Dabar laukiame Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl „Leo LT“. Tačiau ar jis ką pakeis - ar neatsitiks kaip su KT išvadomis dėl „Alitos“ privatizavimo? Jas premjeras Andrius Kubilius ištraukė iš stalčiaus gindamas viešąjį interesą, teisinės valstybės pamatus ar tik norėdamas įspirti politiniams varžovams?
Nors šiuo metu neskaidrų „Alitos“ privatizavimą tiria prokuratūros sunkių nusikaltimų skyrius, teisėsaugininkams į pagalbą ateina premjeras A.Kubilius. Vyriausybės išvados gali būti pateiktos prieš pat prezidento rinkimus, kuriuose dar gali dalyvauti šį sandorį palaiminęs Algirdas Brazauskas.
A.Kubiliaus susidomėjimas Alytaus alkoholinių gėrimų gamyklos pardavimo sandoriu - tai jau trečias politinis tyrimas po nušalintojo prezidento Rolando Pakso įžvalgų bei „darbiečio“ Jono Pinskaus vadovautos komisijos pateiktų išvadų.
„Mums neramu, kad po KT įvertinimo daugiau nebuvo imtasi jokių veiksmų. Toks buvusios valdžios neveiksnumas ardo teisingumo pamatus, didina žmonių nepasitikėjimą valstybe ir politikais“, - savo motyvus išsakė Vyriausybės vadovas. Jo teigimu, „Alitos“ istorijoje dar „liko nemažai neatsakytų svarbių klausimų“.
Reaguoti būtina
Politologas Alvidas Lukošaitis tokią naujojo ministro pirmininko iniciatyvą laiko natūralia reakcija į 2007 metų gegužės 23 dienos KT nutarimą. Jame teigiama, kad 2003 metų gruodžio 24 dieną Vyriausybės dokumentas, įteisinantis šios akcinės bendrovės privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. „KT atlieka labai svarbią funkciją - suteikia galimybę valdžioje esantiems politikams tam tikrus politinius procesus įsprausti į teisės rėmus. Dažnai tai būna vienintelis instrumentas išeiti iš politinių aklaviečių“, - sakė politologas.
Jo vertinimu, viena bjauriausių dabartinių aklaviečių - neigiamas bei nepatiklus žmonių požiūris į valdžią ir jos institucijas. „Kai nėra reakcijos į KT nutarimus, tai viena iš daugybės priežasčių neigiamam visuomenės nusistatymui“, - atkreipė dėmesį A.Lukošaitis.
Politikos apžvalgininkas Vygantas Vareikis, kuris dar yra Klaipėdos savivaldybės privatizavimo komisijos pirmininkas, užsiminė per penkerius savo darbo metus nėsyk nesusidūręs su tokiu akiplėšišku sprendimu pašalinti didžiausią kainą pasiūliusį pirkėją, kaip buvo parduodant „Alitą“. „Todėl A.Kubiliaus sprendimas peržiūrėti privatizavimą yra visiškai logiškas. Juk KT yra aukščiausia teisinė struktūra, jis priėmė nutarimą, leidusį nušalinti prezidentą R.Paksą“, - teigė jis.
Įgels oponentams
Pats partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R.Paksas, pirmasis iš politikų nagrinėjęs valstybės paslaptį sudarančią „Alitos“ bylą, abejoja A.Kubiliaus sąžiningumu „atsakyti į likusius svarbius klausimus“ ir įžvelgia premjero siekį įgelti politiniams oponentams socialdemokratams, kurie esą labiausiai prisidėję prie šios privatizavimo sutarties. „Rekomenduočiau jam peržiūrėti ir kitas bylas. Tuomet matyčiau, kad jo nusistatymas nėra politinis - prieš socialdemokratus, kurie čia atsakingiausi“, - sakė pašnekovas.
Primename, jog 2006 metais parlamentinė komisija nustatė, kad parduodant „Alitą“ buvo padaryta 36 mln. litų žala valstybei ir dėl to esą kalta tuo metu dirbusi A.Brazausko Vyriausybė bei Valstybės turto fondas. „Mano požiūriu, į visus Seimo užduotus klausimus mes atsakėme: darbas atliktas“, - LŽ sakė buvęs šios komisijos vicepirmininkas Vidmantas Žiemelis.
Socialdemokratų prezidiumo ir frakcijos narė Vilija Blinkevičiūtė, kuriai, kaip ir dar trims buvusiems ministrams, 2007 metais grėsė interpeliacija dėl po šiuo sandoriu padėto parašo, taip pat neatmeta galimybės, kad „Alitos“ klausimas vėl gali būti iškeltas patvirtinus partijos kandidatą į prezidentus. „Apie tai nesusimąsčiau, bet politikoje draugų juk nėra. Mums, lietuviams, būdinga kažką prikelti iš senų laikų, kaltinti ir gąsdinti vieniems kitus. Tenka dėl to tik apgailestauti“, - sakė parlamentarė.
V.Vareikio manymu, dešiniųjų koalicija bei „Tvarka ir teisingumas“ išties gali pasinaudoti proga priminti privatizavimo bylą A.Brazauskui, jei šis apsispręstų kandidatuoti į šalies vadovus. „Ekonominės logikos grąžinti procesą į pradinę padėtį nėra, bet politinės logikos galima įžiūrėti“, - sakė V.Vareikis.
Siūlo išslaptinti bylą
Tuo metu „Alitos“ bylą kuruojantis Vilniaus apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroras Dainius Vilimas mano, jog Vyriausybės veiksmai teisėsaugininkams nekliudys. Jis taip pat pridūrė, kad kol kas naujų postūmių Alytaus gamyklos pardavimo byloje nėra. Ikiteisminį šios bylos tyrimą prokurorai pradėjo 2006-ųjų lapkritį.
V.Žiemelis pridūrė, kad ieškoti kaltųjų dėl valstybei padarytos žalos - ne Vyriausybės reikalas. „Reikia laukti, kol baigsis baudžiamosios bylos tyrimas. Ši byla nustatys: yra kaltė ar ne“, - sakė jis.
R.Paksas mano, kad A.Kubilius gautų norimus atsakymus, jei „Alitos“ medžiaga būtų išslaptinta. „Pirmas dalykas, turi būti nuimtas VSD grifas "slaptai“ - tai pagrindinė nuostata, kad būtų galima pajudėti į priekį“, - siūlo R.Paksas.
Kol kas dabartinis premjeras pavedė teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui suformuluoti Vyriausybės poziciją ir pateikti galimų veiksmų planą dėl „Alitos“ privatizavimo.
R.Šimašius siūlo Vyriausybei kreiptis į teismą, kad šis nustatytų, ar Konstitucijos neatitinkanti privatizavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti, ar tai daryti apsimoka ekonomiškai. Jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, valstybė turėtų grąžinti už akcijas sumokėtus pinigus ir atgauti pačias akcijas.
Primename, kad privatizavimo konkurso nugalėtoju iš pradžių buvo Luigiterzas Bosca, pasiūlęs už įmonę didžiausią kainą, - apie 90 mln. litų. Tačiau pasirodžius policijos pažymai, kad jis gali būti susijęs su nusikaltėliais, tuometis premjeras A.Brazauskas konkursą sustabdė. Netrukus bendrovę už maždaug 58 mln. litų nusipirko iš pradžių ketvirtojoje vietoje buvęs „Alitos“ direktorių konsorciumas. Vėliau L.Bosca iš Lietuvos valstybės prisiteisė 1,7 mln. litų už neteisėtą pašalinimą iš šio konkurso.
Marijus Širvinskas
