Privačiuose būstuose gyvenančių lietuvaičių laukia dar vienas šokas - lapkričio 25 dieną akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valdyba patvirtino gamtinių dujų perdavimo ir naujas dujų kainas buitiniams vartotojams, o vakar valdžia jas pasiryžo įteisinti gruodžio pradžioje. Nuo Naujųjų įsigaliosiantys nauji tarifai reikš viena – autonominį šildymą dujomis įsirengusiems lietuvaičiams būsto šildymas kainuos trečdaliu brangiau.
Lietuvos gyventojai ir vėl nustebę – naftos kainos krinta lyg sviestu pateptos, tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) greičiausiai vis tiek patvirtins naujas gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams, greičiausiai jos nuo sausio 1 d. bus vidutiniškai 32,2 proc. didesnės nei dabar. „Respublika“ išsiaiškino, kad šis kainų kėlimas palies toli gražu ne visus būstų valdytojus, tik tuos, kurie gyvena moderniuose butuose bei namuose ir kurie keldamiesi į juos naiviai tikėjosi, kad dujininkų nuolat keliamų kainų kirvis jų nepasieks.
Taikinys – modernių būstų gyventojai
„Lietuvos dujos“ pasiūlė valdininkams patvirtinti tokias buitiniams vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainas 2009 m.: sunaudojantys mažiau kaip 800 kub.m vartotojai už kubinį metrą nuo sausio 1 dienos greičiausiai mokės 2,24 Lt/mėn. (dabar moka 1,62 Lt/mėn.), sudeginantiems nuo 800 kub.m iki 20 000 kub.m vartotojams dujų kubinio metro kaina jau sieks 1,69 Lt (1,26 Lt). Jiems didinama ir pastovioji mėnesinė kainos dalis nuo dabartinių 14 Lt iki 14,74 Lt.
Pagal dabar galiojančius įstatymus gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams nustatoma vieną kartą per metus ir galioja iki kitų metų. 2008-ųjų pradžioje „Lietuvos dujos“ šiai vartotojų kategorijai jau buvo sudavusios stiprų smūgį – nuo praėjusių Naujųjų dujų kaina jau buvo išaugusi net 70 procentų.
Kai kurių ekspertų vertinimu, naujoji Rusijos dujų gavybos milžinės „Gazprom“ valdomos AB „Lietuvos dujos“ ataka mažai palies tuos būstų šeimininkus, kurie naudojasi centralizuoto šildymo paslaugomis. Šiems per kišenę nauji tarifai muš tik tuo atveju, jei gyventojai turi dujines virykles, bet kažin ar žymiai. Mat gaminant maistą energijos nėra išnaudojama tiek daug, kiek šildant būstą.
Labiausiai kišenė paplonės tų vartotojų, kurie gyvena modernios statybos butuose ar namuose. Prieš kelerius metus šios kategorijos žmonės buvo viliojami įsigyti naujus būstus ne tik pigiais kreditais, gera šilumos izoliacija, bet ir tuo, kad šildymas jiems centus tekainuos. Girdi, kiekviename name yra įrengta autonominė šildymo sistema, be to, butų šeimininkai, reikalui esant, patys irgi gali prisukti radiatorius.
Tikrovė pasirodė esanti daug proziškesnė. Per didžiuosius šalčius visiškame šaltyje negyvensi, o „Lietuvos dujos“ sugalvojo, kaip prisikasti prie vis dar mokios vidutinės klasės – buityje deginamų dujų tarifus pradėjo didinti beprotišku tempu.
Neigė turintys blogų tikslų
Į „Respublikos“ pateiktus klausimus atsakinėjusi „Lietuvos dujų“ atstovė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė tvirtino, kad jokių blogų kėslų jos atstovaujama bendrovė prieš modernius vartotojus neturi. Esą šių metų viduryje smarkiai išaugus gamtinių dujų kainoms buitiniai klientai temokėjo 60 proc. tikrosios kuro vertės, tad būtina kažkaip padengti praradimus. Šit trečdaliu ir buvo pakeltos dujų kainos.
„Gyvenu senos statybos daugiabučiame name. Tačiau jei rinkčiausi butą vien pagal sąskaitą už šildymą, tikrai pasirinkčiau modernios statybos – jo šildymas vis tiek kainuos pigiau“, - tvirtino pašnekovė. Tiekėjams antrino ir VKEKK atstovė spaudai Loreta Kimutytė. Ji ypač pabrėžė svarbą to, kad nors pagal galiojančius įstatymus dujininkai iš vartotojų ir galėjo atsiimti tą nuostolį, kurį patyrė per šiuos metus pardavinėdami dujas mažiau nei jų savikaina, tačiau to nepadarė. O modernių būstų šeimininkams jų šildymas vis tiek, L. Kimutytės nuomone, kainuos mažiau nei gyvenantiesiems namuose su centriniu šildymu.
„Respublika“ pastebėjo, kad „Lietuvos dujų“ ir VKEKK sieja ne tik minčių, bet ir darbų vienybė. Tarkim, prieš lapkričio 25 dieną privačiosįmonės, kurios 76 proc. akcijų solidariai valdo Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas“, valdybai patvirtinant gamtinių dujų perdavimo ir naujas dujų kainas buitiniams vartotojams, lygiai prieš dieną, t.y. lapkričio 24-ąją, VKEKK išplatino pranešimą nekaltu pavadinimu „Nafta pinga. O šildymas?“ Jame valstybinė institucija tarytum iš anksto palaimino „Lietuvos dujų“ veiksmus, nors apie juos bent jau teoriškai žinoti neturėjo. Pranešimas buvo plačiai paskleistas žiniasklaidoje.
Kritimo laukti neverta?
„Respublikos“ nuomone, šis įvykis – dar vienas iš ilgos grandinės, kai dujininkai mausto Lietuvos vartotojus, galbūt mūsų sąskaita ir lupikauja.
Pavyzdžiui, Europa jau seniai stebisi, kad mūsų šalis už dujas Rusijos „Gazprom“ moka brangiausiai Senajame žemyne. Šiuo metu už 1000 kub. m gamtinių dujų Rusijos milžino kišenę papildome 190-200 JAV dolerių. Tuo tarpu mažiau už dujas moka ne tik rusų sąjungininke vadinama Baltarusija (145 dol./kub.m), bet ir turtingoji Vokietija.
Teigiama, kad šitaip Lietuvą Rusija baudžia dėl priešiškos mūsų šalies politikos kaimynų atžvilgiu, tačiau kaip ten yra iš tikrųjų, nežino niekas. Kol kas. Abejonių kyla ir dėl metodikos, pagal kurią nustatoma dujų kaina mūsų šalyje. Tarkim, VKEKK pranešime „Nafta pinga. O šildymas?“ tvirtinama, kad tarifas numatomas atsižvelgiant į mazuto kainas.
Tačiau „Lietuvos dujų“ atstovė S. Petrikonytė-Jurkūnienė tai kategoriškai paneigė. Esą yra krepšelis dalykų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant dujų tarifus. Vis dėlto mazutas tarp tų dalykų, atrodo, yra pagrindinis. Įdomią versiją pateikė „Respublikos“ kalbintas AB „Mažeikių nafta“, užsiimančios mazuto gamyba, atstovas Jacekas Janekas Komaras.
Jis teigė, kad dėl didelio į gamtą išskiriamų teršalų kiekio mazutas pasaulyje nėra populiarus, todėl jo ir kaina svyruoja ties savikainos riba, yra neįtikėtinai pastovi. Išeitų, žadamo gamtinių dujų kainų kritimo tikėtis neverta?
Vidmantas Užusienis
