Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.
Tačiau vien pažabojus energetikų apetitą, ne tik visam ūkiui atpigtų elektra, tai yra pagrindinis jo gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.
Sumokame daugiau nei krašto apsaugai
Vyriausybė su premjeru A.Kubiliumi priešakyje mėgina įtikinti visuomenę, kad ji principingai likviduoja „Leo LT“. „Valstiečių laikraštis“ jau rašė, kad tas likvidavimas beviltiškai įstrigo, o į energetiką, kaip į itin pelningą verslą, mėgino brautis „MG Baltic“ koncernas. Tikėtina, kad „Leo LT“ projekte jis galėtų pakeisti vadinamąjį Vilniaus dešimtuką.
Pastarasis, nors ir perdavė „Leo LT“ savo įmonę VST (Vakarų skirstomieji tinklai), perskirsto elektros energiją gyventojams ir šalies įmonėms. Galutinėje elektros kainoje, kurią moka vartotojai, elektros energijos perskirstymas, kaip teigia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), sudaro apie 45 proc. Kitaip tariant, iš maždaug 3 mlrd. litų, kuriuos energetikams sumoka namų ūkiai ir įmonės, apie 1,35 mlrd. litų atitenka elektros energijos skirstytojams VST ir RST (Rytų skirstomieji tinklai).
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai tokia pinigų suma, kurios reikia kiek vieną mėnesį „Sodros“ išmokoms arba gerokai didesnė nei per metus biudžetas skiria krašto apsaugos sistemai fi nansuoti, įskaitant ir kariuomenę, ir ginkluotės įsigijimą.
Premjeras per vieną Vyriausybės valandą Seime pareiškė, kad, uždarius Ignalinos AE, elektra nuo kitų metų brangs 8–10 centų. Tai reiškia, kad kasmet energetikai papildomai gaus 730–920 mln. litų arba tiek, kiek valstybei reikia pinigų visų pensininkų pensijoms du mėnesius.
„Valstiečių laikraščio“ pašnekovų bei specialistų teigimu, net uždarius Ignalinos AE ir prislopinus energetikų apetitą, elektra ne tik neturėtų brangti, bet netgi galėtų būti pigesnė nei yra šiuo metu.
Pasiūla triskart viršys paklausą
Dar rugsėjį „Lietuvos energijos“ Rinkos administravimo departamento vadovas Edvardas Važgėla tvirtino, esą po Ignalinos AE uždarymo Lietuva galės pasigaminti ir importuoti triskart daugiau elektros nei jai reikia. Įmonė rėmėsi Energetikos ministerijos darbo grupės išvadomis, kuriose numatytos Lietuvos apsirūpinimo elektra galimybės uždarius Ignalinos AE.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir premjeras A.Kubilius neseniai iškilmingai pranešė, kad konsultavimo kompanijos „N M Rotschild & Sons“ specialistai apskaičiavo, jog naujoje AE Lietuva elektrą galės pasigaminti už 7–8 centus. Tačiau tai akivaizdi netiesa, nes į šią kainą neįskaičiuoti statybos kaštai.
Skaičiavimai netikslūs
Konsultantams iš „N M Rotschild & Sons“ už darbą Vyriausybė sumokėjo daugiau kaip 5 mln. litų. Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas teigia, kad Lietuvos ekspertai iš Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto „N M Rotschild & Sons“ nuveiktą darbą galėjo atlikti ne tik geriau, bet ir pigiau. „Juk studijos buvo atliktos prieš pora trejetą metų, reikėjo tik jas atnaujinti“, – sakė V.Jankauskas.
Jį taip pat šokiravo ir politikų įvardyta elektros energijos gamybos kaina būsimoje branduolinėje jėgainėje. „Elektros gamybos kaina naujoje AE turėtų būti bent 3–4 kartus didesnė nei 7–8 centai, – sako V.Jankauskas. – Štai neseniai Lenkijoje specialistai svarstė būtinumą pasistatyti 2 ar 3 atomines elektrines. Profesorius V.Mielčarskis pateikė skaičiavimus, kad tokiose elektrinėse pagaminta elektra kainuos nuo 55 iki 69 grašių už kilovatvalandę, tai yra nuo 42 iki 55 lietuviškų centų.“
Toliau stums į skurdą
Tikėtina, kad A.Kubilius neatsitiktinai stumia naujos AE projektą ir jo būtinumu siekia įtikinti visuomenę. Būtent ant gyventojų, o ne ant kažkieno kito pečių guls naujosios AE statybos ir jos eksploatavimo pasekmės.
Naujosios AE vieno branduolinio bloko statyba kainuos ne mažiau kaip 10 mlrd. litų. Su paimtomis paskolomis statyba pabrangs ne mažiau kaip iki 20 mlrd. Lt. Jei šią sumą išdalytumėme visiems Lietuvos piliečiams, įskaitant ir naujagimius, ir pensininkus, kiekvienam jų teks sumokėti beveik po 5,5 tūkst. litų, ir tai dar nereikš, kad už elektrą jie mokės pigiau, o elektros sistema nebus priklausoma nuo Rusijos.
Atvirkščiai, kiekvienas pilietis kasmet energetikams suneš papildomai po 1100–1430 litų nei moka dabar. Kitaip tariant, energetikai į savo kišenes kasmet papildomai susižers daugiau nei 3,82–5 mlrd. litų, nes, kaip teigia specialistai, elektra brangs 3–4 kartus daugiau nei skelbiama šiuo metu. Tai maždaug tokia suma, kurią per 4 mėnesius surenka į savo biudžetą „Sodra“, apmokestindama ir įmones, ir gyventojus.
Klaidina visuomenę
Politikai iki šiol manipuliuoja visuomenės nuomone vienais atvejais teigdami, kad elektra Lietuvos vartotojams yra pigesnė nei kitose Europos valstybėse, o kitais atvejais, esą mokame brangiau už kitus. Net Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija klaidina gyventojus, savo interneto svetainėje pateikdama Austrijos energetikos reguliuotojo ir kompanijos „Vassa ETT Energy Th ink Tank“ palyginamąjį elektros ir dujų kainų tyrimą, atliktą 15 Europos sostinių. Tiksliai nežinodama metodikos, VKEKK tarp šių miestų „įpaišė“ ir Vilnių. Taip nesunku įtikinti Lietuvą, kad už elektrą mokame mažiausiai. Vilnius atsidūrė 16-oje vietoje.
Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys „Valstiečių laikraščiui“ taip ir neatsakė, ar etiška buvo pateikti tokią informaciją. Šiuo atveju „Valstiečių laikraštis“ siūlo vadovautis nepriklausomų energetikos ekspertų informacija. Svetainėje www.energy.eu galima susipažinti ne tik su energetikos tarifais visose ES šalyse, bet ir degalų, dujų kainomis, nustatytomis ne tik buitiniams vartotojams, bet ir ūkio subjektams.
Iš Energy.eu svetainėje pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos namų ūkiai už elektrą moka mažiau nei kitų ES valstybių gyventojai, bet paradoksalu, kad net turėdami Ignalinos AE, kurios statybos kaštai nebuvo įskaičiuoti į galutinį elektros tarifą, vis dar mokame maždaug 3 centais brangiau nei estai ar latviai, kurie neturi AE.
Belieka tik spėlioti, kurioje vietoje šalis atsidurs Energy.eu lentelėje tada, kai Vyriausybė, gindama energetikų monopolijas, „įkalkuliuos“ į elektros tarifą gyventojams ir įmonėms ne tik naujosios AE statybos sąnaudas, bet ir kaupiamąjį fondą tai elektrinei uždaryti. Mat statydama naują branduolinę jėgainę valstybė privalės kaupti lėšas jai uždaryti ateityje.
Apie naujos AE statybos sąnaudas ir kas jas padengs Vyriausybė stengiasi nekalbėti, nes 40 ar net 50 centų už kilovatvalandę brangesnė elektra ateityje gali pasirodyti kaip valdžios malonė. Kad jėgainę rengiamasi statyti už mokesčių mokėtojų pinigus, liudija pirmieji žingsneliai. Valdžiai praėjo noras likviduoti „Leo LT“, o ši bendrovė spalio 23 dieną inicijuoja neeilinį savo antrinės įmonės RST akcininkų susirinkimą. Vienas dienotvarkės klausimų – leisti antrinėms RST įmonėms laiduoti iki 10 mln. litų dydžio bankų paskolas.
Žaidimas po kilimu
Kam reikia, kad „Leo LT“ antrinės bendrovės imtų laiduoti už paskolas, nei „Leo LT“, nei Vyriausybė nepaaiškina. Ar tai susiję su „Leo LT“ ateitimi, ar naujos jėgainės statyba, o gal „Lietuvos energijai“ patikėtu elektros biržos, kurioje esą bus galima konkurencingomis sąlygomis nusipirkti trūkstamos elektros po Ignalinos AE uždarymo, kūrimu?
Absurdiškas buvo ir praėjusį trečiadienį energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymas per Vyriausybės valandą Seime, kai jo buvo paklausta, ar VST ir RST sujungimo planai kaip nors susiję su „Leo LT“. Ministras atsakė, kad nesusiję, nors abi šios įmonės yra „Leo LT“ neatsiejama dalis.
„RST ir VST sujungimas tikriausiai susijęs su „Leo LT“ naikinimu, – mano buvęs VKEKK pirmininkas V.Jankauskas. – Norima visai sunaikinti privatų dalyvį. Juk net kitas privatus investuotojas „E.ON Ruhrgas“ (turintis 20,28 proc. RST akcijų) ruošiasi bėgti iš Lietuvos.“ V.Jankauskas neįsivaizduoja, koks privatininkas norės ateiti į Lietuvą. Kaip yra paskelbęs premjeras A.Kubilius, investuotoją naujai AE suras konsultavimo bendrovė „N M Rotschild & Sons“. Už tai jai bus sumokėta dar per 6 mln. Lt.
Kiek mokame už elektrą iki skaitiklio?
VKEKK „Valstiečių laikraščiui“ tiksliai neatsakė, kokią procentinę dalį galutinėje elektros kainoje vartotojams Lietuvoje ir užsienyje sudaro paskirstymo arba, kitaip tariant, elektros transportavimo kaina iki vartotojo skaitiklio. „Valstiečių laikraščiui“ pavyko gauti tik 2007 m. duomenis. Kaip žinia, vėliau elektra gyventojams dar šiek tiek pabrango.
Pirmadienį VKEKK Elektros skyriaus vedėjas Robertas Staniulis atsiuntė elektros energijos kainos buitiniams vartotojams struktūrą, kaip ji atrodo 2009 metų antrąjį pusmetį, o po papildomo paklausimo, kiek elektros tinklams sumoka kitų Europos valstybių gyventojai.
Ofi cialiose ataskaitose Europai teigiama, kad Lietuva elektros tinklų savininkams sumoka tik 3,68 euro cento už kWh, o „Valstiečių laikraščiui“ atsiųstoje kainos struktūroje matyti, kad mokame gerokai daugiau – 4,81 ct/kWh. Prie jų pridėjus dar ir mistišką kainos dedamąją dalį (VIAP), pasirodo, kad Lietuvos gyventojai už elektros energijos perskirstymą moka kone brangiausiai visoje Europoje – 6,6 ct/kWh. VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) surenkamos teikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą vartotojams ir yra kompensuojama gamintojui. Be kita ko, šią dedamąją dalį VKEKK gali bet kada padidinti ir įskaičiuoti į galutinį elektros tarifą.
Vėliau R.Staniulis „Valstiečių laikraščiui“ teisinosi, esą neatitikimai susiję su nevienodais dieniniais ir naktiniais režimais, kitomis objektyviomis priežastimis, kol galiausiai pripažino, kad 35 ct/kWh tarifo struktūros „su visa Europa lyginti nelabai išeina“.
Kodėl tyli premjeras?
Kad elektros energija Lietuvos gyventojams ir įmonėms gali kainuoti pigiau, patvirtina nepriklausomų Lietuvos energetikos ekspertų siūlymai valdžiai. Energetikos ministerija net nesvarstė verslo struktūrų pasiūlytos idėjos, kad Lietuva turėtų pirkti „naktinę“ elektrą iš Rusijos už maždaug 6–7 ct/kWh ir Kruonio hidroelektrinėje ją perdirbti į dieninę, o tokios elektros kaina siektų 9–10 ct/kWh.
„Taip panaudoti Kruonį ir neblogai uždirbti dar prieš 10 metų siūlė energetikai, – prisiminė V.Jankauskas. – Deja, politikai stoja piestu – kaip čia bendradarbiausim su Rusija. Gaila, kad energetika taip baisiai politizuota.“
Pasak jo, turėdama elektros energijos perteklių Estija jį parduoda Latvijai ir Rusijai, o Suomija vien iš Rusijos kasmet perka net iki 12 milijardų kilovatvalandžių.
Premjero teiginiai, esą naująją AE statys strateginis investuotojas, veikiau primena būrimą iš tirščių, nes net energetikos specialistai nesiryžta prognozuoti, kaip toliau pasaulyje vystysis branduolinė energetika.
Strategija per daug optimistinė
Jurgis Vilemas, akademikas:
Lietuvos energetikos strategijoje priimta nuostata nedelsiant pradėti naujos atominės elektrinės statybą buvo pagrįsta per daug optimistinėmis išvadomis apie tikėtiną joje pagamintos elektros energijos savikainą bei statybos sąnaudas ir trukmę. Jos buvo suformuotos esant stipriam lobistinių struktūrų poveikiui, kurios sąmoningai manipuliavo pasenusia informacija apie būsimos statybos kainą, padėtį urano rinkoje ir būsimą situaciją visų kaimyninių valstybių elektros energijos rinkose (iš straipsnio „Nauja atominė elektrinė Lietuvoje: viltys, strateginiai planai ir realybė“).
Gediminas Stanišauskas
