„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai.
- Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.
- Bet šitą nesąmonę ne aš sugalvojau, tai įrašyta į „Leo LT“ steigimo sutartį.
- Žinau tai, tik niekas, net ponai Gediminas Kirkilas (buvęs premjeras - red.) ar Vytas Navickas (buvęs ūkio ministras - red.), kuris pasirašė „Leo LT“ steigimo sutartį su sąlyga, kad Kruonio HAE akcijos bus parduotos už 1 litą, nepaaiškino, kaip tai padaryti. Aš neįsivaizduoju, kaip šitas procesas galėtų būti teisiškai vykdomas.
- O kiek Kruonio HAE kainuoja?
- Dabar elektrinę vertina korporacija „Matininkai“, procesas vyksta, bet nežinau, kokia suma bus įvertinta elektrinė. Galiu pasakyti, kad 2004 metais Kruonio HAE įvertinta 1 mlrd. 950 mln. litų, beveik 2 mlrd. litų. Tada vertinta pasirinkus atstatymo sąnaudų metodą.
- Ar tiesa, kad dabar bus vertinama pagal pajamas, nes tuomet turto vertė būtų kelis kartus mažesnė?
- Aš nežinau, nes mane prieš porą savaičių atleido iš darbo. Kai atvažiavo „Matininkai“, su jais nebesusitikau. Girdėjau, kad gali būti mišrus vertinimas, kurio aš irgi neįsivaizduoju, nes negalima vienos objekto dalies vertinti vienu metodu, o kitos - kitu.
Apgavystė valstybės vardu
2008 metų balandį Lietuvos Vyriausybei ir UAB „NDX energija“ sudarant „Leo LT“ steigimo sutartį, verslininkai išsiderėjo, kad Kruonio ir Kauno elektrinės būtų išbrauktos iš „Lietuvos energijos“ turto ir taip sumažėtų valstybės dalis bei jos įtaka nacionaliniu investuotoju pavadintoje bendrovėje. Prekybininkai pasižadėjo šias elektrines per 24 mėnesius atskirti nuo „Lietuvos energijos“ ir perduoti valstybei už 1 litą. Manevras su Kauno ir Kruonio elektrinėmis buvo naudingas „NDX energijai“ (siekusiai turėti kuo didesnį akcijų paketą bendrovėje „Leo LT“), o ne valstybei. Tačiau G.Kirkilas ir V.Navickas, tenkindami prekybininkų norus, sugalvojo ne tik valstybei nuostolingą, bet ir neįvykdomą avantiūrą - atskirti elektrines nuo „Lietuvos energijos“, jas abi įvertinus tik dviem litais.
„Tokio objekto, kaip hidroakumuliacinė elektrinė, nesvarbu, kokioje pasaulio šalyje jis būtų, iš viso negalima vertinti pagal pajamas, kurias uždirba, nes jis atlieka sistemines paslaugas. Jeigu veikiantis vienas Ignalinos AE blokas staiga sustotų, o tai atsitinka porą kartų per metus, ir tuo metu nebūtų paleisti visi keturi Kruonio HAE agregatai, visos Baltijos šalys liktų be elektros energijos dėl sisteminės avarijos“, - aiškino V.Spudulis.
Ryte kava, popiet valerijonas
Supratimas, kaip veikia energetikos sistema, šiuo metu „Lietuvos energijoje“ bei kitose į „Leo LT“ įsiliejusiose įmonėse nėra pagrindinė vertybė. Per pusmetį iš valstybės kontroliuojamų „Lietuvos energijos“ ir Rytų skirstomųjų tinklų atleista per 700 darbuotojų, kurių dauguma - specialistai, ne vieną dešimtį metų dirbantys energetikoje, įvairių padalinių vadovai.
„Iš ryto kontoroje kvepia kava, po pietų - valerijonu“, - tokia dabar atmosfera „Leo LT“ įmonėse. Nervingiausia diena - ketvirtadienis, nes šią savaitės dieną po pietų darbuotojai kviečiami pokalbiui ir iškart būna atleidžiami. Į atsilaisvinusias padalinių vadovų vietas, gerokai pakėlus atlyginimą, priimami vadybininkai, draudikai, bankininkai.
„Atleidimai energetikos sektoriuje prasidėjo 2004 metais, kai NDX nusipirko VST. Ten atleido visus pagrindinius specialistus - direktorių, vyriausiąjį buhalterį, vyriausiąjį inžinierių, skyrių vadovus, - konstatavo V.Spudulis, Kruonio HAE vadovavęs nuo jos statybos pradžios, 22 metus. - O dabar jau matyti rezultatai - VST elektros tinkluose vis dažniau dingsta elektra, įvyksta avarijų.“
Avarijos - natūrali pasekmė įmonėje, kurios amortizaciniai atskaitymai yra du kartus didesni nei investicijos į susidėvėjusią įrangą. Greitai gali būti nustekentos ir kitos energetikos įmonės.
„Kruonio HAE amortizaciniai atskaitymai siekia apie 16 mln. litų, tačiau „Lietuvos energija“ šiais metais ruošiasi investuoti nepilnus 2 mln. litų ir dėl tų dar neapsisprendė, lėšas remontui sumažino trigubai, - kremtasi V.Spudulis. - Elektrinės būklė dabar gera, dvejus metus ji gali dirbti be didelių investicijų, be remontų. Padirbs 2-3 metus, po to pradės griūti. Su vandeniu ir su ugnimi žaisti negalima, tai tokia griaunamoji jėga, su kuria reikia skaitytis, elgtis protingai ir labai atsargiai. Aš energetikoje dirbau 47 metus, bet tokio chaoso, koks dabar yra Lietuvos energijos srityje, dar nebuvo. Ir kuo tai baigsis, man nelabai smagu įsivaizduoti.“
Prabangių automobilių aistra
Taupydami investicijoms naujieji energetikos įmonių vadovai negaili lėšų prestižiniams žaisliukams. Štai Darius Masionis, iš statybų bendrovės „Balterma“ atėjęs vadovauti „Lietuvos energijai“, kartu atsigabeno ir 130 tūkst. litų kainavusį prabangų „Porsche cayenne“. LŽ pasidomėjus, kodėl automobilis iš „Baltermos“ nupirktas be konkurso, „Lietuvos energija“ paaiškino: „Tai buvo viena sutarties su dabartiniu „Lietuvos energijos“ vadovu sąlygų priimant jį į darbą. Šiuo metu įmonei mažinant sąnaudas automobilis parduodamas.“
Tiesą sakant, ir ankstesnieji „Lietuvos energijos“ vadovai taip pat ne „bulkomis“ (Audi-80) važinėjo. Rymantas Juozaitis 2004 metais už 165 tūkst. litų įsigijo „Craisler 300 C“. Šis automobilis taip pat turėtų būti parduotas aukcione, pradinė kaina - 54 tūkst. litų. Kartu su šiais dviem aukcione parduodami dar šeši „Craisler“ automobiliai ir nemažai kitų transporto priemonių.
„Lietuvos energija“ skelbia, kad parduoda transporto priemones mažindama sąnaudas. Ir tikrai - internete paskelbta apie 34 transporto priemonių pardavimą, tarp jų nemažai sunkvežimių, mikroautobusų, iš viso daugiau nei už 500 tūkst. litų. O vietoj parduotųjų vadovams bus nupirkti du nauji ir vienas padėvėtas automobilis už 300 tūkst. litų. Keistokas taupumas - išparduoti trečdalį įmonės automobilių parko, kad būtų nupirkti prabangūs automobiliai vadovams.
Generolus keičia vadybininkai
Nors vienas pagrindinių „Leo LT“ tikslų - naujos atominės elektrinės statyba - nė vienas iš nacionalinio investuotojo vadovų per pusmetį nėra apsilankęs dabartinėje veikiančioje ir Lietuvą elektros energija aprūpinančioje Ignalinos AE.
Visai kitaip ir kitokie žmonės 1974 metais pradėjo statyti ir pastatė Ignalinos AE, kuri 24 metus be rimtesnių sutrikimų ir avarijų Lietuvai tiekia elektros energiją. Dabartiniai vadybininkai nuo Ignalinos AE statybai vadovavusių komunistų partijos sekretorių ir generolų skiriasi iš esmės: sovietinė nomenklatūra rėmėsi ir pasitikėjo specialistais.
Nikolajus Fiodorovičius Lukoninas, vadovavęs trijų Ignalinos AE blokų statybai bei dviejų blokų paleidimui (trečiasis nebaigtas statyti), trejus metus buvęs elektrinės direktoriumi, į Lietuvą atvyko būdamas 50-ies ir jau turėdamas didžiulę darbo patirtį slaptuose branduolinės energetikos objektuose Krasnojarske, Čeliabinske, Tomske. Kartu atvyko didžiulis būrys jaunų, bet darbo patirties atominėse elektrinėse turinčių specialistų, dauguma jų gimę ir išaugę energetikų šeimose. Ne vieną dešimtmetį Sniečkus, vėliau pervardytas į Visaginą, buvo vadinamas miestu, kuriame jauniausi gyventojai, o jų išsilavinimo lygis - aukščiausias Lietuvoje. N.Lukoninas iš Lietuvos išvyko 1986 metais - tiesiai į Černobylį, kur, tapęs atominės energetikos ministru, vadovavo likviduojant Černobylio katastrofos padarinius.
Dabartiniams AE statytojams toli iki N.Lukonino ir jo suburtos komandos. Šį tą apie branduolinę energetiką yra girdėjęs tiktai AB „Leo LT“ antrinei įmonei „Visagino atominė elektrinė“ nuo 2008 metų rugsėjo 1 dienos vadovaujantis fizikas Marius Grinevičius. Iki tapdamas projektuojamos elektrinės direktoriumi M.Grinevičius dvejus metus vadovavo „Lietuvos energijos“ Branduolinės energetikos departamentui, kur vartė iš Ignalinos AE atsiunčiamas ataskaitas. Jis yra dirbęs inžinieriumi statant trečiąją Vilniaus termofikacijos elektrinę, daugiau nei dešimtmetį triūsė privačiame medicinos įrangos versle, o baigęs Vilniaus „Baltic Management Institute“ dirbo „Lietuvos energijos“ Informacijos technologijų ir telekomunikacijų centro direktoriumi.
Būsimosios AE darbuotojų komanda komplektuojama iš panašaus lygio žinovų. Štai Visagino atominė elektrinė (VAE), paskelbusi, kad ieško projekto koordinatoriaus, kelia jam tokius reikalavimus: aukštasis išsilavinimas (nesvarbu koks), didelių projektų (nesvarbu, kokioje srityje) vadybos patirtis (bent 3 metai), teisinių žinių turėjimas būtų pranašumas, puikiai mokėti anglų kalbą, vairuotojo pažymėjimas.
Iš tokių reikalavimų nesuprasi, ko ieško VAE - vairuotojo, teisininko, vertėjo? Aišku tik, kad ne branduolinės energetikos žinovo.
Ar tokiais principais buriant komandą galima tikėtis, jog šis kolektyvas sugebės įvykdyti parengiamuosius naujos atominės elektrinės projekto darbus - poveikio aplinkai vertinimą, atominės elektrinės statybos aikštelių analizę ir vertinimus, transportavimo ir technologijų įvertinimo studijas?
Naikina biblioteką
„Porsche“ aistruolis D.Masionis, nepagailėjęs 130 tūkst. litų įmonės lėšų prabangiam žaisliukui įsigyti, dabar taupo... bibliotekos sąskaita. Vertingiausią energetikos leidinių kolekciją sukaupusi biblioteka naikinama. Kodėl nebereikia specialiosios literatūros, be kurios neįsivaizduojamas įmonės darbas? Kur žinių semsis įmonės darbuotojai?
Pasirodo, tai nebesvarbu. Nors vienas „Porsche“ įmonei kainavo tiek, kiek vienos bibliotekininkės išlaikymas keletą metų, nuspręsta bibliotekos atsisakyti.
„Vienas pagrindinių „Lietuvos energijos“ siekių 2008-2009 metais - išgryninti bendrovės veiklas, - rašoma atsakyme į LŽ klausimus. - Bibliotekinių paslaugų teikimas nėra aukštos įtampos elektros perdavimo operatoriaus užduotis. Įmonės vadovybė, suvokdama „Lietuvos energijos“ technikos bibliotekos unikalumą ir vertę pasirūpins, kad fondas būtų išlaikytas ir padovanotas įmonei ar įstaigai, kuri turės galimybių atskleisti ir naudoti sukauptą informacinį turtą ne tik energetikos specialistų, bet ir visos visuomenės poreikiams.“
Daugiau už prezidentą
„Išgryninant „Leo LT“ bendrovių veiklą pinigų negailima tiktai jų vadovams. Kiekvienas iš jų, dirbdamas valstybės kontroliuojamoje įmonėje, uždirba daugiau nei Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus.
„Leo LT“ valdybos pirmininko, vyriausiojo vykdomojo pareigūno mėnesio atlyginimas - 40 tūkst. litų, valdybos narių, kurie kartu yra ir funkciniai direktoriai - 35 tūkst. litų.
AB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininko, generalinio direktoriaus mėnesio atlyginimas - 35 tūkst. litų. Valdybos narių, generalinio direktoriaus pavaduotojų mėnesio darbo užmokestis - 25 tūkst. litų.
Akcinės bendrovės „VST“ vadovo mėnesinis atlyginimas yra 35 tūkst. litų. Valdybos narių mėnesinis atlyginimas yra 25 tūkst. litų. RST generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko mėnesinis atlyginimas - 35 tūkst. litų. Valdybos nario - generalinio direktoriaus pavaduotojo - 30 tūkst. litų. Valdybos narių: Elektros tiekimo direktoriaus ir Elektros tinklo direktoriaus - generalinio direktoriaus pavaduotojo atlyginimai - po 25 tūkst. litų.
Palyginimui - Lietuvos prezidento atlyginimas neatskaičius mokesčių yra apie 25 tūkst. litų.
Prabilo R.Juozaitis
Gal „Leo LT“ ir jos įmonėms vadovaujantys žmonės nesupranta šalies prioritetų? Ar pavyks jiems tuomet įgyvendinti strateginius energetikos tikslus, be kurių mūsų šalis po metų gali tapti antrąja Gruzija - be elektros, šilumos, vandens, maisto?
„Dabartinė „Leo LT“ ir jai priklausančių įmonių valdyba ir vadovybė yra sudaryta iš karjeros vadybininkų, kurie stengiasi optimizuoti veiklą ir gerinti visus rodiklius, - pirmą kartą po paslaptingo atleidimo iš „Leo LT“ vadovo pareigų interviu davė Rymantas Juozaitis. - Galbūt jiems trūksta energetinių žinių, bet jie gali remtis specialistais.“
- Ankstesniame LŽ rašinyje „Erkės siurbia tautą“ nuskambėjo prielaida, kad prekybininkai, turintys 38,3 procento „Leo LT“ akcijų, nė neplanuoja statyti atominės elektrinės, nes jų tikslas - pasididinti įmonių vertę ir pardavus savo dalį gauti milžinišką pelną. O kaip jūs manote?
- Tai tam tikra versija, ji gali būti vertinama įvairiai: ir kaip pagrįsta, ir kaip ne. Bet gali būti ir taip, ir taip. Aš tik norėčiau pasakyti, kad valstybė pakinkė pačią efektyviausią Baltijos šalių bendrovę ir dabar viskas priklauso nuo valstybės, kaip ji sugebės kontroliuoti ir reguliuoti „Leo LT“. Seimas, Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija trise gali kontroliuoti ir reikalauti iš tos bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos rezultatų. Yra galimybė bet kada pakeisti ir stebėtojų tarybą.
- Kaip manote, ką reikėtų daryti, jei Konstitucinis Teismas pripažintų, kad steigiant „Leo LT“ padaryta Konstitucijos pažeidimų? Ar reikėtų likviduoti „Leo LT“?
- Gręžiojimasis į praeitį ir mindžikavimas vietoje duoda daugiau blogo negu gero. Reikėtų žiūrėti, kaip dirbama, kontroliuoti, padėti įgyvendinti tuos projektus. Kaip sakiau - valstybė pakinkė pačią efektyviausią Baltijos šalių bendrovę į savo vežimą, tad dabar reikia rodyti, kuria kryptimi ir kokiu greičiu tas vežimas turėtų būti traukiamas. O jie jauni, stiprūs, energingi vyrai - tegu dirba.
Rūta Skatikaitė
