Per šalies Tūkstantmečio minėjimą į šalį sugužėję užsienio svečiai atvežė ne tik giedros nuotaikos. Pavyzdžiui, atvykėliai iš Didžiosios Britanijos baisėjosi savo ir mūsų įdarbinimo agentūromis - esą atėjus sunkmečiui įsidarbinti ūkanotojo Albiono salose siekiančius žmones jos paverčia paprasčiausiais valkatomis.
Oficialiai 2009-ųjų birželį Lietuvoje buvo įregistruoti 199 322 bedarbiai. Tuo tarpu laisvų darbo vietų tebuvo įregistruota 11 335. Kitaip tariant, daugiau nei šimtui aštuoniasdešimt tūkstančių lietuvių tėvynėje gauti darbo nėra jokių prošvaisčių. Neabejotina, kad todėl daugelis jų kaip gelbėjimosi šiaudo griebiasi darbo pasiūlymų užsienyje. Ir anksčiau, ir dabar labiausiai viliojančios šalys išliko Airija, Norvegija, Didžioji Britanija. Tačiau kaip “Respublikos” žurnalistas galėjo spręsti iš Lietuvos tūkstantmečio paminėti atvykusių kai kurių britų salyno svečių kalbų, dažnai tenai laimės ieškančiųjų laukia skurdas ir visiškas nusivylimas.
Paverčia valkatomis
“Užslinkus sunkmečiui Didžiąją Britaniją tiesiog užplūdo minios darbo ieškančių Baltijos šalių, kitų Rytų Europos valstybių piliečių. Netrūko jų ir per ekonominį pakilimą, tačiau Europoje įsisiautėjus nedarbo šmėklai tai tapo ypač akivaizdu. Įsitikinau, kad nemažai tarp jų yra ir lietuvių”, - “Respublikai” pasakojo už britų lietuvio ištekėjusi velsietė Anetė.
Moteris su šeima gyvena centrinėje Anglijos dalyje - viename iš miestų netoli Mančesterio. Anetė su pasibaisėjimu pasakojo, ką patyrė stebėdama imigrantų iš Rytų Europos vargus. “Juos apgyvendina po dvidešimt žmonių viename name. Dažnai antisanitarinėmis sąlygomis. Anksčiau įdarbinimo agentūros tokiems žmonėms buvo prižadėjusios darbo Didžiojoje Britanijoje, galbūt net aukso kalnus. Tačiau vargšai, susimokėję už paslaugas, vėliau atvežami į Angliją ir paliekami likimo valiai. Neretas atvejis, kai tokie žmonės neturi pinigų sugrįžti į tėvynę. Jei kuris nors atvežamas į Didžiąją Britaniją nemokamai, tuomet jam pasakoma, kad jis turės čia tupėti tol, kol atsiras darbo. Esą žmogus yra skolingas ir už skolą privalo atidirbti”, - pasakojo Anetė.
Moters teigimu, jai visiškai neaišku, iš kokių lėšų tokie žmonės gyvena, maitinasi. “Nebūtinai dėl tokių bedarbių likimo yra kaltos įdarbinimo agentūros jų tėvynėje. Didžiojoje Britanijoje irgi prisiveisė agentūrų, linkusių dirbti nesąžiningai, apgaudinėti. O nesąžiningos dažnai sudaro bendradarbiavimo sutartis su šalių, iš kurių atvyksta emigrantai, galbūt ir sąžiningomis vietos agentūromis, tad išeitų, kad apgaunamos ir pastarosios”, - “Respublikai” dėstė Didžiosios Britanijos pilietė.
Gudručiai ir kvaileliai
“Sakyčiau, problemų norintiesiems įsidarbinti svečiose šalyse kyla tuomet, kai darbo ieškantys žmonės kreipiasi ne į rimtas, licencijas ir gerą reputaciją turinčias įmones, bet patiki tokiomis, kurios dirba daugiau kaip konsultantės”, - “Respublikai” tvirtino Didžiojoje Britanijoje lietuvius įdarbinančios vienos garsiausių šalyje agentūrų vadovė Rita Biliukaitė.
Jos tvirtinimu, licencijas turinčių agentūrų pavadinimus, jų telefonų numerius ir adresus ieškantieji darbo užsienyje gali rasti užsukę į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tinklalapį. “Rimtos agentūros įstatymų yra įpareigotos su klientu sudaryti neterminuotą sutartį, kurioje nėra numatytas laikinas darbas. Be to, prieš išleisdami klientą į Didžiąją Britaniją iš anksto įspėjame, kad jis pasiimtų bent du šimtus svarų sterlingų išlaidoms, kurių būtinai turės iki pirmosios algos. Mes tikrai negalime atsakyti už žmogų, kuris neklauso mūsų patarimų, išvyksta be pinigų ir yra priverstas kurį laiką badauti”, - sakė pašnekovė.
Daug kartų griežtesnė buvo kitos Vilniaus įmonės, šiandien laikinai sustabdžiusios įdarbinimo Didžiojoje Britanijoje veiklą, savininkė. “Kodėl nebeįdarbiname žmonių? Atsakymas paprastas - bedarbių be kvalifikacijos yra gausybė, o nekvalifikuoto darbo beveik neliko. Tik įsivaizduokite - mūsų partneriai iš britų salyno dabar reikalauja, kad jiems pasiūlytume darbuotojų, turinčių septynerių metų Didžiojoje Britanijoje darbo patirtį ir idealiai mokančių anglų kalbą.
Ji nesureikšmino ir to fakto, kad dalis įsidarbinti ketinančių lietuvių sumoka pinigus, tačiau nėra įdarbinami ir iš esmės paverčiami valkatomis. “Ir ekonominio pakilimo metu buvo apstu gudručių bei kvailelių. Sakykite, o kaip kitaip pavadinsi žmones, kurie atsidaro internetą, perskaito tenai Jono ar Petro parašytą skelbimą ir negalvodami juo patiki. O gudručiams tik to ir tereikia - jie paima pinigus, tačiau tinkamos paslaugos nesuteikia”, - tvirtino įmonės vadovė.
Siūlo pasitikėti teisėsauga
Licencijas turinčias agentūras savo svetainėje skelbiančios SADM atstovė Lina Bušinskaitė “Respublikai” tvirtino, kad “nukentėjusieji nuo įdarbinimo įstaigų turėtų kreiptis į policiją ir kitas institucijas, kurios kontroliuoja nelegalią veiklą”.
“Tai, kad įmonė verčiasi veikla neturėdama licencijos, nustato nelegalią veiklą kontroliuojančios institucijos - Policijos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Numatyta atsakomybė už neteisėtą tarpininkavimą įdarbinant asmenis užsienyje, pažeidimų protokolus surašo policija”, - tvirtino SADM atstovė. Tiesa, bauda už tokią veiklą juokinga - ji tesiekia 1000-3000 litų.
Anot L.Bušinskaitės, SADM tiesiogiai nevykdo nelegalia veikla užsiimančių įmonių kontrolės. Esą tai darbo santykių srityje vykdo VDI prie SADM. Ministerijos atstovė neslėpė, kad laimės į užsienį ieškoti išvykę lietuviai dažnai patenka į situacijas, apie kokias “Respublikai” pasakojo ir Anetė iš Didžiosios Britanijos.
Ieškantiesiems darbo užsienyje patariama:
1. Išsiaiškinti, kokius įsipareigojimus prisiima įdarbinimo agentūra ir kokius darbo ieškantis asmuo, taip pat kokias paslaugas teikia tarpininkai.
2. Atminti, kad agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą.
3. Žinoti, kad užsienyje suradusi darbo vietą agentūra turi užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmeniui įsidarbinti pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Darbo ieškančiam asmeniui būtinai turi būti pateiktas darbo pasiūlymas ir darbo sutartis. Tuo turi pasirūpinti įdarbinant tarpininkaujanti agentūra.
4. Žinoti, kad asmuo, gavęs pasiūlymą dirbti, turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą toje šalyje, į kurią vyksta dirbti.
5. Atkreipti dėmesį, kad darbo sutartyje turi būti aiškiai išdėstytos mokėjimo už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė (trukmė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas). Taip pat suprantamai aptarti abiejų pusių įsipareigojimai darbo sutartyje.
6. Žinoti, kad licencijos turėtojas atsako už tai, kad visa pateikta informacija yra teisinga ir patikrinta.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Vidmantas UŽUSIENIS
