Pasirašė ar nepasirašė?
Nepaisant to, kad viešoje erdvėje išplatintas sausio 7 d. jos parašu patvirtintas dokumentas, kuriame nurodytos šešios naujosios VAE valdybos narių pavardės, tarp kurių ir prieštaringai vertinami Rymantas Juozaitis bei Algimantas Zaremba, ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ketvirtadienį žurnalistams tvirtino, jog sprendimas dėl naujosios VAE valdybos dar nepriimtas, o savo parašu patvirtintą dokumentą vadino „draftu“ (liet. - juodraštis) parodyti premjerui“.
„VAE valdybos nėra. O kas čia yra? „Draftas“ parodyti premjerui. Jis yra įregistruotas kur nors? Ne. Taškas. Valdybos nėra. Oficialiai jums tvirtinu. Jis (dokumentas – red.) negaliojantis“, - žurnalistams aiškino socialdemokratė.
Neigti delegavusi energetikos viceministrą A. Zarembą suskubo ir Energetikos ministerija – jos išplatintame pranešime teigiama, kad ši ministerija kol kas apskritai nėra delegavusi savo atstovo. Jo kandidatūra esą dar tik bus derinama su Ūkio ministerija.
Kandidatai – su praeities šleifu
Abejonių dėl R. Juozaičio ir A. Zarembos tinkamumo tapti VAE valdybos nariais kilo dėl ankstesnės jų veiklos.
Buvęs „Leo LT“ valdybos pirmininkas R. Juozaitis, vadovaudamas „Lietuvos energijai“, buvo įsipainiojęs į žemių bei savo vadovaujamos įmonės akcijų supirkinėjimo skandalus. Energetiko šeima supirkinėjo žemę Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse. Tuomet mesti kaltinimai, kad vėliau, naujos atominės elektrinės statybų eigoje, ši žemė Juozaičių gali būti pelningai perparduota. Pats R. Juozaitis tikino, kad 14 hektarų sklypas pirktas negalvojant apie jokį perpardavimą – esą šeima tiesiog dairėsi vietos sodybai prie ežero.
R. Juozaičio ir jo šeimos narių valdomoms įmonėms per pastaruosius kelerius metus iš Ūkio ministerijos priemonių buvo skirta daugiau kaip 13 mln. Lt. Prie dalies pinigų skyrimo prisidėjo ir dabartinis viceministras A. Zaremba.
Tiesa, pastarosiomis dienomis R. Juozaitis tvirtino nuo pirmadienio neturintis jokių oficialių sąsajų su įmonėmis „ENG“ ir „Ekopartneriu“.
„Šitas dalykas (ES paramos skyrimas – red. past.) buvo seniau. Ir aš įmonių jau nebeturiu, aš jas pardavęs. Šiuo momentu aš nevaldau jokių įmonių, kurios dirba energetinėje sistemoje. Pirmadienį įvykęs pardavimas. Praktiškai pinigai gauti, atsiskaityta, ir aš jau nebe akcininkas“, - teigė kandidatas (?) į VAE valdybą.
Ūkio ministras Jaroslavas Neverovičius tvirtina A. Zaremba tvirtina pasitikintis „kaip specialistu“. Tačiau paklaustas, ar mato korupcijos apraiškų paaiškėjus, jog pastarasis 2006 m. įsigijo du butus, kurių bendras plotas 76 kv. m, sostinės Antakalnio rajone už vos 70 tūkst. litų, o vėliau juos pardavė beveik keturis kartus brangiau, teigė, tai – kitų tarnybų rūpestis.
„Tikrai nesiimsiu vertinti tų dalykų. Yra tarnybos, kurios turėtų tą daryti. Tam yra viešai pateiktos deklaracijos, kad visuomenė galėtų nagrinėti, analizuoti, o juo labiau institucijos, kurios atsako už tuos dalykus“, – trečiadienį sakė ministras.
Abejonių dėl A. Zarembos buvo kilę jau skiriant jį viceministru – neatmetama, kad 2009 m. jis galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Esą dabartinis energetikos viceministras turėjo nusišalinti nuo sprendimo dėl ES paramos skyrimo įmonei, kurioje akcijų turėjo I. Juozaitytė, su jo sūnumi dirbusi „Kernel Capital“ ir „Palanga City“ valdybose.
J. Razma: jie gali turėti privačių interesų
Paaiškėjus, kad R. Juozaitis ir A. Zaremba gali tapti naujai formuojamos VAE valdybos nariais, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, prašydamas atsakyti, ar „asmenų, praeityje turėjusių didelių reputacijos problemų, skyrimas VAE valdybos nariais nėra ženklas, kad yra siekiama VAE projektą paversti neskaidriu, nevertu visuomenės pasitikėjimo ir taip jį sužlugdyti“.
Paklaustas, kokių konkrečių pavojų įžvelgia, parlamentaras sakė, kad VAE valdyboje norėtų matyti žmones, neturinčius privačių interesų.
„Turime „Leo Lt“ kūrimo patirtį, kai visuomenei buvo akivaizdu, kad labai ryškūs privatūs interesai, ir taip diskredituojamas pats projektas. Nenorėtume, kad būtų brendama į tą pačią upę dar kartą, nes VAE yra holdingas, bendrovė, po kuria yra daug energetikos įmonių, todėl norėtųsi, kad į tokios bendrovės vadovybę ateitų žmonės be privačių interesų, kad mums nereikėtų nuolat žiūrėti, ar jie neveikia pagal privačius interesus. Minimi asmenys mums atrodo, gali turėti daug tų interesų, ypač R. Juozaitis, su kurio vardu siejama nemažai energetikos sektoriuje veikiančių įmonių“, – Balsui.lt sakė J. Razma.
„Žinant, kad VAE projektas ir taip yra labai jautrus, be to, ir į įvykusio referendumo rezultatus reikia atsižvelgti, norėtume, kad į tos įmonės valdymą būtų nukreipiami žmonės, kurie darytų spendimus, atsižvelgdami į visuomenės interesus, kad neturėtume įtarimų, jog jų sprendimai gali būti sąlygoti privačių interesų“, – aiškino J. Razma.
R. Juozaitis prieš atominę elektrinę?
Vis dėlto nepaisant galimo interesų konflikto, dėl kurio nerimauja konservatoriai, gali būti dar viena priežastis, kodėl R. Juozaitis pastariesiems gali būti nepageidaujamas VAE valdyboje. Jis nėra šimtaprocentinis atominės elektrinės šalininkas. Pastarosiomis dienomis žurnalistams jis sakė, kad jei taps VAE valdybos nariu, sieks, kad Lietuva taptų konkurencinga elektros gamintoja, energija pajėgi apsirūpinti pati ir ją eksportuoti. Tačiau naujos atominės elektrinės statybos perspektyvas pasverti reikia itin atsakingai, o Lietuva turi gaminti kuo daugiau konkurencingos energijos.
„Tam reikia investuoti į efektyvią energijos gamybą – atsinaujinančius šaltinius, o pirmiausia – kogeneracines biokuro jėgaines“, – sakė R. Juozaitis.
