Seimas nusprendė, kad bent du trečdaliai „Leo LT“ akcijų turės priklausyti Vyriausybei, Vyriausybė spręs ir dėl naujos atominės jėgainės bei elektros perdavimo jungčių statybų, taip pat dėl bendrovės likimo.
Priimtos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias „Leo LT“ bendrovei nebebus galima taikyti kodekse numatyto sandorio negaliojimo ir restitucijos taisyklių. Seimas taip pat pritarė „Leo LT“ įtraukimui į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą. Dabar valstybė galės vienašališkai priimti sprendimus dėl bendrovės, nes sprendžiant strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių likimą (pvz., bendrovę pertvarkyti ar likviduoti) pakaks daugiau kaip pusės visų balsų.
Civilinio kodekso pataisos
Opozicijai piktinantis, kad priimant kodekso pataisas griaunama teisinė sistema, valdantieji argumentavo, kad taip bus stiprinamas nacionalinis saugumas.
Pataisa nustato, kad juridinių asmenų, nurodytų Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, steigimą, valdymą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą šis kodeksas reglamentuoja tiek, kiek Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas nenumato kitaip.
„Tvarkietis“ Egidijus Klumbys piktinosi, kad dėl vienos įmonės „viskas griaunama“. Jis perspėjo, kad esą netrukus bus padarytos išimtys, kurioms negalios net Lietuvos Respublikos Konstitucija. „Kuomet baigsis konservatorių valdymo era, viskas grįš į savo vietas“, - kalbėjo E. Klumbys.
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys teigė, kad šio įstatymo priėmimas gali būti rizikingas visai valstybei. „Kodėl nesitariama draugiškai ir nerengiamas investuotojų susirinkimas?“, - kalbėjo jis, pabrėždamas, kad nėra būtinybės priimti šiuos įstatymus. Anot jo, Vyriausybė gali pasinaudoti kitais instrumentais, jeigu reikia išformuoti „Leo LT“.
Jam prieštaravo TS-LKD narys Kęstutis Masiulis teigė, kad ministrų kabinetas kol kas neturi tokių instrumentų – Seimas juos turi suteikti, priimdamas siūlomus įstatymus. „Darbietis“ Kęstutis Daukšys atkirto, kad blogas santechnikas net ir su gerais įrankiais nieko gero padaryti negalės. „Kiek jūs galių begausit, tvarkymas bus vis tiek blogas“, - nukirto jis.
Konservatorius Stasys Šedbaras tikino, kad įstatymo pataisomis nebus griaunama Lietuvos teisinė sistema, o bus sustiprinamas nacionalinis saugumas. Jo bendrapartietis Vaidotas Bacevičius kolegoms aiškino, kad „nereikia ieškoti to, ko nėra įstatymą“.
Kęstutis Čilinskas praėjusią savaitę perspėjo, kad Civilinio kodekso pataisomis Seimas užkerta kelią iš viso pareikšti ieškinį dėl „Leo LT“ sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tuomet į K.Čilinsko pastabą, kad valdžios atstovai yra prisiekę tarnauti valstybei, todėl turėtų siekti, kad teismas panaikintų neteisėtą „Leo LT“ sandorį ir valstybei būtų sugrąžinti neteisėtai UAB „NDX Energija“ naudai perleistas 3 mlrd. litų vertės kapitalas, tiek Seimo nariai, tiek Energetikos ministerijos atstovai pasiūlė pačiam K.Čilinskui ginti viešą interesą ir kreiptis į teismą.
Valstybei - 2/3 akcijų, sprendimus priiminės Vyriausybė
Seimas nusprendė, kad valstybei turi priklausyti ne mažiau nei du trečdaliai nacionalinio investuotojo akcijų. Tai suteiks valstybei daugiau galių, nes dabar „Leo LT“ kontrolė priklauso „NDX energijai“. Iki šiol buvo įtvirtinta, kad valstybei turi priklausyti daugiau nei pusė akcijų.
Taip pat „Leo LT“ nebetenka teisės statyti atominę elektrinę bei elektros tiltus.
Atominės elektrinės įstatymo preambulės straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui pritarė 77 parlamentarai. 6 balsavo prieš, susilaikė 22.
Nors nemažai parlamentarų kritikavo Vyriausybę nesiimant kitų veiksmų dėl „Leo LT“, tačiau dauguma sutiko, kad šis įstatymas yra reikalingas dėl įmonės likvidavimo. „Imkite tą mandatą ir darykite, kad tikrai to žalingo sandorio mūsų valstybeje neliktų“, - Seimo salėje kalbėjo Petras Gražulis.
E. Klumbys suabejojo, ar Vyriausybė prisiims atsakomybę už neigiamai vertinamą sandorį. Anot jo, ministrų kabinetui nesugebant susitvarkyti su „Leo LT“, kaltas bus pats Seimas.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, kad „elektrinė atsiperka per 40 metų. Naivu yra tikėtis, kad už viską nesumokės Lietuvos vartotojai“. Politikė pridūrė, kad „Leo LT“ problemą ištiko „politinis bankrotas“.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad priimtas įstatymas leis įgyvendinti KT sprendimą, išspręsti prieštaravimą tarp akcininkų ir užtikrinti Lietuvos energetikos ūkio vystymąsi. „Bus užtikrinta ir kontrolė, ir visuomenės interesai“, - tikino ministras.
Atominės elektrinės įstatymas leis Vyriausybei iš naujo įvertinti „Leo LT“ steigimo metu valstybei nuosavybės teise priklausiusią „Lietuvos energiją“ ir RST akcijas. Jeigu atlikus jų akcijų įvertinimą paaiškėtų, kad jos buvo įvertintos per mažai, Vyriausybė galėtų reikalauti, kad kiti „Leo LT“ akcininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius už turimas nacionalinio investuotojo akcijas tinkamai atsiskaitytų pinigais.
Elektros perdavimo jungčių ir naujos atominės elektrinės statytojais būtų juridiniai asmenys, priklausantys valstybei nuosavybės teise arba kurių visos akcijos priklauso valstybei. Jie dalyvautų statant elektros perdavimo jungtis ir naują jėgainę. Dalis šių įmonių akcijų Vyriausybės sprendimu galėtų būti perleidžiama strateginiam investuotojui ir strateginiams partneriams.
Strateginis investuotojas dalyvautų finansuojant atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių statybas ir būtų atrenkamas viešo konkurso būdu.
Kreipiamasi į Prezidentę
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas inicijuoti „Leo LT“ sandorio pripažinimą teisme negaliojančiu ir tyrimą dėl galimos korupcijos stambiu mastu ir didelės žalos valstybės finansų bei nacionalinės energetikos sistemai, praneša ELTA.
K. Čilinsko teigimu, kompetentingos institucijos turėtų ištirti, ar nėra korupcinių motyvų ir sandoryje, ir dabartiniuose politikų veiksmuose, kuriais stengiamasi, kad sandoris nebūtų teismo pripažintas negaliojančiu ir tuo pačiu, kad UAB „NDX energija“ nebūtų teisminės restitucijos būdu įpareigota grąžinti valstybei visą daugelio milijardų litų naudą, kurią gavo sandorio dėka.
K. Čilinsko manymu, teismine tvarka nepanaikinus „Leo LT“ sandorio, negrąžinus valstybei milijardinio finansinio kapitalo, korupcinė oligarchinė sistema jausis saugiai ir tvirtai, o žmonėms ir verslui vis labiau reikės „veržtis diržus“.
***
Konstitucinis Teismas kovą konstatavo, kad Atominės elektrinės įstatymas ta apimtimi, kuria nenustatytas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo − sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai − įgyvendinimą, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucijai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes jame nėra nustatyti kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą, atsižvelgiant į specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei.
Taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinta Valstybės turto įstatymo nuostata, kuria pavedama Vyriausybei nustatyti tokio turto investavimo kriterijus.
2008 metų gegužės 20 dieną įkurta „Leo LT“ yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ) šiandien išplatino laišką Seimo nariams, kuriame teigiama, kad visų, balsavusiųjų už neteisėto „natūroje“. „Dar turite šiek tiek laiko, dar galite apsispręsti ir nebedalyvauti „100% nuolaidų sąžinei“ akcijoje“, - teigia JDJ.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
