Europos Sąjungos šalims siekiant gauti kuo didesnę dalį iš Europos Komisijos energetikos projektams planuojamų skirti 3,75 mlrd eurų (apie 13 mlrd. litų), Baltijos elektros jungčių projektas išlieka neabejotinu EK prioritetu, jį remia ir didžiosios Europos valstybės, tikina Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Šios savaitės pradžioje Briuselyje įvykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje ES užsienio reikalų ministrai nerado bendro sutarimo, kaip ir kam turėtų būti paskirstyti energetikos infrastruktūrai EK siūlomi skirti milijardai.
„Natūralu, kad kai kurios šalys siekia gauti paramą savo projektams, tačiau jie nėra lygiaverčiai, vertinant pagal energetinio saugumo užtikrinimo kriterijų. Tuo tarpu elektros tiltas per Baltijos jūrą yra susijęs su Baltijos šalių gyvybiniais poreikiais. Eurokomisaras energetikai Andris Piebalgas mane patikino, kad Baltijos jungčių projektas yra prioritetinis. Tą pabrėžė ir didžiosios ES šalys Vokietija ir Prancūzija mano dvišalių vizitų į Paryžių ir Berlyną metu“, - BNS trečiadienį sakė V.Ušackas.
EK siūlymui pasipriešino Vokietija, Prancūzija, Olandija ir Austrija, tačiau, V.Ušacko teigimu, Baltijos šalių elektros tilto su Švedija reikalingumu nesuabejota. Abejonių ES UR ministrams sukėlė kai kurie, pavyzdžiui, Maltos ir Portugalijos EK lėšomis siekiami įgyvendinti projektai.
V.Ušackas pažymėjo, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį ketinama skirti finansinę paramą, yra energetinis saugumas, tuo tarpu kai kurie projektai jo neatitinka.
Pasak jo, kai kurių ES šalių pozicijos išsiskyrė ir tariantis, iš kokių metų ES biudžeto bus paimti pinigai, kuriuos ketinama skirti energetikos infrastruktūros plėtojimui. EK siūlo šias lėšas paimti iš 2008 metų biudžeto - jame yra likę nepanaudotų pinigų.
Vis dėlto, V.Ušacko teigimu, tai, kad dėl EK siūlymo nebuvo sutarta BRIST posėdyje, nereiškia, kad sprendimo priėmimas bus atidėliojamas. Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, jis turi būti suderintas iki kovo 19-20 dieną įvyksiančio Europos Vadovų Tarybos posėdžio.
„Turi būti priimtas vieningas ES sprendimas, jis turės būti parengtas, pozicijos turės būti suderintos iki EVT susitikimo. Tačiau noriu dar kartą pažymėti, kad dėl Lietuvai aktualių projektų nėra abejojama“, - kalbėjo V.Ušackas.
EK sausio pabaigoje patvirtino papildomą 175 mln. eurų (604 mln. litų) paramą elektros tiltui į Švediją „Swedlink“.
Maždaug 1,5 mlrd. litų vertės jungties su Švediją „Swedlink“ projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, Švedijos „Svenska Kraftnat“, taip pat Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės.
350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė „Sweco International“. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 metų.
Lietuvos ministras taip pat išreiškė savo abejones dėl kai kurių pastaruoju metu surengtų Europos šalių vadovų susitikimų pagrįstumo ir nuoseklumo.
„Kai kurie susitikimai rengiami pernelyg skubotai. Kalbant apie susitikimą Berlyne, man kyla klausimas, kaip jame atstovaujama Europa, jos interesai ir kas tai daro. Kiek teko kalbėtis, kai kuriems mano kolegos iš kitų ES šalių taip pat kyla tokių klausimų“, - sakė V.Ušackas.
Berlyne susitikę Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, ir Olandijos atstovai rengėsi rengėsi balandžio 2 dieną Londone vyksiančiam G20 susitikimui.
Suomijos UR ministras Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas), komentuodamas susitikimą Berlyne, sakė esąs sunerimęs dėl ES institucinio chaoso.
