Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma mano, kad nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ strateginių projektų tarptautinių ryšių direktoriaus Dariaus Degučio skyrimas ambasadoriumi Izraelyje yra skubotas ir nenuoseklus.
Seimo užsienio reikalų komitetas (URK), kuriam vadovauja J. Razmos partietis Audronius Ažubalis, praėjusią savaitę pritarė siūlymui skirti D. Degutį ambasados Tel Avive vadovu.
J. Razma apgailestavo, kad dėl šio skyrimo nebuvo diskutuota frakcijoje ir sakė nuogąstaujantis, kad priimant teigiamą sprendimą D. Degučio atžvilgiu buvo paskubėta, neįvertinus visuomenei svarbių aplinkybių. Bendrovėje „Leo LT“ D. Degutis pradėjo dirbti 2008 metų liepą. Iki tol jis buvo URM Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams, o 2001-2004 metais dirbo Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje.
„Jeigu būtų mano valia, aš būčiau neskubėjęs tokio siūlymo formuluoti. Prisiminkime, kad D. Degutis taip pat buvo vienas iš tų aktyviųjų derybininkų dėl „Leo LT“ steigimo ir pasibaigus deryboms nuėjo dirbti į tą bendrovę strateginių projektų tarptautinių ryšių direktoriumi“, - BNS kalbėjo konservatorius.
Jo nuomone, „jei D. Degutis nuėjo į „Leo LT“, tai tegu bent jau padaro darbą iki galo kaip tarptautinių, strateginių projektų lyderis“.
„Kur šiandien tie susitarimai su Lenkija dėl tilto, ar su mūsų kaimynėmis (Lenkija, Latvija ir Estija - BNS) dėl atominės elektrinės statybos. O dabar toks blaškymasis iš energetikos bendrovės vėl į diplomatinę tarnybą. (...) Be to, žinant mūsų visuomenės neigiamą vertinimą „Leo LT“ steigimo, manau šitas skyrimas visuomenėje bus priimtas nevienareikšmiškai“, - samprotavo J. Razma.
Dešiniųjų atstovas sakė diplomatinėje tarnyboje norintis matyti daugiau nuoseklumo ir skaidrumo.
„Aš bent jau dabar norėčiau tikėtis didesnio skaidrumo diplomatinės tarnybos, diplomatinio korpuso formavimo srityje. Šie skyrimai ne per geriausiai nuteikia. Belieka turėti vilčių, kad iki galo tai nebus įgyvendinta, bet, tiesą sakant, vilčių čia nedaug kai skyrimo procesas nuėjo taip toli. (...) Yra karjeros diplomatai, kurie ten nuosekliai darbuojasi, dirba ministerijoje, yra skiriami ambasadoriais. Yra ir tokių skyrimų, negali sakyti, kad viskas ten jau taip prastai, bet šis skyrimas iš tų nuosekliųjų iškrenta“, - konstatavo J. Razma.
A. Ažubalis komentuoti D. Degučio skyrimo ambasadoriumi motyvus atsisakė.
„Nenorėčiau komentuoti šitų dalykų, nes tai buvo uždaras posėdis, kur mes svarstėme kandidatus į ambasadorius. Jeigu tai uždaras, aš nekomentuoju uždaro posėdžio rezultatų ir kandidatūrų nekomentuoju taip pat. Jūs galite ko norite klausti manęs, bet aš dar kartą sakau - konkrečių kandidatūrų ir kas buvo URK kalbama nekomentuoju. Geriausiai jums būtų klausti ministro, turite kalbėti su ministru, kodėl delegavo“, - kartojo A. Ažubalis.
Tuo metu 2008-ųjų kovą dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ interneto dienoraštyje A. Ažubalis rašė, kad po nepriklausomybės atkūrimo suformuota Užsienio reikalų ministerija yra įkurta „ydingu stiliumi“. Jis tikino esą dešinieji yra už tai, kad Lietuvos diplomatinių atstovų skyrimo procedūros būtų kuo skaidresnės.
„(...) Ydingu stiliumi sukurta institucija pagimdė naująją grupę „draugų“, tarpusavyje susijusią neformaliais ryšiais, per
kuriuos buvo realizuojami ar yra bandomi realizuoti vienokie ar kitokie interesai. (...) Baisiausia yra tai, kad visa tai stebi sąžiningi jaunieji diplomatai, atėję dirbti ir tarnauti valstybei iš idealistinių paskatų. Jiems belieka du keliai - tylėti ir susitaikant tapti šio žaidimo dalyviais arba palikti šią tarnybą“, - postringavo būsimasis URK vadovas.
A. Ažubalis tuomet tvirtino, kad iš jaunųjų diplomatų daromi cinikai.
„Taigi turėjusi būti iš esmės nauja tiek principais, tiek struktūra ir dvasia institucija, Užsienio reikalų ministerija netapo. (...) Todėl mes už tai, kad Lietuvos diplomatinių atstovų skyrimo procedūros būtų kuo skaidresnės. Vienu svarbiausių uždavinių laikome rotacijos principo diplomatinėje tarnyboje įtvirtinimą“, - rašė konservatorius.
