leo lt

Ketvirtadienį Seimas gali svarstyti „tvarkiečių“ siūlymą naikinti „Leo LT“ steigimo įstatymą. Šis klausimas yra tarp rezervinių posėdžio darbotvarkės klausimų. Atitinkamą Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Seimui ketinama pristatyti darbo dienos pabaigoje. „Tvarkiečiai“ siūlo Atominės elektrinės įstatymą pripažinti netekusiu galios, o Vyriausybės susitarimus su privačiu investuotoju „NDX energija“ - neteisėtais ir niekiniais.

Briuselyje susitikę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pritarė Europos Komisijos siūlymui skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų) elektros tilto iš Švedijos į Baltijos šalis projektui. Tai BNS pirmadienį po ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdžio sakė Lietuvos UR ministras Vygaudas Ušackas. Pasak jo, BRIST rezultatus galima laikyti preliminariais savaitės pabaigoje vyksiančio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatais.

Ką tik įgijome dar vieną prezidentą. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. vasario 12 dienos dekretu pripažino partizanų vadą Joną Žemaitį valstybės vadovu nuo 1949 m. vasario 16 d. - Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo - iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Dekretas priimtas dar iškilmingų vakarykštės Kovo 11-osios kalbų fone. Kalbos ir iškilmės niekuo ypatingu nebepasižymėjo.

Strateginių projektų vadovas Saulius Spėčius ir tyrimų bei plėtros vadovas Dalius Šulga įteikė prašymus atleisti juos iš užimamų pareigų. Darbo sutartys nutraukiamos nuo pirmadienio, kovo 16 d. „Tai Sauliaus Spėčiaus ir Daliaus Šulgos sprendimas ir aš jį vertinu teigiamai“, -  sako „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika. S.Spėčiui ir D.Šulgai pernai spalį išmokėtos šimtus tūkstančių litų siekiančios kompensacijos.

„Leo LT“ paskelbė, kad nuo pirmadienio iš savo pareigų traukiasi strateginių projektų vadovas Saulius Spėčius ir tyrimų bei plėtros vadovas Dalius Šulga. Vakar paaiškėjo, kad šiems buvusiems valdybos nariams buvo išmokėtos kompensacijos, nors jie ir vėl buvo įdarbinti „Leo LT“. Anot pranešimo spaudai, abu darbuotojai patys įteikė prašymus dėl darbo sutarčių nutraukimo.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas smarkiai abejoja, ar nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ statys naują atominę jėgainę. Tai daryti turėtų strateginis investuotojas iš Vakarų, kuris būtų parinktas konkurso tvarka.

Lietuvoje viešintis Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris (Haincas Fišeris) neatskleidė, ar Viena parems, jog dalis Europos Sąjungos lėšų būtų skirta Baltijos elektros jungčių projektui, tačiau pripažįsta, kad Lietuvai yra labai svarbus energetinis saugumas. Briuselyje kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje bus sprendžiama, ar pritarti Europos Komisijos pasiūlymui energetikos projektams skirti 3,75 mlrd eurų (apie 13 mlrd.

Vasarį vykęs bendrovės „Lietuvos energija“ persikraustymas iš pagrindinės būstinės, esančios Vilniuje, Žvejų g. 14, į gretimą jai priklausantį pastatą A.Juozapavičiaus g. 13 ir ketinimas išnuomoti ištuštėjusias patalpas gali būti neteisėti. 2008 metų liepos 2-ąją priimtuose „Lietuvos energijos“ įstatuose įrašyta, kad bendrovės valdyba, priimdama sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 15 mln. litų, nuomos, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

Keturi konservatoriai siekia, kad Seimas įpareigotų Vyriausybę imtis teisinių veiksmų įgyvendinti turtinių ir teisinių santykių, buvusių iki nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ sukūrimo, restituciją. Atitinkamus siūlymus numatantį Sutarties dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo pripažinimo niekine įstatymo projektą pirmadienį Seime užregistravo konservatoriai Gintaras Songaila, Rytas Kupčinskas, Evaldas Jurkevičius, Pranas Žeimys.

Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, kuriame kalbėta apie tolesnį bendrovės „Leo LT“ valdymą atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą. Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pavedė energetikos ministro Arvydo Sekmoko vadovaujamai teisininkų grupei per dvi savaites pateikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui siūlymus dėl įstatymų pakeitimų, kuriuos priėmus būtų pašalinti „Leo LT“ valdymo modelio neatitikimai Konstitucijai.

Naujausio „Balsas.lt savaitės“ numerio karštoji tema - masinio bankroto grėsmė šalies viešbučių ir restoranų verslo sektoriuje: turistų ir klientų srautas ženkliai sumažėjęs, daugelis dirba nuostolingai, o investuotojų neatsiranda. Vyriausybės antikrizinis planas tapęs baisesniu netgi už pačią krizę – daugelio šalies viešbučių ir restoranų veiklą stabdo padidėjusių mokesčių sistema. Kai kurie viešbučiai priversti užsidaryti.

Miškų apsuptyje, vos 10 minučių kelio nuo sostinės centro - nameliukas. Dailus su puikiu sklypu. Greta - dar trys. Tačiau LNK „Paskutinei instancijai“ svarbiausias vienas. Tas, kuris priklauso Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui Virgilijui Valančiui. Vyriausiasis administracinis teismas yra paskutinė instancija sprendžiant su nelegaliomis ir kitaip kreivomis statybomis susijusias bylas.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis laišku kreipėsi į 12 didžiausių Lietuvos įmonių vadovus su prašymu paremti stringančius Vilniaus – Europos kultūros sostinės programos renginius. Kancleris teigia taip siekiantis padėti tiek Kultūros sostinės, tiek Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programoms.

Prezidento rinkimuose ketinanti rungtis eurokomisarė Dalia Grybauskaitė didžiausia Lietuvos problema laiko korupcinių verslo, žiniasklaidos ir politikos atstovų grupuočių įsigalėjimą ir pagrindiniu savo tikslu nurodo kovą su jomis. „Einu tam, kad pakeisčiau šalyje nusistovėjusią korupcinę sistemą“, - penktadienį kalbėdama Lietuvos radijo laidoje sakė D.Grybauskaitė. Jos teigimu, per paskutiniuosius 20 metų Lietuvoje sukurta valstybė, diferencijavusi piliečius į labai turtingus ir skurdžius.

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis, po KT sprendimo dėl Atominės elektrinės įstatymo konstitucingumo pateikęs atskirąją nuomonę tvirtina iš esmės nesutinkąs su kai kuriomis KT sprendimo nuostatomis ir išvadomis, kaip antai, kad steigiant „Leo LT“ nebuvo sukurta monopolija ar, kad Konstitucija leidžia valstybei rinktis į partnerius privatų asmenį savo nuožiūra.

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė sutinkantis su eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, ketinančios dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose, nuomone, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ yra aukščiausia Lietuvos oligarchizacijos forma. „Negaliu ginčytis“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius. Tačiau kartu jis teigė, kad Vyriausybė bent kol kas, be išsamių skaičiavimų, neketina išardyti „Leo LT“ ir vėl atskirti į ją sujungtas elektros energetikos įmones.

Konstituciniam Teismui pirmadienį paskelbus, kad Atominės elektrinės įstatymas, kuriuo remiantis buvo įsteigta nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ iš dalies prieštaravo Lietuvos Konstitucijai, Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis pateikė atskirąją nuomonę dėl šio įstatymo konstitucingumo. Tai trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinanti Dalia Grybauskaitė teigia, jog Vyriausybė ir valdančioji dauguma turės priimti politinį sprendimą dėl tolesnio nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ likimo.

Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis įregistravo įstatymo projektą, kuriame siūlo Atominės elektrinės įstatymą pripažinti netekusiu galios, o Vyriausybės susitarimus su privačiu investuotoju – neteisėtais ir niekiniais. Parlamentaras stebisi valdžios ketinimais tik peržiūrėti ir pakeisti atskirus įstatymo dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, straipsnius, nesistengiant įžvelgti esmės.

Naujosios Vyriausybės iniciatyva įkurta Energetikos ministerija, žadėjusi apginti valstybės ir Lietuvos žmonių interesus nuo energetikų klanų, randa vis naujų argumentų, kodėl delsiama teikti siūlymą kas mėnesį perskaičiuoti dujų ir šilumos kainas, taip palengvinant piliečių gyvenimą. Naujasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas nemato problemos, kad jo vadovaujama įstaiga darbą galės pradėti tik po kelių mėnesių.

Vakar Konstitucinis Teismas paskelbė verdiktą, kad dalis nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“ palaiminusių įstatymų pažeidžia Konstituciją, tačiau dėl tokio sprendimo „Leo LT“ nebus išformuotas. Visuomenės nuomonė apie „Leo LT“ steigimą buvo labai prieštaringa. Tad ir dabar, norint visiškai išsklaidyti abejones, būtina atsakyti į visus dar neatsakytus klausimus ir imtis teisėtų veiksmų pažeidimams ištaisyti.

Konstituciniam Teismui pirmadienį paskelbus, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ buvo įsteigta pažeidžiat Konstituciją, jos vadovai sako teigiamai vertinantys teismo sprendimą. Tačiau pačios bendrovės veikloje, anot jų, kol kas nėra jokių pokyčių. „Esame patenkinti, kad yra teismo sprendimas ir aiškumas. Bendrovei tai yra labai gerai - klausimo dėl veiklos teisėtumo tokiai bendrovei, kuri vykdo tokios svarbos projektus, neturėtų būti.

Šiandien Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, jog dalis „Leo.LT“ įkūrimo įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, parlamentarai vertina skirtingai. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė - viena iš aršiausių „Leo LT“ steigimo gynėjų, Seime pernai priimant Atominės elektrinės įstatymo pataisas - po KT išaiškinimo buvo nelinkusi prisiimti atsakomybės už nekonstitucines nuostatas. Atsakomybės, jos teigimu, nereikia priskirti ir socialdemokratams.

Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad dalis „Leo.LT“ palaiminusių įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau esminių padarinių projektui tai neturės. Po ilgail laukto KT verdikto politikai dabar turės pakeisti keletą įstatymų. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirmadienį, iš karto po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo „Leo LT“ byloje susitiks aptarti susidariusios padėties. Po susitikimo, kuris įvyks 17 val. Vyriausybėje, planuojamas trumpas brifingas, kuriame A.Kubilius arba A.Sekmokas išsakys pirminę nuomonę apie teismo priimtą nutarimą, BNS pranešė premjero atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Pasak jo, išsamesnė Vyriausybės pozicija gali būti suformuluota maždaug po savaitės.

Kasdien gausėja signalų, kad valdantieji nesiryš judinti korupciniu praminto projekto „Leo LT“. Sunkiai besistumiantį  naujos atominės elektrinės statybos projektą valdžios vyrai ir moterys norėtų gelbėti pasitelkdami patyrusią užsienio energetikos bendrovę.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbs, ar nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ įsteigta teisėtai. KT pranešė nutarimą byloje skelbsiantis 16 valandą. KT „Leo LT“ bylą pradėjo nagrinėti šių metų sausio 27-ąją. KT analizavo, ar Konstituciją atitinka Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, leidęs įsteigti „Leo LT“ ir reglamentavęs jos veiklą.

NASDAQ OMX Vilniaus biržoje penktadienį lyderio pozicijos atiteko TEO LT akcijoms, kurių perleista daugiau kaip už 500 tūkst. litų. Prekyba kitų įmonių vertybiniais popieriais vyko vangiai, o jų apyvartos buvo mažesnės kaip po 60 tūkst. litų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 921,1 tūkst. litų. Didžiausia uostamiesčio krovos bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) pernai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 15,369 mln.

Europos Sąjungos šalims siekiant gauti kuo didesnę dalį iš Europos Komisijos energetikos projektams planuojamų skirti 3,75 mlrd. eurų (apie 13 mlrd. litų), Baltijos elektros jungčių projektas išlieka neabejotinu EK prioritetu, jį remia ir didžiosios Europos valstybės, tikina Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas teigia, kad nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ strateginių projektų tarptautinių ryšių direktoriaus Dariaus Degučio kandidatūrą į ambasadorius Izraelyje pasirinko dėl pastarojo įdirbio santykiuose su žydais ir Izraeliu. „Santykiai su Izraeliu Lietuvai yra labai svarbūs turint omenyje gilią ir bendrą abiejų tautų istoriją. Šiuose santykiuose yra kartais labai jautrių klausimų.

Europos Sąjungos šalims siekiant gauti kuo didesnę dalį iš Europos Komisijos energetikos projektams planuojamų skirti 3,75 mlrd eurų (apie 13 mlrd. litų), Baltijos elektros jungčių projektas išlieka neabejotinu EK prioritetu, jį remia ir didžiosios Europos valstybės, tikina Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ valdybos narių atlyginimai sumažinti 15 procentų. Tokį sprendimą šiandien priėmė įmonės stebėtojų taryba. Pasak „Leo LT“ prezidento Juliaus Niedvaro, toks sprendimas galios nuo jo priėmimo dienos iki 2009 metų pabaigos. Planuojama, kad grupės išlaidos darbo užmokesčiui sumažės nuo 307,8 mln. litų iki 280 mln. litų. Įmonės valdybos pirmininkas dabar uždirba 40 tūkst. litų iki mokesčių per mėnesį, nariai – po 35 tūkst. litų.

Sprendimai dėl nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ vadovybės keitimo ir jos akcininkų susirinkimo sušaukimo bus priimti po Konstitucinio Teismo nutarimo, kurį numatoma paskelbti kitą pirmadienį. „Manau, kad akcininkų susirinkimo data bus nustatyta po Konstitucinio Teismo sprendimo kitą savaitę. Manau, kad tie sprendimai gali reikalauti tam tikrų veiksmų. Kokie jie bus - ar jie bus vienareikšmiai, ar kitokie, nesiimu prognozuoti.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį turėtų paskelbti, ar nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ įsteigta teisėtai. Tai BNS patvirtino KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė. KT „Leo LT“ bylą pradėjo nagrinėti šių metų sausio 27-ąją. KT analizuoja, ar Konstituciją atitinka Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, leidęs įsteigti „Leo LT“ ir reglamentavęs jos veiklą.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) parlamentarų įregistruotas įstatymo, kuriuo siekiama pratęsti IAE veiklą, projektas vėl sukėlė parlamentarų apsižodžiavimą. Valdantieji sako, kad tai „susisukusio proto“, populistinė iniciatyva. Opozicija vis dar mato galimybių neuždaryti IAE.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma mano, kad nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ strateginių projektų tarptautinių ryšių direktoriaus Dariaus Degučio skyrimas ambasadoriumi Izraelyje yra skubotas ir nenuoseklus. Seimo užsienio reikalų komitetas (URK), kuriam vadovauja J. Razmos partietis Audronius Ažubalis, praėjusią savaitę pritarė siūlymui skirti D. Degutį ambasados Tel Avive vadovu.

Nenoriu patikėti tuo, kuo girdžiu. Negi iš tikrųjų  prezidentas Algirdas Brazauskas vėl nori tapti prezidentu? Įbristi į tą pačią upę, kur jau buvo, nors tik gali džiaugtis, kad dėl klestėjusios betvarkės ir neteisingumo jam pavyko išlipti sausam. Prezidentas lyg turėtų būti atsakingas už tai, kas darosi šalyje. Kiekvienas prezidentas, o juo labiau tas, kurio vardas kartu su šeima ne kartą minėtas istorijose, susijusiose su neskaidriais privatizacijos sandėriais.

Šiandien Lietuvoje „Leo LT“ domina visus ne mažiau nei artėjantys prezidento rinkimai. Ir ši bendrovė tokia pat paslaptinga, lydima gandų lyg koks Valstybės saugumo departamentas. Todėl LŽ nustebo, kai „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika noriai sutiko atsakyti į visus pateiktus klausimus. Jis neslėpė, kad „Leo LT“ valdyba dar nesumanė modelio, pagal kurį bus statoma nauja atominė elektrinė. „Derybų su partneriais procesas vyko keistokai, nes vežimas pastatytas prieš arklį.

Akcinės bendrovės „VST“ valdyba, įvertindama esamą ekonominę situaciją ir efektyvindama veiklą, nusprendė sumažinti valdybos narių atlyginimus 15 procentų. Valdyba, įvertinusi esamą ekonominę situaciją, kai elektros energijos suvartojimas mažėja kiekvieną dieną ir efektyvindama veiklą, vienbalsiai priėmė sprendimą sumažinti valdybos nariams atlyginimus 15 procentų. „Šis sprendimas - dar vienas žingsnis, siekiant efektyvinti bendrovės veiklą. Sunkmečiu taupyti pradedame nuo savęs.

Neoficialiomis BNS žiniomis, nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ strateginių projektų tarptautinių ryšių direktorius Darius Degutis gali užimti Lietuvos ambasados Izraelyje vadovo postą. Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą turintis D.Degutis, BNS paklaustas, ar jam pasiūlytos šios pareigos, to nei patvirtino, nei paneigė. Jis pasiūlė kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad kovo pradžioje Lietuvai, Latvijai ir Švedijai pavyks pagaliau susitarti dėl elektros tilto į Švediją. „Tikiuosi, kad sparčiai artėja principinis aiškesnis sprendimas. Kovo 9 dieną Vilniuje vyksiančiame Baltijos šalių premjerų ir energetikos kompanijų lyderių susitikime tuos svarbiausius dalykus, manau, paremsime konkrečiais susitarimais“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras A.Kubilius.

„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai. - Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.

Prezidentinė kampanija, nors dar beveik be kandidatų, ima darytis aršesnė. Įsivardijusių kandidatų vos keli, bet užtat tikri mūšiai užvirė aplink dar neapsisprendusiuosius arba slepiančiuosius savo sprendimą. Į mūšio lauką išridenta sunkioji artilerija - šalies politologų direktorius ir vienas iš „būtovės ainių“. Planas - dešinės sunaikinimas. Raimundas Lopata ir Alfredas Bumblauskas nusitaikė į ne bet ką.

Lyginant su 2008 metais darbo užmokesčiui skirtos sąnaudos sumažės – 27,8 mln. litų, remonto ir priežiūros – 29,5 mln. litų, kitos sąnaudos – 22,6 mln. litų. Šie rezultatai bus pasiekti dėka iš esmės pakeistos viešųjų pirkimų praktikos, sumažėjusio darbuotojų skaičiaus bei sprendimo atsisakyti verslui nebūtinų išlaidų. LEO LT valdybos pirmininko Gintauto Mažeikos teigimu, darbuotojų skaičius grupėje nuo bendrovės įkūrimo sumažėjo 709 etatais.

Dabar laukiame Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl „Leo LT“. Tačiau ar jis ką pakeis - ar neatsitiks kaip su KT išvadomis dėl „Alitos“ privatizavimo? Jas premjeras Andrius Kubilius ištraukė iš stalčiaus gindamas viešąjį interesą, teisinės valstybės pamatus ar tik norėdamas įspirti politiniams varžovams? Nors šiuo metu neskaidrų „Alitos“ privatizavimą tiria prokuratūros sunkių nusikaltimų skyrius, teisėsaugininkams į pagalbą ateina premjeras A.Kubilius.

Susimažinti atlyginimus parlamentarams, sumažinti Seimo narių skaičių, paaukoti labdarai, atsisakyti gerti alkoholį tautos atstovybės restorane, parduoti kelias poilsiavietes - tokie bei panašūs taupymo ir tautos gerovės kėlimo vajai dabar madingiausi. Dar madinga stebėti - kas nepasiduos bendrai srovei, ir jį viešai prakeikti. Visa tai nieko. Netgi smagu - yra darbo ir žurnalistams, ir dingstis pabambėti amžinai bambantiesiems.

Vilniaus pakraštyje esančią Laurų gyvenvietę juosusi nelegali tvora nugriauta. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, spėjama, kad tvorą ir sargų namelį savaitgalį išardė patys šeimininkai. Lapkritį žiniasklaidoje skelbta, kad Aplinkos ministerijos komisija nustatė, jog Laurų gatvės kvartale įsikūrusi gyvenamųjų namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė 10,08 ha valstybinės reikšmės miško.

Valstybės interesų atstovavimu „Leo LT“ nepatenkintas energetikos ministras žada keisti įmonės stebėtojų tarybą. Tai padaryti ketina šaukiamame neeiliniame akcininkų susirinkime. „Valstybė įmonės valdymui įtakos turi turėti proporcingai turimam akcijų kiekiui. Iki šiol tai nebuvo akivaizdžiai išreikšta ar realizuota. Iš tikrųjų valstybės atstovavimas „Leo LT“ buvo ganėtinai dviprasmiškas.

Praėjusią savaitę Lietuvą gelbėti vėl pasisiūlė Gediminas Kirkilas. Žmogiškai žiūrint - drąsu ir net įžūloka.  Visai neseniai pretendentas į gelbėjimo rato statusą tapo ketaus luitu po socdemų partijos kaklu. Net tie, kas vis dar balsavo už jo partiją, reitinguodami nuspyrė iš pirmos vietos sąraše į trečią. Drąsą ir pasiaukojimą buvusiam premjerui turbūt įkvėpė ne tik papsima pypkutė.