Praėjo pirmosios dvi Prezidentės darbo savaitės. Vos pasibaigus rinkimų maratonui Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jau pirmąją darbo dieną ant jos stalo turi gulėti visos išvados dėl Leo LT. Tačiau iki šiol neteko girdėti apie tas išvadas, o ir apskirtai jokios konkrečios Prezidentės pozicijos Leo LT tema. Aiškesnių komentarų šiuo klausimu nebuvo nei po susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku, nei po pokalbių su premjeru Andriumi Kubiliumi.
Apskritai A.Sekmoko apsilankymas Prezidentūroje labiau panašus į teorinį pasikalbėjimą, kurio tikslas, atrodo, tebuvo pasakyti, kad ministras tinka toliau eiti savo pareigas. Praktiniai klausimai dėl Leo LT, Lietuvos energetikos perspektyvų, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kiek mokėsime už 1 kWh po Naujųjų metų, kokios sutartys ir su kuo sudarytos dėl apsirūpinimo elektros energija, kokios sutartys su Rusija (ir už kokią kainą) dėl papildomo dujų kiekio tiekimo ir kita, deja, liko šone.
Prezidentės tyla pastarąsias dvi savaites Leo LT tema jau baigia apaugti spėliojimais ir įtarimais. Rinkimų kampanijos metu ne kartą viešai D. Grybauskaitei buvo primenamos 2002-2003 m., kuomet ji ėjo finansų ministrės pareigas, istorijos dėl 76 milijonų litų PVM sumos grąžinimo „VP Market“ ir VST privatizacijos, kai „Maxima“, pritaikiusi finansinę ekvilibristiką, veltui įsigijo Vakarų skirstomuosius tinklus. Todėl Prezidentės veto Civilinio kodekslo ir kelioms su Leo LT susijusioms įstatymų pataisoms labai svarbus keletu aspektų.
Vetuodama pataisas D.Grybauskaitė gali reikalauti, kad Leo LT būtų skelbiamas niekiniu. Tuo ji parodytų, jog aferas primenantys sandoriai gali būti blokuojami ir atstatoma valstybei padaryta žala. Taip pat būtų pasiųstas aiškus signalas, kad valstybė nesitaikstys su monopolijų ir oligarchų įsigalėjimu. D.Grybauskaitės veto parodytų, jog Prezidentė gali būti ir moraliniu autoritetu, ginančiu viešąjį visuomenės interesą. Veto neabejotinai dar kilsteltų šalies vadovės populiarumo kartelę bei atpalaiduotų ją nuo įtariamų sąsajų su „Maxima“.
Nenorėčiau sutikti su pesimistais, teigiančiais, kad Seimas atmes Prezidentės veto. Tikriausiai ne iš piršto laužti komentarai, kalbantys apie šios Vyriausybės ir Seimo daugumos labai jautrų reagavimą į mitingus, piketus, protesto, bado akcijas. Atmesti Prezidentės, turinčios tokį visuomenės palaikymą, veto tiesiog būtų politiškai neprotinga. Visuomenės nuotaikos dėl Leo LT aferos prilygsta žmonių negatyviai reakcijai dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo. Ta reakcija kai kuriems politikams atnešė nemenkus politinius dividendus. Tad Prezidentės veto atveju Seimo žaidimai „kas – ką“ gali baigtis ir pirmalaikiais rinkimais. Kaip manote, kiek Seimo narių šiuo metu, net neįpusėjus kadencijai, rizikuotų netekti mandato?
Praėjusią savaitę, kai Seime buvo priiminėjamos pataisos susiję su Leo LT, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad nuo sekančių metų 1 kWh kaina kils maždaug 30 procentų. Greičiausiai tai nebuvo atsitiktinis sutapimas. Tiesiog visuomenė pradėta pratinti prie minties dėl didesnės elektros energijos kainos. Nei VKEKK primininkas Virgilijus Poderys, nei kiti specialistai taip ir nesiteikė argumentuotai paaiškinti savo kalbų dėl trečdaliu brangstančios elektros energijos. Nepagrįstos kalbos apie tai, kad kainų reguliuotojai siūlo keisti skaičiavimo metodiką ir galbūt keisis dujų kainos – neatrodė nei rimtai, nei įtikinamai. Juk transportavimo kaina nesikeis. Tiesa greičiausiai ta, ką pripažino ir dauguma prognozuotojų, kad daug kas priklausys nuo politinės valios. Nuo jos priklauso ir Leo LT likimas. Vienas iš minimų Leo LT išardymo variantų – tai, kad “NDX energijai“ grįžta VST akcijos, valstybei – RST ir „Lietuvos energija“. Toks variantas VP dešimtuko privatininkams gali būti priimtinas tik tuo atveju, jei didėja elektros energijos kaina. Trečdaliu padidinta 1 kWh kaina per 5-6 metus „NDX energijai“ garantuoja papildomą maždaug 3 milijardų pelną. Tai ta suma, kurią prieš keletą mėnesių premjeras A.Kubilius ir planavo sumokėti „Maximos“ pusei Leo LT išardymo atveju. Ekonomistas Julius Baltrušaitis, aprašydamas VST privatizavimo istoriją, ironizavo: „NDX energija“, atsidėkodama už tokią valstybės dovaną jai, galėtų grąžinti visą savo turimų „Leo LT“ akcijų dalį valstybei. Investicija jau atsipirko dukart. Gal bent tada pavyktų „Leo LT“ sukurti skaidriai.“ („Mokesčių žinios“, 2009 03 23-04 05)
Taigi, planuojama 47-48 ct/kWh kaina – viso labo tėra noras patenkinti „NDX energijos“ godumą didžiosios visuomenės dalies sąskaita. Visi energetikos procesai ir darbai šiuo metu Lietuvoje yra stabdomi Leo LT. Ir tie, kuriuos teks atlikti ateityje, ir tie, kuriuos reikės padaryti nedelsiant iki gruodžio 31 d., nes dabar visi laukia atsakymo iš „NDX energijos“.
Nuo D.Grybauskaitės sprendimo ne tik priklausys jos autoriteto pokyčiai visuomenėje, bet taps aišku, ar Prezidentė valdo situaciją, ar visgi pati yra valdoma. Tai, beje, turės reikšmės ir Lietuvos ateičiai.
Arvydas Akstinavičius, LSDS pirmininkas
