Vis dar tebelaužant ietis dėl „Leo LT“ likimo iš Prezidentūros pasigirdo ir abejonių, ar išvis mums reikalinga nauja branduolinė jėgainė.
Energetikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Po aštrių ginčų, kaip likviduoti arba pertvarkyti energetikos monstrą „Leo Lt“, jau pasigirdo ir abejonių, ar iš viso mums reikia naujos atominės elektrinės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad būtina rimtai pasverti, ar valstybei verta investuoti į šį projektą.
Energetikų nuomonės skiriasi. Vieni mano, kad galima išsiversti su esamomis elektrinėmis ir elektros jungtimi su Švedija. Kiti siūlo visą dėmesį sutelkti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau kai kurie specialistai įsitikinę, kad be savo atominės elektrinės negalėsime būti užtikrinti energetiniu saugumu.
Trypčiojame vietoje
Kauno technologijos universiteto Energetinių technologijų instituto direktorius Jonas Gylys įsitikinęs, kad tik atominė elektrinė galės užtikrinti šalies ūkio nepriklausomybę ir saugumą. „Šalies viduje ir išorėje yra suinteresuotų jėgų, kurios to nenori, – mano J. Gylys. – Tas nuolatinis grįžimas prie diskusijos, reikia mums ar nereikia naujos jėgainės, atneša tik žalą. Jau seniai galėjome pradėti statyti daug mažesnėmis kainomis, bet vis sugalvojama naujų temų diskusijoms ir taip vilkinamas laikas.“
Pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės energetikos ministras Leonas Ašmantas prisimena, kad dar prieš 20 metų pirmoji Vyriausybė priėmė strateginį sprendimą statyti naują jėgainę, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. „Tačiau vėliau tam visai nesirengta, nebuvo net suburta jokia darbo grupė, – apgailestavo L. Ašmantas. – Pavyzdžiui, Suomijoje, kur neseniai pradėta statyti atominė jėgainė, prieš tai įvairios institucijos dirbo net 10 metų.“
Buvęs energetikos ministras nuolat atsinaujinančias diskusijas dėl jėgainės statybos vadina tuščiu burnos aušinimu. „Yra parengta J. Gylio strategija, kur viskas aiškiai pagrįsta, jos ir reikia laikytis, įsiklausyti į specialistų nuomonę, o ne politikuoti ir bandyti iš tų diskusijų nusigriebti politinę grietinėlę“, – kalbėjo L. Ašmantas.
Atomas pigiausias
J.Gylys įsitikinęs, kad tik atominė elektrinė gali patenkinti ūkio poreikius. „Atominė energetika yra švaresnė ir pigesnė nei gaunama iš organinių šaltinių – mazuto, gamtinių dujų“, – kalbėjo jis.
Mokslininko teigimu, branduolinei reakcijai reikalinga žaliava sudaro tik 10–15 proc. elektros kainos, o organikos – 70 proc. „Todėl net ir tuo atveju, jei uranas ateityje pabrangtų 2–3 kartus, vis vien ato minė energija būtų daug pigesnė nei kūrenant dujas ar mazutą. Be to, pastarųjų žaliavų kainos vėl turi tendenciją augti.“
L. Ašmantas taip pat įsitikinęs, kad tik atominė jėgainė gali apsaugoti ūkį nuo energijos bado. „Kiti energijos šaltiniai yra tik papildomi, o pagrindinį poreikį pajėgi patenkinti tik branduolinė jėgainė, – tvirtino jis. – Kai kas mano, kad energiją galėsime importuoti, bet niekas nepateikia rimtų skaičiavimų, prognozių, ar šis būdas bus pigesnis ir gana saugus, koks bus importo ir eksporto balansas šalies mastu. Juk net ir pasirašius tiekimo sutartis, jos ne visada suteikia garantijas. Beje, ir dabar neturime jokios sutarties dėl energijos tiekimo iš užsienio, kai uždarysime atominę elektrinę.“
Pasak L. Ašmanto, naujos jėgainės verkiant reikės jau uždarius senąją, o labiausiai – 2018–2020 m. „Tada Lietuvos elektrinei bus jau 60 metų, pasens ir Kauno bei Vilniaus termofikacinės elektrinės, todėl padidės avarijų tikimybė, be to, kuras jose nuo eksploatacijos pradžios naudojamas neefektyviai, todėl jo teks dar daugiau importuoti“, – aiškino L. Ašmantas.
Tragedijos neįžvelgia
82 proc. elektros kainos sudaro mokestis tinklų operatoriams, daug energijos be naudos prarandama, kol ji atkeliauja iki vartotojo. Todėl ir atrodo, kad vienintelė išeitis – atominė elektrinė, nes dabartiniai tinklai pritaikyti skirstyti branduolinio reaktoriaus, kitų seno tipo elektrinių gaminamą energiją.
O Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas neskuba nuvertinti dabartinių šalies elektrinių pajėgumų. „Jas galėsime eksploatuoti dar 20–30 metų, – mano J. Vilemas. – Be to, Lietuvos elektrinėje šiuo metu statoma nauja jėgainė. Tad elektros bado nebus.“
J. Vilemas nemano, kad naujoji atominė jėgainė užtikrins energetinę nepriklausomybę nuo kitų šalių. „Uraną taip pat turėsime importuoti kaip ir dujas, mazutą, – teigė jis. – Todėl visiškos nepriklausomybės neturėsime.“
J. Vilemas abejoja ir tuo, kad atominė energija bus daug pigesnė nei gaunama kitose šalies elektrinėse. „Ignalinos atominės elektrinės pagamintoje energijoje neįskaičiuojami statybos kaštai, tik eksploatacinės išlaidos, – aiškino J.Vilemas. – Tačiau pastačius naują jėgainę didelę elektros kainos dalį sudarytų investicinės statybos išlaidos, taip pat įnašai į fondą laidoti urano atliekas, uždaryti reaktorius, kai pasibaigs jų eksploatacija.“
J. Vilemas mano, kad daug pigesnės energijos galima importuoti nutiesus elektros jungtį su Vakarais.
Siūlo keisti vėju
Vėjo energetikos asociacijos prezidentas Statys Paulauskas įsitikinęs, kad atominę energetiką reikia išvis užmiršti ir netgi ją uždrausti kaip nesaugią.
Pasak S. Paulausko, pastačius vėjo malūnų parkus jūroje ir sausumoje, panaudojus kitus atsinaujinančius šaltinius, gautume tiek energijos, kiek šalies poreikiams pagamintų naujoji atominė elektrinė. „Tam ir reikia nukreipti tas didžiules lėšas, kurios planuojamos atominei jėgainei statyti, – įsitikinęs S. Paulauskas. – Įrodyta, kad vėjo energijos potencialas Lietuvoje yra didžiulis.“
Asociacijos prezidentas aiškino, kad, norint efektyviai panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmiausia būtina pertvarkyti elektros tinklus, kurie yra pasenę technologiškai. „Pasaulyje jau pereinama prie vadinamųjų protingųjų tinklų, kurie yra lankstesni, taupesni, sugeba priimti įvairiausių jėgainių, netgi privačių saulės kolektorių savininkų gaminamą energiją, – sakė jis. – Pas mus 82 proc. elektros kainos sudaro mokestis tinklų operatoriams, daug energijos be naudos prarandama, kol ji atkeliauja iki vartotojo. Todėl ir atrodo, kad vienintelė išeitis – ato minė elektrinė, nes dabartiniai tinklai pritaikyti skirstyti branduolinio reaktoriaus, kitų seno tipo elektrinių gaminamą energiją.“
Prezidentė abejoja, ministras laukia
„Turime peržiūrėti savo strategiją, pažiūrėti, į ką geriau investuoti: ar į vėjo, geotermikos, atliekų deginimo, ar atominę energetiką, ar į viską kartu. Atsakymo negaliu duoti, nes niekas neturi apskaičiavimų“, – neseniai pareiškė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas linkęs toliau laikytis plano statyti atominę elektrinę. Pasak jo, kitą mėnesį konsultantai pristatys naujos jėgainės verslo planą. „Jie turi pateikti modelį, kaip galėtume pritraukti užsienio investuotojus ir kaip padaryti, kad naujos atominės elektrinės statyba negultų ant vartotojų pečių. Atominės elektrinės ir jungčių statytojai bus Lietuvos valstybinės įmonės“, – sakė ministras.
Bendrabutyje patogu, bet nemiela
Jonas Gylys, Kauno technologijos universiteto Energetinių technologijų instituto direktorius
Jonas Gylys. Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos valdžiai reikia laikytis pradinio, seniai paskelbto plano: naujos jėgainės statybai ieškoti strateginio investuotojo tarp stambių energetikos kompanijų užsienyje. Tačiau vis galvojame, kaip padaryti kažką gudriau ir iš to išeina tik palaida bala. Be atominės energetikos negalėsime užtikrinti stabilaus bazinio elektros tiekimo. Alternatyvioji energija to padaryti nesugebės. Tiesa, elektrą galima pirkti iš užsienio. Nežinia, gal taip ir patogiau, ir pigiau. Tačiau bendrabučiuose gyventi irgi paprasčiau ir pigiau, bet kažkodėl visi stengiamės iš jų pabėgti ir turėti nuosavą būstą
Reikia viską kruopščiai pasverti
Jurgis Vilemas, Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas
Jurgis Vilemas. Eltos nuotr.
Visi daug kalba apie nacionalinį energetikos saugumą, bet nepateikia skaičiavimų, kiek naujoji atominė elektrinė kainuos, kada ji atsipirks. Esu įsitikinęs, kad mūsų valstybė viena niekaip nepajėgs pastatyti tokio objekto. Nebent rastume stiprų, patyrusį užsienio partnerį. Taip pat neanalizuojama, ar mūsų jėgainė bus konkurencinga Baltijos regione ir ar sugebės eksportuoti energiją užsienio šalims priimtina kaina. Valdžiai vertėtų atkreipti didesnį dėmesį į atsinaujinančius energijos šaltinius. Vakarų šalių patirtis rodo, kad vėjo energetika gana efektyvi ir ekonomiška. Mes turime daug laisvų teritorijų, kur galėtų būti statomos vėjo jėgainės, pakankamai entuziastų, tuo suinteresuotų verslininkų, bet jiems trukdo biurokratinės kliūtys.
Saulius Tvirbutas
