Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė giriasi sukūrusi Nacionalinę energetikos strategiją (NES), garantuosiančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tačiau, specialistų požiūriu, strategija, neparemta realiais skaičiavimais, tėra nieko vertas šūkių kratinys.
Seimo Ekonomikos komiteto vakar surengtoje diskusijoje paaiškėjo, kad Lietuvos energetikos ateitis tebėra po tiršta dūmų uždanga.
Pasak energetikos eksperto habil. dr. Vaclovo Miškinio, NES deklaruojama Lietuvos energetinė nepriklausomybė tėra ambicija, kurios kaina niekuo nepagrįsta. Beje, net ir NES pateikiami skaičiai netikslūs.
„Strategijoje teigiama, kad tos ambicijos kainuos 29–41 mlrd. litų, o iš atskirų NES puslapių matome, kad vien elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo projektams prireiks 32–44 mlrd. litų. O aritmetiškai sudėjus NES pateiktus skaičius, pasirodo, lėšų poreikis visiems numatytiems tikslams pasiekti yra apie 50–60 mlrd. litų“, – atkreipia dėmesį V.Miškinis.
O labiausiai, anot jo, NES stokoja analizės, kaip tokia didžiulė investicijų našta paveiks energijos kainą vartotojams.
Komiteto nariams pasidomėjus, kas kūrė ambicingąją strategiją, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto atstovai gynėsi prie šio dokumento nė piršto neprikišę.
„Tai kokiame gi ministerijos požemyje gimė šita strategija?“ – stebėjosi Seimo narys Julius Veselka.
Parlamentarė Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad valdantieji net nuo Seimo slepia energetikos ūkio pertvarką, kuri palies apie 12 mlrd. litų vertės valstybės turtą.
Energetikos viceministras Arvydas Darulis paaiškino, kad dokumento pagrindu buvo paimta dar 2007 m. sukurta energetikos plėtros strategija. Ji esą buvo „susisteminta“ ir pridėti planai statyti naują atominę elektrinę. Visuomenė, pasak A.Darulio, susipažinti su NES projektu galėjusi internete.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis NES kritikavo dėl neatliktos sąnaudų ir naudos analizės. Jos neturėdama, valdžia esą ir toliau mėtysis nuo vieno prioriteto prie kito.
„O kaip Lietuva reguliuoja energetikos monopolijas? Dar 2004 m. kažkas nusipirko įstatymą, kaip reguliuotis elektros kainas. Jis susiejo normatyvinio pelno bazę ne su investuota suma, kas atrodo logiškai, o su turtu. Kelis kartus indeksavus turtą, energetikai gauna šimtamilijoninius pelnus“, – aiškino R.Kuodis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Bronislovą Lubį labiausiai piktina NES besidžiaugiančios Vyriausybės veidmainiškumas. Anot jo, sakoma viena, o daroma visai kas kita.
„Susidaro nuomonė, kad nenorima nei plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos, nei sudaryti sąlygų gamtinių dujų terminalui statyti, nei pagaliau susitarti dėl naujos atominės elektrinės statybos“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak jo, nužudžius „liūtą“ (LEO LT – red. past.), dabar kuriamas dramblys, kurį ketinama kažkam atiduoti.
„Kai ministras duoda interviu ir sako, kad ruošiamasi 51 proc. visos esamos energetinės sistemos perduoti kažkam, ko tauta ir Seimas nežino, tai keista“, – abejonių neslėpė B.Lubys.
Lina JONUŠAITĖ
