Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra į teismą perdavė 150 tomų Darbo partijos baudžiamąją bylą. Partija kaltinama apgaulingu ataskaitų tvarkymu ir neteisingų duomenų apie partijos pajamas ir turtą pateikimu. Šią partiją palikusi Europos Parlamento narė Ona Juknevičienė labiausiai „darbiečiams“ priekaištauja už pataikavimą valdantiesiems ir tvirtina, kad Algirdo Brazausko era virto daug baisesne „valstybininkų“ era, kai valdžia stambiojo verslo padedama tuština žmonių kišenes.
„Veido“ pokalbis su O.Juknevičiene.
- Kokią prognozuojate Darbo partijos bylos baigtį? Ar jautriai į finansines aferas reaguojantiems rinkėjams tai gali būti signalas nusigręžti nuo šios partijos?
- Man artima vieno norvegų politologo nuomonė, kad reikia pasitikėti rinkėjais. Jeigu jie balsuos prieš tuos, kurie dabar yra valdžioje, ir prieš opoziciją, kuri tinkamai nedirba savo darbo, nieko baisaus neatsitiks. Na, ateis į valdžią kiti. Kova turi vykti dėl idėjų. Štai ir Arūnas Valinskas žada partiją kurti. Man atrodo,geriau judėjimas negu stabilumas, už kurį visą laiką buvome agituojami. Darbo partijos byla vargu ar bus labai reikšminga. Prokuratūra sako,kad yra surinkta dokumentų, rodančių neteisingus buhalterijos veiksmus, tačiau tai reikia įrodyti teisme. Popierių surinkta labai daug, bet dar nežinia,kuo viskas baigsis,nes finansinės bylos yra sunkios ir ilgai trunkančios.
- Jūs tarsi toliau ginate šią partiją, bet ar nepasijutote apgauta, kai buvę bendraminčiai balsavo už „Leo LT“?
- Iš tiesų mes tarėmės dėl kitokios pozicijos. Tą pačią dieną skambinau Viktorui Uspaskichui ir klausiau, kaip reikės žmonėms į akis žiūrėti. Pasakiau jam, kad vieną kartą komunistai jį „išdūrė“,„išdurs“ ir antrą. Pamaniau, kad greičiausiai jam kas nors buvo pažadėta — gal daugiau laisvės.
- Kaip vertinate Darbo partijos frakcijos Seime protesto akciją su plakatais per prezidento Valdo Adamkaus metinį pranešimą?
- Tai vienas išraiškos būdų, ir jis manęs nestebina. Europos Parlamente panašūs dalykai vyksta per kiekvieną plenarinę sesiją. Europarlamentarai antieuropiečiai labai aktyvūs — protestuoja riksmais, plakatais, marškinėliais. Dažniausiai taip elgiasi britai, lenkai. Esu labai tolerantiška kitokiai nuomonei ir manau, kad jeigu nepažeidžiamas administracinis reglamentavimas, tada viskas gerai.
- Per premjero ataskaitą Seime „darbiečiai“ protestų nerengė, o Gediminas Kirkilas vengė savikritikos dėl Vyriausybės darbo. Kaip vertinate šios Vyriausybės gebėjimus suvaldyti infliaciją?
- Vyriausybės programoje pirmu punktu įrašyta, kad ji sieks „užtikrinti ekonominį ir fiskalinį stabilumą, vykdyti griežtą biudžeto politiką“. Manau, šiame teiginyje slypi neišmanymas arba melas. Premjero tvirtinimas, kad pas mus infliacija mažesnė nei Latvijoje, kažin ar paguodžia pensininkus, jaunas šeimas. G.Kirkilas prastūmė deficitinį biudžetą, nežada jo peržiūrėti ir subalansuoti — taip prarastas vienas instrumentų infliacijai reguliuoti. Taip pat dėl to, kad nevykdoma mokslo reforma, G.Kirkilui tenka praryti mokytojų streikų piliulę ir didinti atlyginimus mokytojams. Infliacija nuo to tikrai nesumažės. Visame pasaulyje didžiausią įtaką infliacijai turi kylančios resursų kainos. Lietuvoje kainos kyla dėl pabrangusių dujų, šildymo, padidintų alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir degalų akcizų. Nesu tikra, kad Vyriausybė tinkamai reguliuoja šiuos pabrangimus. Ypač turint galvoje dujų, šildymo kainų reguliavimą, kuris yra Vyriausybės rankose. Girdėjau vieną „Lietuvos dujų“ vadovą sakant,kad nustatyta dujų kainų formulė tikrai negina žmonių, naudojančių dujas, interesų. Protingas valstybės reguliavimas yra normalus reiškinys. Nenormalu, kai vyriausybės pataikauja stambiajam kapitalui ir sukuria šimtus biurokratinių kliūčių smulkiajam verslui, nevykdo žmogui skirtos socialinės politikos. Prieš porą metų atsivežiau savo kolegas iš Europos Parlamento, Europos Komisijos atstovą, vertinantį Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. Tuomet Lietuvai trūko 0,01 proc., kad infliacija atitiktų Mastrichto reikalavimus. Aš ir mano kolegos bandėme įtikinti Komisijos atstovą, kad šis nukrypimas yra lengvai suvaldomas. Tačiau vienas mūsų valdžios atstovų, tiesiogiai galintis panaudoti fiskalines priemones, pareiškė to nedarysiąs, nes tai būtų nesąžininga. Niekas iš mano kolegų ir vertintojas iš Komisijos taip ir nesuprato, kodėl fiskalinės priemonės negali būti naudojamos, siekiant suvaldyti infliaciją.
- Esate sakiusi, jog atėjote į politiką laikydamasi nuostatos, kad turi baigtis A.Brazausko era. Štai ji baigėsi. Kaip vertinate “atsinaujinusių” socialdemokratų be A.Brazausko politiką?
- Taip, atėjau į politiką norėdama prisidėti kuo galiu, kad greičiau pasibaigtų A.Brazausko era, arba kitaip dar ją vadinau komunistų era. A.Brazauskas labai mėgo žodį „stabilumas”,atsineštą dar iš komunistų laikų. Man toks „stabilumas” greičiau primena stagnaciją visose gyvenimo srityse, išlikusį sovietinį mąstymą. Dėl to Lietuva,manau,dar nėra išsivadavusi iš sovietinės sistemos ir, deja, nedaug priartėjusi prie Europos. Gaila, kad valdžios pastangomis mūsų šalis tampa provinciali,tebėra uždara Vakarams. Pakanka vieno kriterijaus, kad suvoktume, kur esame. Estijoje yra keleriopai daugiau tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui. Pas mus jau seniai propaguojama, kad nacionaliniai investuotojai nėra blogesni, turime sudaryti jiems palankias sąlygas investuoti Lietuvoje. Niekada nekalbu blogai apie sąžiningą privatų verslą. Gerbiu milijonierius, kurie uždirba pinigus naudodamiesi savo sugebėjimais. Bet smerkiu tuos, kurie paprasčiausiai vagia, kurie pasinaudoja valstybės pinigais — visų šalies žmonių sukauptu ir jiems priklausančiu turtu. Deja, A.Brazausko era nepasibaigė — ji virto „valstybininkų” era. Ši yra daug baisesnė, nes naikina Lietuvą, jos žmones.
- Ką duoda Lietuvai “Leo LT”? Kodėl, Jūsų manymu, buvo pasirinktas būtent toks atominės elektrinės statybos planų įgyvendinimo būdas ir tiko kone visiems -tiek daugumai parlamentarų, tiek prezidentui?
- Manau, tai ne atominės elektrinės statybos planų įgyvendinimas, kaip jūs sakote, o paprasčiausias valstybės pinigų „išplovimo” planas. Nemanau, kad Vyriausybė, Seimas, prezidentas to įmantraus mechanizmo nepastebėjo. Vieni geranoriškai pritarė, kiti buvo spaudžiami pritarti, treti tiesiog užsimerkė. Mano manymu, po poros metų „Maximos” savininkai iš „Leo LT” išeis, parduos savo akcijas. Tai ne strateginis investuotojas, kuris ateina plėtoti verslo, investuoja kapitalą, atsineša patirtį, žinių, kitų išteklių, turi rinkų.„Maxima” neturi patirties, žinių, rinkų elektros energijos verslui plėtoti. Iš esmės neišleidę savo pinigų,įsigydami VST,ne-investavę į įmonę pažadėtų lėšų, „Maximos” savininkai po dvejų metų gali parduoti „Leo LT” akcijas už kelis milijardus litų. Nežinia, ar tai bus kitas investuotojas, ar akcijas išpirks Vyriausybė, turinti pirmumo teisę. Jei Vyriausybė,tai mums užkraus dar keletą milijardų skolos. Be to,liksime visai ar beveik nepajudėję link energetinės nepriklausomybės nuo didžiausio baubo — Rusijos.
- Ar yra šansų, kad Lietuvai pavyks išsiderėti, kad būtų atidėtas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas? Jei ne, kam tada reikalingas Vyriausybės surengtas spektaklis su Aleksandru Abišala? Jei taip, kokie argumentai galėtų įtikinti ES?
- Manau, šansai jau prarasti. Spektaklis, kaip dažnai pas mus būna,tėra „dūmų uždanga”. Žmonėms — pasaka: „Štai kaip mes susitelkėme dabar jūsų labui, pakovosime rimtai, kad neliktumėte be elektros, kad netektų mokėti trigubai brangiau”. O tada ir rinkimai ateis, vėl užliūliuos žmones pažadais.
Vladimiras Laučius
