Energetikos ministras Arvydas Sekmokas smarkiai abejoja, ar nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ statys naują atominę jėgainę. Tai daryti turėtų strateginis investuotojas iš Vakarų, kuris būtų parinktas konkurso tvarka.
Kiek daugiau nei prieš metus įkūrus Vyriausybei ir privačiai bendrovei „NDX energija“ priklausančią „Leo LT“ buvo numatyta, kad būtent ji įgyvendins naujos atominės elektrinės projektą, integruos Lietuvos energetikos sistemą į Europos Sąjungos rinką, rūpinsis elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybomis.
Neturi patirties.
„Nemanau, kad „Leo LT“ statys ir kad jie turi žinių ir pajėgumo. Atominės elektrinės statybą turės prisiimti strateginis investuotojas, parinktas pagal konkursą“, - vakar pareiškė energetikos ministras A.Sekmokas. Jo tvirtinimu, „Leo LT“ gali „kažkiek“ dalyvauti statant jėgainę, bet manyti, kad nacionalinė energetikos bendrovė galėtų ją pastatyti, yra naivu.
Planuojama, kad strateginis investuotojas bus pasirinktas šiemet, esą jėgainės projektas siaučiant ekonominei krizei domina garsius elektrinių statytojus, nors anksčiau jiems atrodė per smulkus. A.Sekmokas mano, kad strateginiu investuotoju gali tapti didžiosios energetikos bendrovės - Suomijos „Fortum“, Švedijos „Vattenfall“, Prancūzijos „Electricite de France“, Vokietijos RWE, E.ON.
„Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika vakar teigiamai įvertino galimą strateginio investuotojo atsiradimą. Jis pabrėžė, kad tai turi nuspręsti bendrovės akcininkai.
Kvies švedus
Kalbėdamas apie „Leo LT“ ateitį, energetikos ministras pabrėžė, jog pirmiausia reikia pasiekti, kad valstybei bendrovėje būtų tinkamai atstovaujama. „Tada žiūrėsime, kiek „Leo LT“ gali veikti“, - pridūrė jis. Pirmoji ministro užduotis - pamažu keisti bendrovės stebėtojų tarybą. Dalis jos narių bus keičiami per neeilinį įmonės akcininkų susirinkimą, kuris turėtų vykti maždaug už dviejų savaičių.
„Jei paaiškės, kad „Leo LT“ tarnauja visuomenės interesams, tada bus galima galvoti, jog tegul bendrovė veikia toliau. Jei perėmus valdymą bus matyti, kad tie interesai neužtikrinti, kad strateginiai projektai nevykdomi, kad siekiama pelno, o ne garantuoti vartotojų interesus ir energetinį saugumą, tada, be abejo, tokio objekto nereikia“, - kalbėjo A.Sekmokas.
Premjeras Andrius Kubilius apie „Leo LT“ ateitį vakar kalbėjo abstrakčiai. Jo teigimu, teisininkai svarsto įvairius variantus, o valdžia negali imtis veiksmų, kurių pasekmių nežino.
Anot ministro A.Sekmoko, bendrovės stebėtojų taryboje turėtų atsirasti Švedijos atstovų. „Tai nebūtinai turėtų būti kurios nors kompanijos atstovai“, - pridūrė jis.
Išmokėjo šimtus tūkstančių
Energetikos ministras vakar taip pat paskelbė, kad praėjusiais metais iš „Leo LT“ valdybos atleistiems asmenims buvo išmokėtos šimtus tūkstančių litų siekiančios išeitinės kompensacijos. Šių asmenų A.Sekmokas įvardyti nepanoro. Jis piktinosi, kad tie patys žmonės po kelių dienų vėl buvo priimti dirbti į bendrovę.
„Nenoriu durti pirštu į vieną ar kitą žmogų - gal ne jie patys sau išmokėjo. Bet sprendimai buvo padaryti ir juos atgal priėmė į bendrovę. Tai nepriimtina. Tai moraliniai dalykai. Tai teisingumo, o ne teisėtumo dalykai“, - pabrėžė A.Sekmokas.
Pernai iš bendrovės valdybos atsistatydino Saulius Spėčius ir Darius Šulga. Vėliau jie buvo priimti dirbti į bendrovę, pirmasis - strateginių projektų vadovu, antrasis - tyrimų ir plėtros vadovu.
Pirmojoje įmonės valdyboje dirbo jos pirmininkas Rymantas Juozaitis, S.Spėčius, D.Šulga, Eglė Daunienė ir Ramūnas Bičiulaitis, esantis ir naujojoje valdyboje. Pasak „Leo LT“ valdybos pirmininko G.Mažeikos, R.Bičiulaitis kompensacijos negavo.
Paklaustas, kokiu atveju jam pačiam būtų išmokėta kompensacija, G.Mažeika atsakė trumpai: „Jei likčiau kurioje nors „Leo LT“ įmonių valdyboje, kompensacijos negaučiau, jei nelikčiau - gaučiau.“ Jis leido suprasti, kad jei būtų atstatydintas iš valdybos, bendrovėje neitų jokių kitų pareigų.
Lauryna Vireliūnaitė
