Lietuvoje viešintis Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris (Haincas Fišeris) neatskleidė, ar Viena parems, jog dalis Europos Sąjungos lėšų būtų skirta Baltijos elektros jungčių projektui, tačiau pripažįsta, kad Lietuvai yra labai svarbus energetinis saugumas.
Briuselyje kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje bus sprendžiama, ar pritarti Europos Komisijos pasiūlymui energetikos projektams skirti 3,75 mlrd eurų (apie 13 mlrd. litų). Lietuva siekia, jog dalis šių lėšų būtų skirta elektros tilto iš Švedijos į Baltijos šalis projektui.
„Kalbant apie energetikos sritį, mes matome, kad energijos tiekimo užtikrinimas Lietuvai yra be galo svarbus klausimas užtikrinant energetinį saugumą. Apie tai buvo kalbama su Lietuvos prezidentu. Dabar negaliu kalbėti apie atskirus sprendimus, apie tai, kas bus kalbama kitą savaitę EVT. Reikia luktelėti ir pažiūrėti, kokie dokumentai bus ant stalo. Tačiau Austrija mano, kad kiekviena valstybė Europoje turi būti traktuojama individualiai, ne visos valstybės turi būti sumestos tarsi į vieną katilą. Kiekviena šalis turi būti traktuojama atskirai ir jos atžvilgiu ES turėtų imtis atskirų priemonių“, - ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė H.Fischeris.
Pasak jo, reikšmingas yra faktas, kad Lietuva įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.
EK sausio pabaigoje patvirtino papildomą 175 mln. eurų (604 mln. litų) paramą elektros tiltui į Švediją „Swedlink“.
Maždaug 1,5 mlrd. litų vertės jungties su Švediją „Swedlink“ projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, Švedijos „Svenska Kraftnat“, taip pat Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės.
350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė „Sweco International“. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 metų.
