Didelę meilę įžiebė dideli pinigai

Viešai santykius aiškinęsi koncerno „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko, kuriam priklauso „Maxima LT“ parduotuvių tinklas, taip pat viena iš „Leo LT“ steigėjų „NDX energija“, atstovai staiga užkasė karo kirvį. Kas atsitiko? Netikėtą draugystę tarp „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko greitai pajus kiekvienas šalies gyventojas, vakare įjungiantis elektros lemputę. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, elektros paskirstymas, kuriuo užsiima VST (Vakarų skirstomieji tinklai) ir RST (Rytų skirstomieji tinklai), bendroje elektros energijos kainoje eiliniams vartotojams ir įmonėms sudaro itin reikšmingą dalį, todėl masina turtuolius kaip medus bites.

Atgijo viltis įsitvirtinti energetikoje

Praėjusių metų gegužę tuometinio premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė kartu su VST pirkėjais nusprendė įkurti bendrovę „Leo LT“, kuriai valstybė atidavė „Lietuvos energiją“ ir RST, o „NDX energija“ – VST ir per 600 mln. Lt dividendų.

Vadinamajam „VP Grupės“ dešimtukui priklausanti „NDX energija“ faktiškai atidavė VST valstybei, nes „Leo LT“ akcininkų susirinkime neturi tiek balsų, kad palankiai vėl atskirtų VST, kai buvo paskelbta apie „Leo LT“ likvidavimą.

Pasikeitusi politinė situacija tarsi sugrąžino viltis „MG Baltic“ koncernui įsitvirtinti energetikos sektoriuje. Prieš kelerius metus vykusioje kovoje dėl VST (kurią laimėjo „VP Grupė“ su „NDX energija“ priešaky) sėkmės tikėjosi ir „MG Baltic“, tačiau vėliau koncernas atsitraukė. Tada per „MG Baltic“ koncerno valdomas žiniasklaidos priemones (LNK televiziją ir naujienų portalą Alfa.lt) pasipylė arši kritika „Leo LT“ projektui.

(Ne)likviduotas „Leo LT“

Spaudžiant Prezidentei Daliai Grybauskaitei, rugsėjo 4 dienos neeiliniame „Leo LT“ akcininkų susirinkime nuspręsta likviduoti bend rovę, bet pats likvidavimas įstrigo aklavietėje. Visuomenei aiškinama, esą viskas vyksta pagal planą, bet tas planas, atrodo, gerai žinomas tik And riui Kubiliui.

Įžvalgesni gyventojai gali nebent sekti tai, kas yra matoma viešojoje erd vėje, bet tikrai nesužinos, kaip verslininkai ir politikai išsidalija kortas po kilimu. Visa tai pasimato sudėliojus atskiras detales į vieną mozaiką.

Kaip žinoma, dar 2007 metais vienas „VP Grupės“ dešimtuko narių Žilvinas Marcinkevičius viešai apkaltino „MG Baltic“ vadovą Darių Mockų, esą jis susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis ir dėl to siekia likviduoti „Leo LT“.

D.Mockui nepavyko teisme įrodyti, kad jis buvo apšmeižtas, tačiau karo kirvį turtuoliai netikėtai užkasė pasikeitus politinei situacijai. Iš „VP Grupės“ dešimtuko pasitraukus Ž.Marcinkevičiui, „VP Grupės“ prezidentas Nerijus Numavičius šalies dienraščiuose atsiprašė D.Mockaus.

Užpirko reklamą televizijoje

„MG Baltic“ ir VP grupės dešimtuko draugystę pastaraisiais mėnesiais sutvirtino realūs finansiniai santykiai. Beveik dvejus metus „MG Baltic“ koncerno valdomame LNK televizijos kanale nebuvo „Maximos LT“ reklamos. Kad ji vėl atsirado, galėjo pamatyti tik itin pastabus žiūrovas, sekęs politinius ir verslo įvykius.

„Maximos LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė patvirtino informaciją, kad LNK televizijoje kurį laiką nebuvo „Maximos LT“ reklamos.

„Mūsų žmonės, matyt, nesusitardavo dėl nuolaidų ir kitų dalykų, įvertinus transliacijos laiką ir panašiai, – kalbėjo R.Saulytė. – Ir anksčiau ne visos televizijos buvo lanksčios, bet situacija, matyt, pasikeitė. Televizijoms dabar irgi reikia pinigų.“

Išskirtinis dėmesys „Stumbro“ produkcijai

Draugystė tarp dviejų milžinų pastebima ir kitoje barikadų pusėje – „Maximos LT“ mažmeninės prekybos tinkle. Prekybos centruose „Stumbro“, kurią valdo „MG Baltic“ koncernas, produkcija statoma labiausiai matomose vietose. Alkoholiniai gėrimai žymimi kaip išskirtinės akcijos.

„Mes visada skyrėme ypatingą dėmesį Lietuvos gamintojams, – tikino „Maximos LT“ atstovė spaudai R.Saulytė. – Tiesa, anksčiau importuotos ir lietuviškos produkcijos akcijų santykis būdavo maždaug apylygis, o šiuo metu, pavyzdžiui, lietuviškos ir užsienietiškos degtinės skirtumas siekia 80:20 procentų.“

Paklausta, kodėl būtent „Stumbro“ alkoholiniai gėrimai šiuo metu dominuoja akcijose, R.Saulytė paaiškino, esą akcijas paprastai skelbia patys gamintojai. „Natūralu, kad siekdami didesnių pardavimų jie skelbia akcijas“, – kalbėjo R.Saulytė.

LNK tarsi vandens į burną prisipylė

Tiek LNK televizija, tiek naujienų portalas Alfa.lt, anksčiau itin aršiai kritikavę „Leo LT“ projektą, po „MG Baltic“ ir „VP Grupės“ susitaikymo užtilo tarsi prisisėmę į burną vandens. Blogiausiu atveju į „Leo LT“ išsakomas nuosaikus požiūris, vengiant aštresnės kritikos.

„NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius su tokia nuomone nesutinka. „Jeigu matėte LNK „Savaitės panoramą“, tai per ją apie „Leo LT“ buvo pasisakyta gana aštriai“, – sakė I.Staškevičius.

Tačiau galbūt abi verslo grupės derasi dėl „MG Baltic“ koncerno atėjimo į energetiką? I.Staškevičius tikina, esą „MG Baltic“ koncernas ir pats D.Mockus kol kas nerodo jokios iniciatyvos dalyvauti energetikos projektuose – tiek išperkant VST akcijas, tiek dėl „Leo LT“.

„Kol kas jokių kontaktų šia tema neturėjome ir sunkiai įsivaizduoju, kad taip galėtų būti“, – tikino I.Staškevičius. Tačiau vėliau per interviu „Valstiečių laikraščiui“ I.Staškevičius aiškino, kad didele dalimi viskas priklauso nuo Vyriausybės pozicijos. Vadinasi, įmanoma viskas.

„MG Baltic“ koncerno vadovas D.Mockus „Valstiečių laikraščiui“ irgi neigė, esą „MG Baltic“ ketina plėsti verslą energetikos sektoriuje. „Ne“, – lakoniškai atsakė jis. D.Mockus patikino, kad ir toliau laikosi nuomonės neplėtoti bendro verslo su „VP Grupe“, kurią išsakė net po N.Numavičiaus atsiprašymo.

„Daugiau „Maximos“ reklamos LNK kanale atsirado jau prieš pusę metų, o dėl geresnių ar blogesnių sąlygų prekybos centruose, visa tai yra ketvirtinių derybų rezultatas“, – sakė D.Mockus. Jis pripažino, kad santykius galbūt atšildė ir ekonominė krizė, privertusi verslininkus glaudžiau bendradarbiauti.

Verslo ir politikos pasiansas

Nepaisant D.Mockaus teiginių, esą „MG Baltic“ neplanuoja verslo plėsti energetikos sektoriuje, visiškai atmesti tokią prielaidą būtų tiesiog naivu.

2006 m. valdžiai pradėjus RST dalinio privatizavimo procesą, aktyviausiai akcijų paketo siekė Vokietijos koncernas „E.ON Ruhrgas“, „NDX Energija“ ir jau minėtas „MG Baltic“. Galiausiai nugalėjo „E.ON Rurhgas“, kuriam atiteko 20,28 proc. akcijų.

Šiuo metu „Leo LT“ priklauso 71,35 proc. RST akcijų paketas, o „E.ON Rurhgas“ dar rugpjūtį pareiškė, kad planuoja parduoti jai priklausančius vertybinius popierius. Apie tai jau informuota ir Lietuvos Vyriausybė. Kam atiteks akcijos? Tikėtina, kad verslininkams ir politikams sudėliojus derybų pasiansą, energetikos sektoriuje galbūt išvysime ir naują žaidėją – „MG Baltic“, kuris „neturėdamas ambicijų“ kovojo ir dėl VST, ir dėl RST.

- Kokį prognozuojate tolesnį „Leo LT“ likimą?, - „Valstiečių laikraštis“ paklausė I. Staškevičiaus.

- Sunku kažką prognozuoti.

- Ar prie „Leo LT“ projekto galėtų prisijungti naujas žaidėjas, nauja verslo struktūra?

- Manau, kad nelabai, nes neįsivaizduoju, kaip tai galėtų vykti.

- Iš valstybės pusės „NDX energija“ ir VST yra tarsi užblokuotos...

- Kodėl?

- „Leo LT“ nuspręsta likviduoti. Sprendimai atsidūrę aklavietėje. Ar jūs taip nemanote?

- Kažkuria prasme taip yra, bet, jeigu būtų valios, galima būtų labai greitai viską išspręsti. Valios iš kieno pusės? Valios iš Vyriausybės.

- O jeigu tos valios neatsiras?

- Jeigu neatsirastų, tada viskas taip ir vilksis, kaip iki šiol. Toliau klimpsime į visokius ginčus, visokius formalius procesus ir sunku įsivaizduoti, kiek viskas galėtų šitaip trukti. Matome, kas vyksta. Nuo rugsėjo 4 dienos akcininkų susirinkimo niekas nepadaryta. Per tą mėnesį kas įvyko? Nieko.

- Ar kitos verslo struktūros, labai didelės įmonės, siūlosi iš jūsų kompanijos perpirkti akcijas ir dalyvauti „Leo LT“ projekte?

- Ne, nėra. Manau, kad ir nebus, nes neįsivaizduoju, kas čia būtų suinteresuotas ateiti.

- Prisiminkime, kaip buvo privatizuoti AB Vakarų skirstomieji tinklai. Ne viena stambi įmonė dalyvavo kartu su vadinamuoju „VP Grupės“ dešimtuku kovoje dėl Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo.

- Bet dabar yra visai kitokia situacija. „Leo LT“ projektas akivaizdžiai jau įklimpęs. Priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, nežinau... Turėtų būti labai galinga kažkokia struktūra, kuri turėtų susitarti su Vyriausybe. Iš esmės mes per Vyriausybę turėtume gauti tokį pasiūlymą. Tik taip įsivaizduočiau, nes kažkas atėjęs ir nesusiderinęs su Vyriausybe matytų prasmę perpirkti akcijas, tai tikrai taip nebūna versle. Kitas dalykas, be Vyriausybės sutikimo, mes ir negalėtume parduoti akcijų.

- Po N.Numavičiaus viešo atsiprašymo santykiai tarp „MG Baltic“ ir „VP Grupės“ pastebimai atšilo. LNK kanale atsirado „Maximos“ reklama, neliko kritikos „Leo LT“. Kyla pagrįstų spėjimų, kad vyksta derybos dėl „NDX energijos“ akcijų pardavimo „MG Baltic“ koncernui.

- Ne. Jeigu jūs turite galvoje „NDX energiją“ ir „Leo LT“, tai atsakingai galiu pasakyti, kad niekas neprasidėjo.

- Nebuvo net pirminių kontaktų šia tema?

- Nebuvo. Be to, nesutinku su jūsų vertinimu dėl palankumo. Tokią nuomonę galima turėti, bet aš manau kitaip. Apskritai nejaučiu nei kokio susidomėjimo, nei dar ko nors. Nėra net prielaidų dėl „NDX energijos“.

- Kokių žingsnių laukiate iš Vyriausybės?

- Laukčiau pasiūlymo nutraukti mūsų sutartį išsprendžiant „Leo LT“ turto padalijimo klausimą.

- Kokiomis sąlygomis?

- Kompleksinėmis. Pavyzdžiui, ar teisinga būtų spręsti „Leo LT“ klausimą restitucijos principu.

Gediminas Stanišauskas