„Sunkmetis mums beldžiasi į duris, ir žiema dabar yra ne tik už lango, bet ir ekonomikoje. Nauja Vyriausybė deda visas pastangas, kad sąstingis baigtųsi kuo greičiau. Galbūt esame priversti griebtis nelabai populiarių, kitą kartą - gal ir nemažai daliai žmonių skaudžių priemonių ekonomikai atgaivinti. Bet tai darome pirmiausia žiūrėdami ne į trumpalaikę, o į ilgalaikę valstybės perspektyvą“, – išskirtiniame interviu „Respublikai“ tvirtino naujasis ūkio ministras Dainius Kreivys.
Jo teigimu, šiandien svarbiausias Vyriausybės ir jo vadovaujamos Ūkio ministerijos uždavinys – atkurti valstybės finansinį stabilumą, kuris yra šalies ekonomikos pagrindas.
Finansiniai suvaržymai – trumpam?
– Ar visi Lietuvos gyventojai supranta, ką daro valdančiosios koalicijos vairuojamas Seimas, Vyriausybė, Ūkio ministerija? Juk dėl staigaus mokesčių kėlimo, paliesiančio visus be išimties mūsų šalies piliečius, tikrai daugelis liks nepatenkinti?
– Sutinku, kad buvo per mažai laiko išaiškinti žmonėms, ko siekiame, kokia mūsų ateities vizija ir kodėl šios mokesčių reformos yra tiesiog būtinos šiuo metu...
Valstybei būtiniems sprendimams priimti turėjome rekordiškai mažai laiko. Juk ankstesnioji valdžia valstybės biudžete paliko 2 milijardų litų deficitą. Kad nevėluotų atlyginimai, efektyviai veiktų valstybinės įstaigos, būtų laiku atsiskaitoma su verslu už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, reikėjo skubiai imtis sprendimų.
Negana to, galėjo sutrikti valstybei suteiktų paskolų grąžinimas užsienio investuotojams, o tai padarytų nepataisomą žalą mūsų valstybės įvaizdžiui. Bet koks delsimas būtų privedęs prie visiško chaoso finansų sistemoje. Visi žinome, kas nutinka žmonėms ar šeimoms, kurios gyvena ne pagal pajamas. Tas pat atsitinka ir su valstybėmis. Tas pats atsitiko ir Lietuvoje.
– Balansuoti biudžetą pradėjote nuo jautriausios visuomenei srities – mokesčių didinimo. Ar nebuvo kitos išeities padėčiai pataisyti?
– Finansinis stabilumas galbūt yra ir ne viskas ekonomikoje, tačiau be finansinio stabilumo nėra nieko. Jis yra valstybės pamatas. O finansinį stabilumą per žaibiškai trumpą laiką galime pasiekti tik apkarpę valstybės išlaidas ir pakoregavę valstybės pajamas, subalansavę biudžetą, atkūrę finansinių institucijų ir investuotojų pasitikėjimą Lietuva.
Žinau, kad tam tikrą laiką bus sunku Lietuvos žmonėms, mūsų verslui. Tačiau neturime kitos išeities. Mūsų biudžetas negali turėti nepadengtų piniginių išlaidų, kai pasaulio rinkos yra sumenkusios dėl krizės, kai pasiskolinti pinigų yra labai sunku. O mokesčių didinimas, tikimės, bus tik laikina, krizės išprovokuota priemonė. Manau, kad ir verslui šiandien prioritetas – valstybės finansų stabilumas.
Pirmenybė – inovacijoms
– Tačiau Vyriausybė turbūt turi ir ilgalaikę, ne vien trumpalaikę viziją, kaip bus plėtojamas Lietuvos ūkis?
– Žinoma. Neabejotina, kad mūsų ūkio pamatas iki šiol buvo pigi darbo jėga. Tačiau pastaraisiais metais, ypač Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), didėjo darbo užmokestis, kartu ir gamybos sąnaudos, mažėjo mūsų ūkio konkurencingumas.
Siekdami pakelti ūkio konkurencingumą, turime orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produktų, kurie sukurti remiantis inovacijomis, kūrimą. Inovacijoms skatinti naujosios Vyriausybės programoje skiriama daug dėmesio. Tikiu, kad tai yra visos šalies ekonomikos verslo plėtros variklis ir raktas į klestėjimą net ir ekonominio nuosmukio metu. Inovacijos yra procesas, kurio metu žinios paverčiamos ekonomine ir socialine nauda. Labai puikiai suprantu, kaip svarbu sukurti inovatyvumą skatinančią aplinką, pašalinti biurokratinius trikdžius ir padėti inovatyvioms įmonėms plėtoti verslą.
Turime išties puikių inovatyvių įmonių. Esame numatę su jų vadovais aptarti, ko joms reikia, kad jų apyvarta augtų du, tris ar keturis kartus. Teirausimės, kokios joms reikėtų valstybės paramos, koks būtų teisingas valstybės požiūris į jas, kokie joms yra nepalankūs valstybės biurokratiniai suvaržymai. Ir čia svarbus bus Ūkio ministerijos vaidmuo.
Žadame advokatauti tokioms kompanijoms – išklausydami jų pageidavimus ir perduodami juos Vyriausybei. Stengsimės būti tikri verslo advokatai.
– Savo pasisakymuose minėjote, kad labai daug dėmesio skirsite užsienio investicijų pritraukimui į Lietuvą.
– Šiandien užsienio investicijomis esame net 4 kartus atsilikę nuo estų.
Kad galėtume judėti iš dabartinės ekonomikos į kokybiškai naują ekonomiką, turime išskirti pramonės sektorius, turinčius ilgalaikę globalią perspektyvą, ir visokeriopai juos skatinti. Nes visoms pramonės šakoms remti neužteks nei jėgų, nei lėšų.
Dabar mūsų pramonė labai fragmentuota, todėl turime išsirinkti perspektyviausius 4-5 sektorius, kuriuos remsime valstybiniu lygiu.
Tarkim, Danija turi keturis sektorius, kuriuos kryptingai plėtoja, Vokietija – šešis. Šiems prioritetiniams pramonės sektoriams atstovaujančias tarptautines įmones reikia kviestis į Lietuvą, kalbėtis, suteikti reikiamą paramą ir infrastruktūrą, pristatyti mūsų kvalifikuotą darbo jėgą.
Magistro darbas – apie nūdieną
– Interviu pabaigoje norime paklausti ir apie tą išgarsintą magistro darbą „Valiutų krizės ir lito stabilumo perspektyva“, kuris iki šiol neapgintas.
– Džiaugiuosi, kad mano baigiamasis darbas Baltijos vadybos mokykloje (BMI) sukėlė tokį susidomėjimą Lietuvoje. Kita vertus, norėčiau pabrėžti, kad, be šio darbo, turiu jau du baigto mokslo diplomus. BMI studijos buvo be galo įdomios ir magistro darbą rašiau su užsidegimu. Buvau gavęs leidimą darbą gintis, tačiau nusprendžiau jį ištaisyti, atsižvelgdamas į kai kuriuos formalius akademinius-techninius reikalavimus, ir darbą gintis 2009 m.
– Kokia pagrindinė darbo mintis? Ar tai siejasi su jūsų dabartiniu darbu?
– Siejasi labai glaudžiai. Būtent šiame darbe yra apžvelgta dabar mus užpuolusios krizės raida. Su priežastimis ir pasekmėmis.
– Dėkojame už pokalbį.
Vidmantas Užusienis
