Socialdemokratų partijos reitingai ėmė įtartinai trūkčioti, savaitraštyje „Veidas“ konstatuoja Vladimiras Laučius. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktų tyrimų duomenimis, ši partija pagal populiarumą smuko į ketvirtą vietą ir atsidūrė greta tų partijų, kurioms teks kovoti dėl 5 proc. barjero Seimo rinkimuose įveikimo.
Ir nors balandį socdemai pakilo į antrą vietą, turėdami maždaug 12 proc. apklaustųjų paramą, šiek tiek pralenkdami opozicinius konservatorius, visuomenės parama jų lyderiui Gediminui Kirkilui tebėra beviltiškai menka.
Kovo mėnesio „Vilmorus“ duomenimis, G.Kirkilo populiarumas smuko net keliskart, palyginti su tuo populiarumu, kuriuo jis galėjo mėgautis vos prieš pusmetį. Kas vyksta LSDP? Gal prie partijos vairo jau trečią kartą kaip gelbėtojas grįš Algirdas Mykolas Brazauskas?
Kas kaltas?
Aiškindamas socialdemokratų populiarumo duobę, į kurią jie įkrito kovo mėnesį, „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys nurodė mokytojų streikų poveikį visuomenės nuomonei bei švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės poziciją.
„Jei neįtrauktume kovo mėnesio, tai socialdemokratų populiarumo lygis būtų daugiau mažiau stabilus. Tad ne tiek dabar jų populiarumas labai padidėjo, kiek, reikėtų sakyti, kovo mėnesį buvo labai smu-kęs“, - „Veidui“ sakė V.Gaidys.
Užkulisiniuose pasitarimuose su Rimandu Stoniu ir „darbiečiais“ neparemtas ir, kitaip nei G.Kirkilas, premjeru netapęs LSDP vicepirmininkas Zigmantas Balčytis stengiasi nekritikuoti savo partijos vadovo veiksmų. Vis dėlto galimas klaidas, dėl kurių smuko LSDP ir jos vadovo reitingai, Z.Balčytis „Veidui“ pripažino: „Negaliu šiandien pasakyti, kad viskas daroma teisingai. Kas nedirba, tas neklysta“.
Paklaustas, ar G.Kirkilo populiarumo smukimui galėjo turėti įtakos jūra neįvykdytų jo pažadų, Z.Balčytis atsakė: „Manau, jei tam tikri pažadai nėra įvykdomi, tai gali turėti tam tikros įtakos“. Tačiau, jo požiūriu, labiausiai socdemams pakenkė prasidėjusios rinkimų kampanijos sukelta kritika ir tai, kad jie jau ilgai esą valdžioje. „Tai natūralus gyvenimiškas dalykas, nes mes esame valdžioje jau keletą metų“, - aiškino Z.Balčytis.
G.Kirkilo vykdomos politikos negyrė ir Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, prezidentas A.Brazauskas. Pasak jo, viena didžiausių problemų šiandien yra blogi valdžios ir visuomenės santykiai, o per pastaruosius porą metų, kol Vyriausybei vadovauja G.Kirkilas, šie santykiai nė kiek nepagerėjo. „Nepagerėjo dėl daugelio priežasčių. Gali būti daug nuomonių, aš turiu savo nuomonę“, - „Veidui“ sakė buvęs premjeras.
LSDP viršūnėse bene labiausiai kritikos G.Kirkilui negaili šios partijos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis. Jo žodžiais, socialdemokratai turi rengtis „visuomenės interpeliacijai“ per artėjančius rinkimus. V.Andriukaičio požiūriu, partijos reitingų sumažėjimą lėmė G.Kirkilopolitikos ypatumai - „Leo LT“ projektas, neįvykdyti pažadai dėl mokytojų atlyginimų, Albino Januškos paskyrimas premjero patarėju, Aleksandrui Abišalai suteikti įgaliojimai derėtis dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo ir pan.
Kas vyksta?
Kai kurių viešųjų ryšių specialistų nuomone, šiandien ryškiausios LSDP politinės figūros, geriausiai galinčios telkti šios partijos rinkėjus, yra Seimo pirmininku neseniai tapęs Česlovas Juršėnas ir tradicinio socialdemokrato „skonį“ atitinkantis Z.Balčytis.
„Vilmorus“ apklausose balandžio mėnesį Č.Juršėnas tapo gerokai populiaresnis ir dabar užima trečią vietą tarp palankiausiai vertinamų politikų. Kaip teigia V. Gaidys, socialdemokratų reitingai grįžo į ankstesnį lygį iš dalies būtent Č.Juršėno dėka, kuris, anot sociologo, „ryškiau identifikuojamas kaip socialdemokratas nei G.Kirkilas“. Pasak V.Gaidžio, LSDP apskritai nėra iš tų partijų, kurių populiarumas, kaip Viktoro Uspaskicho ir „darbiečių“ pavyzdžiu, priklauso nuo vieno lyderio populiarumo.
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius vieno stipraus lyderio neturėjimą įvertino kaip šios partijos problemą. „LSDP gyvenimą itin sudėtingą daro tai, kad pirmą kartą nuo 1990 m. ši partija neturi stipraus lyderio“, - teigė politologas.
Socdemų vidaus padėtį jis apibūdino kaip mažiausiai trijų besivaržančių grupių kovą dėl įtakos. Viena jų, pasak A.Krupavičiaus, remia premjerą G.Kirkilą. Kita esanti susitelkusi aplink A.Brazauską. Trečia grupė - senieji socialdemokratai, pasigendantys partijos politikoje ideologinio nuoseklumo ir principų.
Kaip „Veidui“ pripažino šaltiniai LSDP, tarp ryškiausių ir veikliausių brazauskininkų - socdemų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Ideologinių socialdemokratų lyderiu laikomas Algirdas Butkevičius, kitas senasis socialdemokratas Aloyzas Sakalas priskiriamas G.Kirkilo stovyklai, o štai V.Andriukaičio pozicija - griežta, tačiau besikeičianti.
Pasak A.Krupavičiaus, po 2004 m. rinkimų socialdemokratai neįgyvendino pagrindinių savo programinių teiginių. „LSDP rinkimų programos analizė liudija, kad ši partija įgyvendino mažiau nei trečdalį jos nuostatų“, - „Veidui“ sakė politologas.
Skirtumai tarp žodžių ir darbų krinta į akis skaitant ir šios partijos programą. „Mes siekiame, kad gyvenimas gerėtų visiems, o ne mažai daliai „išrinktųjų“, - rašoma joje. Tačiau, kaip sako socialdemokratas Algirdas Sysas, valdant LSDP daugėjo milijonierių, mokesčių politika buvo orientuota į „išrinktuosius“ - darbdavius.
Politologės Lidijos Šabajevaitės žodžiais, socialdemokratai nesiryžta, vadovaudamiesi savo programa, pakeisti proporcinės mokesčių sistemos progresine sistema, nes jie tiesiog laikosi liberalų bei konservatorių nuostatų. Be to, pasak politologės, tradiciniai socialdemokratai daug dėmesio ir lėšų skiria sveikatos apsaugai, visų pakopų švietimo ir auklėjimo sistemai, o Lietuvos socialdemokratai, kaip ir valdžioje buvę konservatoriai, vis dar reformuoja minėtas sritis. Rezultatai kol kas esą apgailėtini.
Ką daryti?
Pasak A.Krupavičiaus, LSDP gali tikėtis trijų artėjančių Seimo rinkimų scenarijų. Pirmas scenarijus, kurį socdemai mėgintų įgyvendinti kaip valdžios partija, tai mėginimas remtis administraciniais resursais turint didelį politinį svorį. Kitas scenarijus -kad LSDP, artėjant rinkimams, apsispręs keisti savo lyderį. „Toks scenarijus mažiau tikėtinas, bet galimybė yra: ši partija turi žinomų politikų, kurių populiarumas didesnis nei G.Kirkilo“, - sakė politologas. Trečia ir mažiausiai tikėtina galimybė - LSDP skilimas, jei partijoje vyrautų dabartinis politinis kursas. Dalis vadinamųjų senųjų socialdemokratų, pasak A.Krupavičiaus, tikisi, kad G.Kirkilo vadovaujama LSDP patirs skaudų pralaimėjimą per Seimo rinkimus ir tada esmingai keisis padėtis partijoje.
LSDP garbės pirmininko A.Brazausko įsitikinimu, tam, kad rinkėjų pasitikėjimas socdemais didėtų, reikia kelti atlyginimus. „Nei socialdemokratai, nei konservatoriai nepakeis procesų, kurie šiandien vyksta Lietuvos ekonomikoje. O visa kita yra santykiai tarp valdžios ir visuomenės. Vyriausybės gali būti pakeistos dešimt kartų, bet visuomenė ir situacija liks ta pati“, - teigė prezidentas ir ekspremjeras.
Socdemai žada per artėjančius Seimo rinkimus kaip pagrindinį savo tikslą iškelti socialinės atskirties mažinimą. Toks tikslas normaliai kairiajai partijai būtų logiškas, jei pastaruosius septynerius metus šalį būtų valdžiusi ne ji, o dešinieji. Kyla paprastas klausimas: kodėl šitiek laiko valdžioje išbuvę socialdemokratai tik dabar susizgribo mažinti tai, ko patys septynerius metus mažinti neskubėjo? A.Brazauskas buvo linkęs paaiškinti ne „kodėl“, o „kaip“. „Esame Europoje paskutinėje vietoje kartu su Rumunija pagal biudžeto formavimo galimybes. Naujoje kadencijoje BVP perskirstymą per biudžetą reikia padidinti nuo 29 proc. bent jau iki 35 proc. Kitaip jokia Vyriausybė ar parlamentas šios problemos neišspręs“, - tvirtino ekspremjeras.
Ar grįš A.Brazauskas?
A.Brazausko sugrįžimas į didžiąją politiką daugeliui analitikų šiandien atrodo mažai tikėtinas. Kaip pabrėžia A.Krupavičius, jis jau keliskart traukėsi iš aktyvios politikos, bet vėl į ją grįždavo. „Jo grįžimas į politinę areną būtų mažai tikėtinas ir dėl amžiaus, ir dėl to, kad dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis - „Leo LT“ steigimo, nemažėjančios korupcijos - gali atsirasti paskatų politiniams oponentams grįžti prie anų laikų privatizavimo istorijų. Gali būti pradėtas „Lietuvos dujų“, VST privatizavimo tyrimas“, - sakė politologas. Be to, jo nuomone, A.Brazauskas turi puikią politinę intuiciją, ir dabartinėmis aplinkybėmis geriausia nuostata, norint išvengti minėtų problemų bei turėti įtakos partijoje, būtų laikytis šešėlyje ir nesiveržti į politikos avansceną.
VLADIMIRAS LAUČIUS
