vidmantas užusienis

Per šalies Tūkstantmečio minėjimą į šalį sugužėję užsienio svečiai atvežė ne tik giedros nuotaikos. Pavyzdžiui, atvykėliai iš Didžiosios Britanijos baisėjosi savo ir mūsų įdarbinimo agentūromis - esą atėjus sunkmečiui įsidarbinti ūkanotojo Albiono salose siekiančius žmones jos paverčia paprasčiausiais valkatomis. Oficialiai 2009-ųjų birželį Lietuvoje buvo įregistruoti 199 322 bedarbiai.

Vieninteliu lietuvišku investiciniu banku save vadinantis finansinių problemų turintis bankas „Finasta“ ieško pirkėjų. Ši žiniasklaidos paskleista informacija nieko nepribloškė, tačiau privertė suklusti – ar tik neprasideda šalyje bankų griūtis? Finansinis sektorius yra viena jautriausių ūkio šakų įvairiems gandams. Pavyzdžiui, Latvija dar ilgai prisimins vietinio banko „Parex banka“ griūtį.

Chaosas pasaulio ekonomikoje labiausiai pastebimas per akcijų biržas. Tvirtinama, kad kai jų indeksas pradeda šokinėti aukštyn žemyn lyg rinką akimirksniu būtų ištikęs šokas, tuomet nestabilumas tų šalių ūkyje, kurių ūkiuose indeksas dreba, jau yra akivaizdus. Tačiau pastaruoju metu akcijų biržų indeksai jau ne kinkas drebina, o krenta nesustabdomu srautu.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad jau kuris laikas lietuvių žemės dideliais plotais yra supirkinėjamos užsieniečių. Anot žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus, tai nėra visiška tiesa - pasirodo, viskas daroma per tarpininkus. Tai, kaip užsienis kėsinasi į pelningiausius šalies žemės plotus, ministras atskleidė išskirtiname interviu „Respublikai“. Antrinių įmonių „biznis“ - Mūsų žiniomis, iki 2011-ųjų užsienio piliečiai neturi teisės įsigyti žemės Lietuvoje.

Prasidėjus sunkmečiui nedaug gerų žinių mus visus aplanko. Tačiau ši lyg ir turėjo paglostyti kiekvieno Lietuvos gyventojo širdį. Užvakar garsus Amerikos informacinių technologijų ir inovacijų fondas (Information Technology and Innovation Foundation - ITIF) mūsų šalį įvardijo kaip trečią tarp tų valstybių, kuriose verslo konkurencingumo dinamika yra didžiausia, rašo „Respublika“. Pagal šį kriterijų mus aplenkė tik „pasaulio fabriku“ vadinama Kinija ir Singapūras.

2007 m. Amerikos sukeltas sunkmetis skaudžiai smogė viso pasaulio šalims, taip pat ir Lietuvai. Jau dabar sunkiai rasi krizės nepaliestų žmonių, tačiau labiausiai, ko gero, nukentėjo sąžiningi investuotojai. 1929-1933 m. Didžioji depresija buvo tiesiai šviesiai vadinama vertybinių popierių krize. Per ekonomikos pakilimą žmonės it pamišę pirko įmonių akcijas - biržose, per investicinius fondus ir kitur.

Tikrieji Amerikos Didžiosios depresijos (1929-1933 m.) kaltininkai buvo įvardyti krizei dar nepasibaigus, tačiau vargu ar tai bus padaryta šiandien. Anot kai kurių analitikų, šitaip yra dėl to, kad beveik per prievartą suglobalintam pasauliui šiandien vadovauja viena supervalstybė - Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), už kurios nugaros saugiai įsitaisę esą ir sėdi dabartinės krizės kaltininkai, rašo „Respublika“. Galbūt iš tiesų niekuomet nesužinosime, kas jie tokie, tačiau tikruosius prieš ...

Užgriuvus pastarajam sunkmečiui verslininkai, politikai, mokslininkai, net patys finansų analitikai suka galvą ir niekaip nesupranta, kas vyksta. Pasaulio ekonomikai gydyti įvairiose pasaulio šalyse esą išleista jau trilijonai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, tačiau ši kaip gulėjo reanimacijos palatoje, taip tebeguli.

Nemaža dalis kaimiečių keikia Europos Sąjungos (ES) paramą, kurią siūlydami vietos valdininkai kadaise privertė žmones aktyviai ūkininkauti. Gavę ašaras iš paramos, atėjus sunkmečiui dauguma tokių buvusių ūkininkai verčiasi itin sunkiai. Dar užsilikusius veiklius Lietuvos kaimo žmones vėl stengiamasi įtraukti į avantiūrą.

Patogu dėl didelių dujų kainų mūsų šalyje kaltinti Rusijos dujų milžiną „Gazprom“. Jo viršūnės sėdi gerai saugomame Maskvos dangoraižyje, net ir labai norėdamas nepasieksi. „Manote, Lietuva yra „Gazprom“ verslo žemėlapyje? Esu įsitikinęs, kad ne. Tokios rinkos, kaip Vokietija ar Prancūzija, rusams tikrai įdomios.

Prieš rinkimus į Seimą vieša paslaptis buvo ta, kad buvusi Vyriausybė ir buvęs jos galva Gediminas Kirkilas flirtuoja su Rusijos dujų milžino „Gazprom“ interesams atstovaujančiais šalies dujininkais, tuo tarpu Seimas ir Prezidentūra daugiau bendrauja su energetikais ir šalies šilumos ūkio atstovais. Dviejų klanų priešprieša tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška, beprasmė. Iš tiesų tai kova dėl šalies energetinės, o gal ir apskritai dėl Lietuvos nepriklausomybės.

2008-ųjų pirmoje pusėje šalies padangėje trumpai buvo užsižiebusi nauja žvaigždė - šįkart neva kovotojo su korupcija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko Virgilijaus Poderio. Tuomet V.Poderys neva išvilko į dienos šviesą Lietuvos energetikossistemos privatizavimo užkulisius, tariamai atskleidė neva korumpuotą nacionalinės elektros organizacijos LEO LT atsiradimo istoriją.

Aplinkos ministerija (AM) karštligiškai keičia ankstesnės ministerijos vadovybės padarytus sprendimus. Šit nuo 2010 m. sausio 1-osios statybų plėtotojams vėl nebereikės įrengti parduodamų būstų.

Jie nepastebimi. Jie beveik nematomi. Tačiau jų veikla neįsivaizduojamai svarbi valstybei, tiksliau – jos piliečių skurdinimui. Į sunkmetį pasaulį atvedė tarptautiniu mastu veikiantys Amerikos finansiniai aferistai. Kai kas jau paskelbė jų sąrašus, kai kas tvirtina, kad tikrųjų pasaulinės krizės sukėlėjų pavardžių niekad nesužinosime. Sunkmetis buvo sukeltas pridalijus žmonėms pigių būsto paskolų.

Pateikdami „post factum“ sukurtas pasaulio skurdinimo schemas dauguma jų autorių būtinai pabrėžia, kad dabartinis sunkmetis atsirado dėl to, kad planeta jau senokai gyvena moderniame globaliame pasaulyje, tačiau jos administravimas taip ir liko iš archajinių laikų. Girdi, buvo būtina prižiūrėti po pasaulį klaidžiojančius pinigų ir prekių srautus, bet nebuvo kam.

Tris mėnesius naujas pareigas einantis LEO LT valdybos pirmininkas, vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika išskirtiniame interviu „Respublikai“ atsako į šiandien dažnai skambančius klausimus apie bendrovės veiklą ir energetiką. Jis įsitikinęs: paleisti pirmąjį reaktorių 2018-aisiais yra visiškai realu. Apie retą kitą bendrovę viešojoje erdvėje kalbama tiek daug ir taip prieštaringai.

Savaitės pradžioje Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ paskelbė dvidešimt penkių pasaulio ekonomikoje žinomų veikėjų pavardes, kurie esą yra atsakingi už dabartinį pasaulį krečiantį ekonominį sunkmetį. Kita vertus, kyla abejonių, ar tai viso labo nėra „iešmininkai“, ant kurių galvų suverčiamos pasaulio bėdos. „The Guardian“ skelbiamo sąrašo pavardės paprastam lietuviui nedaug ką sako.

Skrydžių bendrovė „flyLAL - Lithuanian Airlines“, iki 2005-ųjų privatizacijos - valstybinė įmonė „Lietuvos avialinijos“, nuo pat 1997-ųjų buvo stumte stumiama į aferistų rankas. Ir galų gale įstumta. „Respublikos“ turimi duomenys rodo, kad praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį pirmiausiai tuometines „Lietuvos avialinijas“ norėjo privatizuoti buvę valdžioje arba su valdžia artimais ryšiais susiję veikėjai.

Tvirtinama, kad nuo baudžiamosios atsakomybės skrydžių bendrovės turtą švaisčiusį Gediminą Žiemelį gali išsukti įtakingas jo tėvas. Vakar susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl bankrutuojančios nacionalinės skrydžių bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir už jos nugaros stovinčių apsukrių verteivų galimos nusikalstamos veiklos, rašo „Respublika“. Šioje publikacijoje ketinome aprašyti, kaip praėjusiame dešimtmetyje ir šio dešimtmečio pradžioje šalies p...

Penktadienį nacionalinis oro vežėjas „flyLAL - Lithuanian Airlines“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. „Respublikos“ šaltinių tvirtinimu, dėl tokios baigties kaltę turėtų prisiimti ne vien dabartiniai jos savininkai, bet ir dvidešimt metų po Nepriklausomybės atkūrimo civilinę aviaciją kuravę galimai korumpuoti buvę ir dabartiniai valstybės tarnai. Prieš kreipiantis į teismą iš peties padirbėjo „flyLAL - Lithuanian Airlines“ atstovaujantys viešųjų ryšių specialistai.

„Penktadienį prie Seimo vykusioje protesto akcijoje dalyvavo 7 tūkst.  žmonių, ir tai sugebėjo sukelti riaušes. Tik įsivaizduokite, kas bus, jei protestuoti susirinks 30 tūkst. skrydžių bendrovės „flyLAL-Lithuanian airlines“ aukų, - tuomet akmens ant akmens neliks!“ - „Respubliką“ tikino vienas finansiškai nuo minėtos bendrovės veiksmų nukentėjęs pilietis.

Praeitų metų pabaigoje vykusius rinkimus į Seimą Socialdemokratų partija stengėsi laimėti bet kokia kaina. Net ir ta, kuri ateityje būtų reiškusi visišką skurdą pensininkams, neįgaliesiems ir kitoms socialiai remtinoms grupėms.

Žinomas rusų politologas tvirtina, kad dar šiais metais sužlugs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) doleris, o 2010-aisiais esą sugrius ir pati šiuo metu turtingiausia pasaulio valstybė. Tyrimų bendrovės, bankai, ekonomikos specialistai ar šiaip politologai nuolat prognozuoja, kokia bus vienos ar kitos planetos dalies ar viso pasaulio ūkio ateitis.

Šitaip tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė, iš dienraščio „Respublika“ žurnalisto sužinojusi, jog Vyriausybė delsia patvirtinti priemonių planą spaudai paremti vien dėl to, kad esą Europos Sąjunga (ES) tuomet vers skirti paramą ir kitoms verslo sritims. Nuo žaibiškų valdžios sprendimų kelti mokesčius kitos verslo šakos nukentėjo viengubai ar dvigubai, o žiniasklaidai, tarp jų ir spaudai, buvo suduotas keliagubas smūgis.

Vakar paaiškėjo, kad energetikos jungčių planą aplink Baltijos jūrą esančių valstybių vadovai turėtų patvirtinti šių metų liepą. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti energetikos ekspertai projektą vadina utopija.

„Respublika“ toliau aiškinasi pasaulį užklupusios finansų krizės aplinkybes. Savitą požiūrį, iš kur Amerikoje atsirado fantastinės pinigų sumos ir kur jos išnyko, yra išdėstęs ir buvęs Viešosios vadybos instituto ekspertas, dabartinis ūkio ministras Dainius Kreivys. Anot buvusio makroekonomikos eksperto, tarptautinėms korporacijoms masiškai iškeliant gamybą į mažesnių sąnaudų šalis (pvz.

Dar visai neseniai - vos prieš metus - bankai pinigus dalino į kairę ir į dešinę, turėjo jų ir toliau nuo finansinio sektoriaus esančios įmonės. Tačiau it mostelėjus burtų lazdele ekonomikos varikliu vadinama prekė kažkur prapuolė. „Respublika“ aiškinosi - kur? Pirmieji gandai apie pasaulinę finansų krizę, kuri gali užgriūti ir Lietuvą, mūsų šalį pasiekė 2007-ųjų pradžioje. Tuomet tik maža dalis lietuvių bent iš dalies suprato, kaip ji kilo.

„Sunkmetis mums beldžiasi į duris, ir žiema dabar yra ne tik už lango, bet ir ekonomikoje. Nauja Vyriausybė deda visas pastangas, kad sąstingis baigtųsi kuo greičiau. Galbūt esame priversti griebtis nelabai populiarių, kitą kartą - gal ir nemažai daliai žmonių skaudžių priemonių ekonomikai atgaivinti. Bet tai darome pirmiausia žiūrėdami ne į trumpalaikę, o į ilgalaikę valstybės perspektyvą“, – išskirtiniame interviu „Respublikai“ tvirtino naujasis ūkio ministras Dainius Kreivys.

Vakar naujos kadencijos Seimas priimdamas Laikinąjį mokesčių už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymą apmokestino įmonių turimas ar nuomojamas bei pagal panaudos sutartis naudojamas mašinas. Planuojama, kad nuo kitų metų vidurio panašiu mokesčiu bus apmokestinti visi šalies automobilininkai. Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiame įstatyme numatyta, kad 2009 m. už kiekvieną juridinio asmens valdomą automobilį valstybei bus mokama 150 litų.

Vakar Seime dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) narių vos nepakeitė įstatymo straipsnio, kuris numato iki penkiasdešimt procentų paramą daugiabučių namų bendrijoms, nutarusioms renovuoti savo būstus. Balsavimas įvyko vos po kelių valandų, kai savo išankstines išvadas apie Lietuvos ekonominę būklę žiniasklaidos atstovams pristatė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovė Catriona Purfield.

Silpnosios lyties teisių gynėjai mano, kad per sunkmetį moterys nukenčia labiausiai. Esą kam jau kam, o joms iš valdžios institucijų reikia daugiausia paramos, labiausiai - materialinės. Trečiadienį apie tai užsiminė Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė, ekonomikos mokslų daktarė Aušra Maldeikienė, Teisės projektų ir tyrimų instituto tarnybos pirmininkas, žmogaus teisių ekspertas Kęstutis Čilinskas.

Vilniuje vykusioje tradicinėje konferencijoje „Lietuvos ekonominės perspektyvos 2008“, kurią surengė Norvegijos finansų grupės filialas mūsų šalyje „DnB Nord“ bankas, jo analitikai negailėjo karčių žodžių ankstesnei mūsų šalies valdžiai, netiesiogiai priekaištavo dėl vartotojiškų mūsų visuomenės įpročių, rašo „Respublika“. „Šiemet jau rengėme konferencijas Latvijoje ir Estijoje, tačiau tokio dalyvių antplūdžio, kokį matau čia, Lietuvoje, kitose šalyse nebuvo“, - sveikindamas susirinkusiuosius ...

Daliai naujosios valdančiosios koalicijos atstovų pareiškus, kad šalis prispyrus bėdai gali kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), vakar politikams jau antrino ir Lietuvos banko (LB) pareigūnai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti nepriklausomi ekonomikos ekspertai tvirtino, kad toks skolinimasis Lietuvai sukeltų skaudžių padarinių.

Nors statistikai paskelbė, kad dar prieš pora mėnesių darbo vietų šalyje padaugėjo dešimtadaliu, dalis bedarbių jomis nepasinaugojo - jiems buvo daug geriau dirbti nelegaliai ir gauti iš bedarbio pašalpą. „Iš kur Statistikos departamentas sėmė tokius duomenis?“ - „Respublikos“ klausė Lietuvos darbo biržos (LDB) vyriausioji specialistė Birutė Balynienė.

86 mln. litų paramos iš Europos Komisijos (EK) daugiabučių modernizavimui užteks tik pusei panašią ją norinčiųjų gauti namų bendrijų, ką jau kalbėti apie tą didžiąją daugumą, kurios tokio prašymo nepateikė. Spalio pabaigoje EK pritarė, kad iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) paramos fondo 25 mln. eurų (apie 86 mln. litų) būtų panaudoti įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo programą.

Privačiuose būstuose gyvenančių lietuvaičių laukia dar vienas šokas - lapkričio 25 dieną akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valdyba patvirtino gamtinių dujų perdavimo ir naujas dujų kainas buitiniams vartotojams, o vakar valdžia jas pasiryžo įteisinti gruodžio pradžioje. Nuo Naujųjų įsigaliosiantys nauji tarifai reikš viena – autonominį šildymą dujomis įsirengusiems lietuvaičiams būsto šildymas kainuos trečdaliu brangiau.