projektas dažnai vadinamas didžiausia praėjusio dešimtmečio finansine afera. Per paskutinius Seimo rinkimus buvo daug kalbama kokia turėtų būti šios įmonės ateitis. Jei rinkimus būtų laimėję socialdemokratai, veikiausiai Leo LT būtų gyvavęs iki šiol. Juk ją sukūrė būtent socialdemokrato Gedimino Kirkilo vyriausybė, bei jos „senieji kadrai“ buvusioje Ūkio ministerijoje. 2010 m. nebėra šios vyriausybės, nebeliko „senų kadrų“, nei Leo LT, tačiau ne visi tuo patenkinti.

LEO LT likvidatoriumi tapo energetikos viceministras Romas Švedas. Jis šiuo metu eina ir LEO LT prezidento pareigas. Įsakymą, kuriuo R. Švedas skiriamas LEO LT likvidatoriumi, trečiadienį pasirašė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. "Jis buvo LEO LT prezidentu, žino visą įmonių grupę, situaciją, ir manau, kad jis geriausiai galės atlikti šitą uždavinį.

Pagalvoti apie savo indėlį į valstybės stiprinimą ir kelio korupcijai užkirtimą trečiadienį Kauno miesto savivaldybėje vykusioje konferencijoje, skirtoje Tarptautinei kovos su korupcija dienai, kauniečius ragino Antikorupcijos komisijos pirmininkas doc. dr. Raimundas Kaminskas. "Tarptautinė antikorupcijos diena skirta atkreipti dėmesį į plintančią korupciją.

Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (TVM) inicijuoja ekspremjero Gedimino Kirkilo diplomo anuliavimo procedūrą. Socialdemokratas tai vadina politiniu susidorojimu ir žada kreiptis į teismą. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius iš TVM gavo atsakymą, jame pripažįstama, kad priimant G.Kirkilą į magistro studijas buvo nusižengta įstatymams.

Akcinei bendrovei LEO LT iki Kalėdų turėtų būti suteiktas likviduojamos įmonės statusas. Klausimas dėl likvidavimo procedūros paskelbimo turi būti įtrauktas į gruodžio 22 dieną vyksiančio LEO LT akcininkų susirinkimo darbotvarkę, praneša Energetikos ministerija. Artimiausiame – lapkričio 30 dienos – LEO LT akcininkų susirinkime numatoma patvirtinti Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės turto finansinį patikrinimą.

Šiandien prokuratūrą dėl neveiksnumo ir tarnavimo oligarchams bei politikams įvairuose Lietuvos miestuose gėdino piliečiai. Plakatais ir šūkiais susirinkusieji piktinosi prokuratūros abejingumu tiek paprastų piliečių skundams, tiek visai Lietuvai svarbių sandorių, pavyzdžiui, „LEO LT“ ar VST (Vakarų skirstomųjų tinklų), aplinkybių tyrimui.

Naujasis Lietuvos pašto vadovas, užuot mažinęs valdymo išlaidas, iš VST atsivedė tris buvusius kolegas ir įdarbino juos patarėjais. Pradėjus likviduoti energetikos monstrą „Leo LT“, jo antrinės įmonės VST viršūnėlės greitai rado kitą prieglobstį – Lietuvos paštą. Dar vasarą susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio iniciatyva, net nežinant viceministrui, Lietuvos pašto valdybos pirmininkui Rimvydui Vaštakui, staiga buvo nuspręsta keisti pašto vadovą.

Ūkio ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pateikti išvadą, ar Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas bei šio įstatymo pagrindu priimtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. rugpjūčio 30 dieną nutarimas „Dėl visuomeninių elektros energijos tarifų viršutinės ribos nustatymo ir elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų pakeitimo“ neprieštaravo Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ...

Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.

Viešai santykius aiškinęsi koncerno „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko, kuriam priklauso „Maxima LT“ parduotuvių tinklas, taip pat viena iš „Leo LT“ steigėjų „NDX energija“, atstovai staiga užkasė karo kirvį. Kas atsitiko? Netikėtą draugystę tarp „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko greitai pajus kiekvienas šalies gyventojas, vakare įjungiantis elektros lemputę.

Lietuvos teisės ekspertai mano, kad už „LEO LT“ likvidavimą Lietuvos valstybė gali tekti ne tik gražinti investicijas jos steigėjams, padengti netesybas, bet ir mokėti kompesancijas, jei tokių pareikalautų sutarties šalys. Anot advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė ir partneriai“ partnerio Laimono Pivoro, jei bet kuri šalis būtų pripažinta pažeidusi steigimo sutartį, ji rizikuoja gerokai daugiau nei tik gražinti šalims įnašus, padarytus steigiant bendrovę.

Neeiliniame akcininkų susirinkime penktadienį valstybės balsais nutarta likviduoti didiesiems energetikos projektams įgyvendinti sukurtą nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“. Privatūs „Leo LT“ akcininkai „NDX energija“ balsavo prieš, tačiau šių balsų nepakako. Valstybės vardu už likvidavimą balsavo energetikos viceministras Henrikas Bernatavičius. Tiesa, akcininkų susirinkime nebuvo sutarta dėl „Leo LT“ likvidavimo terminų, nebuvo paskirtas ir bendrovės likvidatorius.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigė nesuprantantis sprendimo naikinti nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“. „Pastarojo meto pozicija man yra nesuprantama, man dar niekas nepaaiškino, kodėl mes turime sunaikinti tai, kas jau buvo padaryta, netgi pasirašytos tarptautinės sutartys, ir padėti viską iš naujo. Jei sandėryje (dėl „Leo LT“ – lrt.lt past.

 „VP dešimtuko“ nariai Žilvinas Marcinkevičius ir Darius Nedzinskas atstovavo privačiam akcininkui derybose su Gedimino Kirkilo vyriausybe dėl nacionalinio investuotojo. Suderėję su Vyriausybe, nuo energetikos reikalų jie nusišalino. Ž. Marcinkevičius tuomet tvirtino galbūt važiuosiąs rūpintis verslu į Bulgariją, D. Nedzinskas užsiėmė vaistų verslu.

Naujos atominės elektrinės statybas Kaliningrade žadama pradėti vėliausiai kitų metų pradžioje, praneša LNK „Žinios“. Dviejų reaktorių elektrinė bus statoma už keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos. Paleisti pirmąjį reaktorių planuojama 2015-aisiais metais. Pasak Kaliningrado gubernatoriaus, elektros pagal 2015-ųjų metų planą jau prašo lenkai ir vokiečiai, tačiau pirmiausia planuojama grąžinti skolas Lietuvai, kuri anksčiau tiekė elektrą Kaliningrado sričiai.

Bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai (VST), priklausanti LEO LT, teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 520,83 mln. litų priteisimo iš „NDX energijos“. Jame nurodoma, jog privatizavusi VST, „NDX energija“ iš bankų gautas paskolas perkėlė šiai įmonei ir taip esminę VST privatizavimo kainą realiai sumokėjo ne „NDX energija“, o pati VST. „Mes manome, kad kaltinimai nepagrįsti ir tikrai tai įrodysime teisme“, – lrt.lt sakė „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius.

Vis dar tebelaužant ietis dėl „Leo LT“ likimo iš Prezidentūros pasigirdo ir abejonių, ar išvis mums reikalinga nauja branduolinė jėgainė. Energetikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Po aštrių ginčų, kaip likviduoti arba pertvarkyti energetikos monstrą „Leo Lt“, jau pasigirdo ir abejonių, ar iš viso mums reikia naujos atominės elektrinės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad būtina rimtai pasverti, ar valstybei verta investuoti į šį projektą. Energetikų nuomonės skiriasi.

Tai, kad poetas ir renginių vedėjas Arūnas Valinskas yra banditas (ar su banditais susijęs asmuo) – nevykęs oponentų pokštas. Bet politikoje daug leidžiama. Skandalas išpūstas tiek, jog galima pamanyti, šiais laikais banditai daug reiškia. Lyg jų svarba toli viršytų, tarkime, „Leo LT“ ar švedbankių sukeltas problemas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Atominės elektrinės įstatymo pataisas ir taip sudarė sąlygas bendrovės „Leo LT“ likvidavimui. "Žinome teisininkų nuomonę, žinome ir visuomeninių organizacijų nuomonę, ir tų nuomonių spektras yra labai didelis. Galima eiti visuomeninių organizacijų siūlomu keliu ir bandyti kreiptis į teismą, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu.

Privačia „Leo LT“ akcininke išliekanti „NDX energija“ paskelbė skaičiavimus, kiek lėšų Lietuvai teks skirti naujos atominės elektrinės statyboms. „Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuvos elektros energetikos sektoriaus laukia didelės permainos ir sunkiai iš vietos judantis stambių strateginių projektų įgyvendinimas“, – išplatintame pranešime cituojamas „NDX energijos“ vadovas Petras Jašinskas. Teigiama, kad norint padengti apie 1 tūkst.

Praėjo pirmosios dvi Prezidentės darbo savaitės. Vos pasibaigus rinkimų maratonui Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jau pirmąją darbo dieną ant jos stalo turi gulėti visos išvados dėl Leo LT. Tačiau iki šiol neteko girdėti apie tas išvadas, o ir apskirtai jokios konkrečios Prezidentės pozicijos Leo LT tema. Aiškesnių komentarų šiuo klausimu nebuvo nei po susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku, nei po pokalbių su premjeru Andriumi Kubiliumi.

Ketvirtadienį Seimas ketina užbaigti pavasario sesiją. Sugiedoję himną, parlamentarai ketina šiek tiek pailsėti. Tačiau paskutinė sesijos diena turėtų būti intensyvi. Numatoma pakoreguoti valstybės biudžetą, priimti motinystės pašalpas reglamentuojantį įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kitus dokumentus.

Seimas nusprendė, kad bent du trečdaliai „Leo LT“ akcijų turės priklausyti Vyriausybei, Vyriausybė spręs ir dėl naujos atominės jėgainės bei elektros perdavimo jungčių statybų, taip pat dėl bendrovės likimo. Priimtos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias „Leo LT“ bendrovei nebebus galima taikyti kodekse numatyto sandorio negaliojimo ir restitucijos taisyklių. Seimas taip pat pritarė „Leo LT“ įtraukimui į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą.

Seimas sprendžia, ką daryti su LEO LT. Svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma, kad valstybei priklausytų ne mažiau nei du trečdaliai įmonės akcijų. Tai suteiktų valstybei daugiau galių, nes dabar LEO LT kontrolė priklauso NDX energijai. Taip pat siūloma iš LEO LT atimti teisę statyti atominę elektrinę bei elektros tiltus. Dalis opozicijos kaltina vyriausybę net neketinant išardyti įmonės, o kiti – stabdant atominės elektrinės statymą.

Diskusijoms dėl bendrovės LEO LT panaikinimo „kaistant nuo piketų, kaltinimų demagogija ir sąmokslo teorijų“, bendrovė „NDX energija“ pasiūlė visiems „nuleisti garą“ ir išbandyti ugdytojo rolę nuotaikingame žaidime „Išdresiruok liūtuką“. Jame botagu galima pliekti už palmių besislapstantį liūtą, o taškai pelnomi pataikius. „Rekomenduojame šią pramogą atokvėpio nusipelniusiems Seimo nariams ir vasarą dar neatostogavusiems Energetikos ministerijos tarnautojams“, - rašoma bendrovės pranešime.

Rimantas Dagys pasiaukojo dėl „Leo LT“? Profsąjungų bado akciją išprovokavęs bazinės algos mažinimas tebuvo klaidinantis manevras. Siekta sukelti triukšmą, kurio priedangoje Seimas ypatingos skubos tvarka per šią savaitę iš esmės sutvirtins „Leo LT“ sandorį. „Kalbėjau su Dagiu tos pačios dienos, kada buvo nuspręsta mažinti bazinę algą, rytą. Jis prisiekinėjo, kad to daryti nereikia.

Dviejų vaikų mamą „Sodra“ ir prokurorai įkalins 8 metams. Jos nusikaltimo sudėtis: gimdė vaikus, juos augino nedirbdama ir gaudama iš valstybės pašalpą. Airimė Daiva Ališauskaitė, viena iš prokurorams užkliuvusių motinų - Lietuvą daugelį metų garsinusi krepšininkė. Ji nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė: „Jei kas nors atsuktų laiką atgal, tikrai negimdyčiau. Baisu, žiauru taip kalbėti, bet ką daryti.

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, tapęs Europos Parlamento (EP) nariu, nenori tęsti Europos integracijos proceso ir pasisako prieš unifikuotą Europą. Jam ir jo būsimam kolegai EP Juozui Imbrasui bus ne pakeliui su federaciniam ES modeliui palankomis parlamentinėmis grupėmis - socialistais ir Europos liaudies partija.

„Laikas keisti plokštelę“, - taip apie nesibaigiantį VSD problemų svarstymą Seime vis nepriimant reikalingų sprendimų LŽ teigė Seimo pirmininko pavaduotojas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, Liberalų sąjūdžio (LS) atstovas Algis Kašėta. Jis taip pat sakė laukiąs sprendimų dėl VSD iš išrinktosios prezidentės Dalios Grybauskaitės, kurios kandidatūrą per rinkimus rėmė LS.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nevilkina sprendimų dėl „Leo LT“ likimo, bet siekia priimti juos apgalvotai, kad privataus investuotojo interesas nepažeistų visuomenės intereso. Taip LŽ tvirtino TS-LKD Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Seimo narys taip pat kritikavo kai kuriuos Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklos ypatumus ir patarė savo partijos kolegai - socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Dagiui - susilaikyti nuo tam tikrų įžeidžiamų epitetų.

Energetikos ministro A. Sekmoko teigimu, strateginius valstybės projektus įgyvendins valstybinė įmonė, kuri nebus „Leo LT“ dalis. „Tikrai taip, tai bus valstybinė įmonė, jokių abejonių“, – trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ministras. Arvydas Sekmokas nepatikslino, ar tai būtų nauja, ar jau egzistuojanti valstybinė įmonė, pavyzdžiui, „Lietuvos energija“. „Aš tik tiek pasakysiu, kad Europos Komisijai paraišką [paramai elektros jungties su Švedija tiesimui – lrt.