Aplinkos ministerija (AM) karštligiškai keičia ankstesnės ministerijos vadovybės padarytus sprendimus. Šit nuo 2010 m. sausio 1-osios statybų plėtotojams vėl nebereikės įrengti parduodamų būstų.
Tokią nuostatą naujasis ministerijos vadovas Gediminas Kazlauskas įtvirtino savo 2009 m. sausio 27 d. pasirašytame įsakyme „Dėl statybos techninio reglamento „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo pakeitimo“. Pats statybos techninis reglamentas (STR) buvo priimtas dar 2002 m. gegužės 14-ąją, kai prie AM vairo sėdėjo tuometinis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, rašo „Respublika“.
Pusantrų metų naujai išdygę statiniai galėjo būti pripažinti tinkamais naudoti, jei jie buvo tik iš dalies įrengti. Tačiau jau 2003-iųjų pabaigoje to paties valdininko parašu STR buvo pakeistas - nuo šiol statybininkai ypatingų namų pirkėjams privalėjo įteikti tik statinių su visiška apdaila raktus. „Ypatingais“ statiniais buvo pripažįstami beveik visi daugiabučiai, mat vienas iš tokio statinio požymių buvo, tarkim, liftas.
Korupcijos dvelksmas
„Respublikos“ šnekintas Tomas Kutkauskas, Vilniaus statybų vystymo bendrovės „Statybų aprūpinimas“ direktorius, tvirtina tik iš dalies galįs suprasti, kuriems galams A. Kundrotui reikėjo įteisinti nuostatą, kad, tarkim, raktai būtų įteikiami būstų pirkėjams tik po to, kai juose atlikta visiška apdaila, urmu.
„Taip, grynai teoriškai iki tol galbūt ir galėjo rastis nesusipratimų. Sakykim, viena šeima daugiabučiame name butą nusiperka sausį, kitą - vasarį, o trečia - balandį. Paprastai butų apdailai atlikti buvo skiriama trys mėnesiai. Išeitų, kad pirmieji būstą įsigiję žmonės mažiausiai tris mėnesius, o antrieji - du būtų buvę priversti klausytis plaktukų stuksenimo ir pjūklų džirenimo vėliausiai atsikėlusiųjų bute. Aišku, gyvenimas nuolatiniame triukšme kai kam galėjo būti nepakenčiamas“, - prisiminė T. Kutkauskas.
Tačiau praktikoje, anot „Statybų aprūpinimo“ vadovo, viskas buvo priešingai. Plečiantis nekilnojamojo turto burbului, lietuviai būstus pirkdavo aklai, iš anksto. Tad ir dauguma daugiabučio kaimynų į statinį susikeldavo beveik vienu metu. Sutartyse per nustatytą terminą savo butuose apdailos darbų neatlikusiems naujakuriams galėdavo būti skiriamos didžiulės baudos - net iki 25 tūkst. litų. Dėl to visi savininkai stengdavosi įsirengti ir įsirengdavo būstus laiku, jokios problemos tuo klausimu lyg ir nebuvo.
Tai, ką statybų vykdymo bendrovės direktorius laiko tik hipotetine galimybe, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentui Adakrui Šeštakauskui yra tikras pinigas. „Žinoma, kadaise buvau už tai, kad daugiabučiai būtų atiduodami naudoti visiškai įrengti. Pirmiausia dėl to, kad žmonės į juos įsikeldavo ne vienu metu. Tačiau šiandien tuo klausimu nuomonę esu visiškai pakeitęs. Mūsų asociacija buvo netgi naujojo aplinkos ministro priimtų pakeitimų iniciatorė“, - „Respublikai“ tvirtino A. Šeštakauskas.
Kitų „Respublikos“ šaltinių tvirtinimu, 2003-iaisiais STR pataisos atsirado dėl to, kad valdininkai norėjo įtikti anuomet didžiosioms statybų bendrovėms - tokioms kaip „Ranga IV“, „Hanner“ ir t.t.
„Apdaila - nemažus pinigus kainuojantis dalykas. Atsiradus nuostatai, kad ypatinguose namuose butus privalu pripažinti tinkamais naudoti tik visiškai įrengtus, labai pakilo darbų savikaina. Didžiosios bendrovės tuo metu gyveno pertekliuje, todėl pataisos pasekmių nejuto. Mažiesiems statybų plėtotojams teko kita dalia - tapti didžiųjų subrangovais ir tenkintis tik maža pelno dalimi“, - tvirtino šaltinis. Anot jo, „kas galėtų paneigti, kad STR pataisos būtų padarytos už didžiulius pinigus?“
Galios neilgai?
T. Kutkauskas teigia besistebintis, kad nemaža dalis visuomenės vieną naujausių G. Kazlausko įsakymų priėmė kreivai. „Kad tai suprastum, užtenka pasiskaityti komentarus internete“, - tvirtino „Statybų aprūpinimo“ vadovas. Gal, spėjo jis, naujieji valdininkai nepasirūpino tinkamu naujienos nušvietimu visuomenėje?
Pasak T. Kutkausko, 2003 m. A.Kundroto pasirašytos STR pataisos iš esmės tik pablogino naujakurių gyvenimą.
„Anuomet perkantys butą žmonės pinigų turėjo. Ir patys galėjo savo būstus įsirengti taip, kaip jiems labiau patiko. Tuo tarpu po STR patobulinimo naujakuriams siūlydavo vienodai įrengtus butus. Tavo buto apdaila panaši į kaimyno, judviejų - į kito kaimyno ir t.t. Tai tas pat, kas moterys it susitarusios vienu metu pradėtų nešioti vienodas sukneles. Turbūt vaizdas nepatiktų aplinkiniams, o labiausiai - pačioms dailiosios lyties atstovėms. Todėl dažnas į būstus su visiška apdaila atsikėlęs naujasis savininkas iš pradžių apversdavo aukštyn kojomis namus naikindamas senąją apdailą, o vėliau ir toliau kaimynus triukšmu varydavo į neviltį rengdamas butą iš naujo“, - pasakojo T. Kutkauskas.
Pašnekovo tvirtinimu, blogai, kad kai kas AM ir jos dabartinį vadovą kaltina tuo, kad neva G. Kazlauskas savo parašu pakeitė STR nuostatas atstovaudamas tam tikrų verslo klanų interesams.
„Pirmiausia pakeitimai naudingi patiems pirkėjams. Nemažai daliai jų nebereikės už apdailą mokėti dukart - pirmąkart, kai įsigyjant būstą jam apdaila įsiūloma per prievartą, ir antrąkart, kai jis butą įsirengia iš naujo. Neslėpsiu - STR pakeitimai naudingi ir verslininkams. Kad statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti, dabar, pavyzdžiui, daugiabučiame name nebereikia įrengti visų butų. Sunkmečiu, kai būsto rinka susitraukė ir tapo nykštukinė, tai ypač svarbu. Nupirktus butus įsirengia patys pirkėjai už savo pinigus arba jų prašymu tai padaro plėtotojas. Tačiau į tuščius butus įšaldyti milžiniškų lėšų jau nėra būtina, jas galima panaudoti kitur“, - pasakojo T. Kutkauskas.
Vidmantas Užusienis
