Prasidėjus sunkmečiui nedaug gerų žinių mus visus aplanko. Tačiau ši lyg ir turėjo paglostyti kiekvieno Lietuvos gyventojo širdį.
Užvakar garsus Amerikos informacinių technologijų ir inovacijų fondas (Information Technology and Innovation Foundation - ITIF) mūsų šalį įvardijo kaip trečią tarp tų valstybių, kuriose verslo konkurencingumo dinamika yra didžiausia, rašo „Respublika“.
Pagal šį kriterijų mus aplenkė tik „pasaulio fabriku“ vadinama Kinija ir Singapūras. Tiesa, pagrindinėje – šalių konkurencingumo - nominacijoje Lietuva vis dar įvardijama kaip vidutiniokė. Užėmėme 25-ą vietą tarp 40-ies valstybių, mus aplenkė kaimynė Estija (22-oji vieta), o 31-oje vietoje atsidūrusi Latvija liko už nugaros.
Žinia apie Lietuvos sėkmę plačiai pasklido po pasaulį, gaila, kad jos beveik nepastebėjo vietos žiniasklaidos priemonės.
„Respublikos“ kalbinti ekonomikos žinovai bei verslininkai mažą šalies laimėjimą tarptautinėje arenoje vertino skirtingai - vieni sakė, kad jis Lietuvą tarptautinei bendruomenei pristato iš pačios geriausios pusės ir bus naudingas, kiti tvirtino, kad toks pripažinimas - nė grašio nevertas.
Spėrumo įvertinimas
Vienos tarptautinės kompanijos aukšto rango darbuotojas „Respublikai“ teigė, kad ITIF paprasčiausiai patvirtino tai, ką globalaus lygio korporacijose dirbantys lietuviai žino jau seniai. Nenorėjęs savo pavardės skelbti pašnekovas tikino, kad jo anksčiau lietuviams verslininkams priklausiusi bendrovė tarptautinės kampanijos dalimi tapo maždaug prieš metus.
„Bendravome su motininės įmonės atstovais Suomijoje ir iki užsieniečiams įsigyjant įmonę. Visuomet stebino neįtikėtinai lėtas suomių, kitų vadinamosios senosios Europos Sąjungos dirbančiųjų tempas“, - sakė „Respublikos“ šaltinis.
Anot jo, geriausiai skirtumą galėtų atspindėti kad ir toks pavyzdys.
„Kartą tarptautinės kompanijos vadovybė mums davė komandą pakoreguoti internetinius puslapius. Ir prasidėjo! Iš pradžių buvo surengtas seminaras Norvegijoje. Vėliau rengėme planus, juos pristatėme – jau kitame seminare. O dar reikėjo planus patvirtinti, surasti darbuotojų, kurie juos įgyvendintų... Procesas išsitempė iki trijų mėnesių. Nusispjoviau, prisėdau ir per keturias dienas savo rankomis pakeičiau tai, kas dar galėjo būti daroma ilgais mėnesiais. Vėliau savininkai iš užsienio už iniciatyvą net premiją skyrė“, - kukliai pasigyrė pašnekovas.
Vis dėlto jis negalėjo tiksliai atsakyti, kodėl būdami tokie apsukrūs Lietuvos gyventojai vis dar gyvena varge. „Na, Vakarai prisikaupė kapitalo, jį yra investavę, kapsi palūkanos, galbūt dirbti jiems ir nebėra aktualu?“ - svarstė tarptautinio kapitalo įmonės darbuotojas.
Daugiau konkurencingumo – daugiau vilties?
Anot viešosios įstaigos (VšĮ) Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Kastyčio Gečo, kažkodėl dauguma lietuvių įsitikinę, kad mes - patys blogiausi.
„Iš tikrųjų taip nėra. Lietuvos gyventojai yra nepaprastai verslūs žmonės, kaip ir dauguma kitų iš socializmo į kapitalizmą perėjusių Rytų bei Vidurio Europos piliečių. Verslumas dažnai tapatinamas ir su tuo, kaip žmogus ar įmonė priima naujoves, tarptautiškai tai vadinama inovacijomis. Esu matęs daug panašių tyrimų į tuos, kuriuos paskelbė ITIF, ir visi jie patvirtina - socializmo sąlygomis gyvenusios tautos yra daug atviresnės inovacijoms nei kitų regionų gyventojai. Greitesniu tempu jas priima, greičiau pritaiko praktikoje. Tas pat ir su įmonėmis“, - „Respublikai“ tvirtino K. Gečas.
Anot jo, inovacijų taikymo procesas turi visus požymius, kuriais pasižymi ir krizės. Pavyzdžiui, vienas jų - mokėjimas įveikti užplūdusį stresą. Lietuvos inovacijų centro direktoriaus teigimu, čia lietuviai lenkia net ir savo kaimynes, kitas Rytų Europos tautas.
„Per krizes daugiausia turi šansų išlikti mažesnieji. Tas galioja įmonėms, tas pat ir dėl valstybių. Lietuva daug išgyveno, daug matė. Matyt, iš čia ir jos žmonių mokėjimas suktis iš pačių sudėtingiausių situacijų. Manau, tas gebėjimas pravers ir kapstantis iš sunkmečio duobės“, - tvirtino K. Gečas.
VšĮ Lietuvos inovacijų centro atstovo teigia tiek įvairių tyrimų regėjęs, kad kartais jam kyla abejonių dėl jų patikimumo.
„Bet kai tarptautinė kompanija ant tavo valstybės krūtinės užkabina kad ir dinamiškiausios konkurencingumo požiūriu valstybės ženklą, yra malonu. Be to, netiesiogiai tai gali atsiliepti ir investicijų dydžiui, - juk investuotojams daug patraukliau dėti pinigus ten, kur mokama staigiai reaguoti į pokyčius“, - kalbėjo pašnekovas.
Nuomonė
Julius Veselka
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
Sakote, esą amerikonai tvirtina, kad tampame spėresni konkurencinėje tautų kovoje? Galbūt mus šitaip pagerbia atsidėkodami, kad priimsime Gvantanamo kalėjimo kalinius? Tuomet išties esame spėrūs, - į savo teritorijas įtariamų terorizmu žmonių mažai kas rizikuoja įsileisti, o šit mes, lietuviai, - prašom!.. Čia - pajuokavau.
O jei rimtai, tai mano atsakymas yra toks. Nemanau, kad mus galima vadinti konkurencinga tauta vien dėl to, kad mūsų ankstesnės valdžios litą pririšo prie euro kaip karvę prie „lenciūgo“. Prasidėjus sunkmečiui kitos tautos devalvuoja savo valiutas, o mes, savąją pririšę, begalime tik kenkti savo tautinei ekonomikai, savo konkurencingumui. Ir jeigu amerikonai šitaip aiškina, vadinasi, mus laiko indėnais. Ne tais, kurie šiandien gyvena rezervatuose, o tais, kuriuos kadaise pavertė vergais...
Vidmantas Užusienis
