„Respublika“ toliau aiškinasi pasaulį užklupusios finansų krizės aplinkybes. Savitą požiūrį, iš kur Amerikoje atsirado fantastinės pinigų sumos ir kur jos išnyko, yra išdėstęs ir buvęs Viešosios vadybos instituto ekspertas, dabartinis ūkio ministras Dainius Kreivys.
Anot buvusio makroekonomikos eksperto, tarptautinėms korporacijoms masiškai iškeliant gamybą į mažesnių sąnaudų šalis (pvz., Kiniją) susidarė paradoksali padėtis - išsivysčiusių šalių visuomenės galėjo mėgautis pigiomis prekėmis, kurių gana žemą ir kurį laiką vis mažėjančią kainą palaikė į rytinę Kinijos pakrantę iš Vakarų ir Centrinės Europos plūstanti pigi darbo jėga.
Kaltas perdėtas kinų gudrumas?
D.Kreivio tvirtinimu, suklestėjus tarptautinėms korporacijoms, suklestėjo ir Kinijos valstybė. „Prekybos perteklius Auksinio Drakono šalyje pasiekė neregėtas aukštumas. Nuolatos augantys valiutos rezervai tapo didele problema Kinijos ekonomikai, tai ėmė grėsti Kinijos nacionalinės valiutos pervertinimu ir eksportuojamų prekių konkurencingumo sumažėjimu. Siekdama išvengti šių neigiamų pasekmių, Kinija šį trilijonais dolerių vertinamą prekybos perteklių sėkmingai investavo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Vyriausybės obligacijas, didelius pasaulinius investicinius bankus ir kitas kredito institucijas. Tada ir prasidėjo pinigų švaistymo puota išsivysčiusiose šalyse“, - tikino makroekonomikos ekspertas.
Tačiau gudruoliai kinai, atrodo, pergudravo patys save. D.Kreivys teigė, kad dėl iš Rytų atplaukusių milžiniškų sumų atsiradus neribotoms skolinimosi galimybėms Vakarų visuomenė išgyveno aukso amžių - pradėjo masiškai investuoti į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir žaliavas. „Pasaulinę rinką užplūdusią pinigų masę (daugiausia dėl Kinijos einamosios sąskaitos pertekliaus) dar papildomai padidino nuolat augančios naftos kainos nulemti pertekliniai pinigų srautai iš naftą eksportuojančių valstybių (spartus Kinijos ekonomikos augimas yra vienas iš naftos kainos augimą lėmusių veiksnių). Ši perteklinė pinigų masė įvairiais naujai sukurtais išvestinais finansiniais instrumentais buvo grąžinama į spekuliacines rinkas ir taip dar labiau didino spekuliacinius burbulus“, - tvirtino ekspertas.
Vartojimo bumas, anot D.Kreivio, kylančios naftos ir kitų žaliavų kainos smogė pasaulio ekonomikai beįsisukančia infliacijos spirale. JAV federalinio rezervų banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) reakcija - daugkartinis palūkanų normų didinimas. Ekonomikos pradėjo vėsti, o drauge su jomis ir bankų bei kitų finansinių institucijų pasiryžimas toliau finansuoti įsibėgėjusį vartojimą. Dėl to esą pinigų masė rinkoje pradėjo mažėti.
Kvietė pirkti prekę lietuvišką
Susiklosčiusią padėtį ekspertas palygino su vandens užtvanka. „Leidžiantis vandens lygiui (kalbant apie finansų rinkas tai reikštų mažėjančią pinigų masę), pirmiausia išnyra sekliausiai esantys paviršiai, kitaip tariant, blogos paskolos, o kilus panikai vanduo pradedamas nuleidinėti dar sparčiau ir sekliųjų paviršių - blogų paskolų - skaičius vis didėja. Padėties negelbsti nė FED ir ECB atliktos milijardų JAV dolerių ir eurų injekcijos į rinkas“, - sakė D.Kreivys.
Remdamasis analitiko iš Amerikos kompanijos „RGE Monitor“ vertinimais, ekspertas tvirtino, kad blogų paskolų lygis gali siekti net du trilijonus JAV dolerių, o tai sudarytų net 15 proc. JAV metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Beje, nuo įsisiūbavusio sunkmečio kenčia ir pati Kinija.
„Respublikos“ žurnalisto paklaustas, ar įmanoma mažoms šalims, kokia yra Lietuva, atsispirti iš svetur atkeliavusių didžiulių pinigų neigiamai įtakai, dabartinis Ūkio ministerijos vadovas tvirtino, kad taip. „Galbūt mūsų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos programoje tai ir nėra įrašyta, tačiau mes žmones kviestume pirkti lietuviškas prekes. Jos gal ir brangesnės, bet geresnės kokybės, nevienadienės. Pagaliau būkime patriotai, o ne vartotojai“, - sakė D.Kreivys. Iš ministro žodžių galima suprasti, kad jeigu taip elgtųsi visas pasaulis, neatsirastų tokių keistų pasaulinių fabrikų, kokia yra ištisa valstybė Kinija.
Nuo chaoso išgelbės... auksas?
Tačiau D.Kreivio teorija tik viena iš daugelio, sklandančių šiuolaikiniame sunkmečio prislėgtame pasaulyje. Egzistuoja ir kitų, daug radikalesnių. Vienos jų - apie neišvengiamą pasaulio ritimąsi chaosą, kitos - apie tam tikrų pasaulinius finansų srautus valdančių grupuočių sąmokslą.
Įdomių minčių pateikė chaoso teorijos šalininkas, finansų analitikas iš Latvijos Alaras Tammingas.
Šalių palyginimas*
Šalis JAV Kinija
Plotas (kv.km) 9 826 630 9 596 960
Gyventojai 303 824 640** 1 330 044 544**
Bendrasis vidaus produktas (BVP) (trilijonais JAV dolerių) 13,78 7,099
Vienam gyventojui tenkantis BVP (JAV doleriais) 45 800 5400
*2007 m. - pagal CŽV **2008 m. liepos duomenys - pagal CŽV
(Bus daugiau)
Vidmantas Užusienis
