Tvirtinama, kad nuo baudžiamosios atsakomybės skrydžių bendrovės turtą švaisčiusį Gediminą Žiemelį gali išsukti įtakingas jo tėvas.
Vakar susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl bankrutuojančios nacionalinės skrydžių bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir už jos nugaros stovinčių apsukrių verteivų galimos nusikalstamos veiklos, rašo „Respublika“.
Šioje publikacijoje ketinome aprašyti, kaip praėjusiame dešimtmetyje ir šio dešimtmečio pradžioje šalies politikai bei valdininkai darė viską, kad nacionalinis oro vežėjas atsidurtų aferistų rankose. Dėl tuometinės valstybės įmonės „Lietuvos avialinijos“ špagas iš esmės buvo sukryžiavę du konkurentai - anuometinės nomenklatūros atstovai ir bendrovė „LAL investicijų valdymas“, kurios pagrindinis savininkas buvo G. Žiemelis. Konkursą laimėjo pastarasis ir jo suburta kompanija.
Tačiau nugalėti tikėjosi ir nomenklatūrininkai, kurie per galbūt korumpuotus valdininkus nemažai vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto turėjusią skrydžių bendrovę privedė iki tokios padėties, kad, atrodė, vienintelė išeitis jai ir tebuvo privatizacija, vėliau išvirtusi į banalią „prichvatizaciją“.
Vis dėlto vakarykščiai įvykiai įdomią tautinės civilinės aviacijos nusmukdymo temą privertė atidėti rytdienai. Šiandien kalbėsime apie tai, ar valdžios ketinimai nubausti „flyLAL-Lithuanian Airlines“ turtą iššvaisčiusius apsukrius verteivas ir pagal jų nurodymus veikusius galbūt korumpuotus valdininkus išties yra rimti.
Kreipėsi į prokuratūrą
„Respublika“ jau ne kartą ir ne du kartus rašė, kad galimas „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bankrotas gali būti tyčinis, be to, bendrovė gali būti apkaltinta ir sukčiavimu. Mat jei 8,5 tūkst. keleivių išankstiniai skrydžių bilietai buvo parduoti žinant, kad oro vežėjo veikla bus nutraukta ir 6 mln. litų iš klientų surinktų litų nuplauks nežinia kur, toks „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vadovų žingsnis jau kvepėjo mažų mažiausiai pasikėsinimu sukčiauti.
Galimoms skrydžių bendrovės ir apskritai visos „flyLAL Group“ nusikalstamoms veikoms įvertinti Susisiekimo ministerijoje (SM) jos vadovo E. Masiulio sausio 20 d. įsakymu buvo suburta viceministro Arūno Štaro vadovaujama darbo grupė.
Pirmadienį ji pateikė išvadas, jomis vadovaudamasis ministras ir kreipėsi į teisėsaugininkus.
Išvadose nemažai paminėtų dalykų sutapo su tomis, kurias jau anksčiau buvo išdėsčiusi „Respublika“. „Darbo grupės vertinimu, Susisiekimo ministerijos turima medžiaga leidžia daryti prielaidą, kad AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“) veikoje galimai yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos baudžiamajame kodekse, požymiai: bendrovė vengė mokėti už suteiktas paslaugas, dėl sunkios ekonominės padėties perleido nekilnojamąjį turtą, pasisavino išskrendančio keleivio rinkliavą, sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės žalos jos kreditoriams, išvengė turtinės prievolės ir t.t.“, - buvo tvirtinama SM pranešime spaudai.
Pasisavino pelningus verslus
Darbo grupės išvadose taip pat sakoma, kad "SM, įvertindama tai, kad AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ privatizavimo ir privatizavimo sandorio kontrolę vykdė viešoji įstaiga (VĮ) Valstybės turto fondas, iš karto po privatizavimo ne kartą atkreipė Valstybės turto fondo dėmesį į tai, kad naujųjų aviakompanijos savininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veiklų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, gali turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos pajėgumui atsiskaityti su kreditoriais - valstybės įmonėmis Tarptautiniu Vilniaus oro uostu ir „Oro navigacija“. Priminsime, kad vien tik šioms dviem įmonėms nustekenta „flyLAL-Lithuanian Airlines“ yra skolinga 26 mln. litų.
Komentuodamas sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą E. Masiulis teigė, kad „ar pradėti teisminį tyrimą, spręs prokurorai“. Ministras užsiminė, kad derėtų atskirai įvertinti ir VĮ Valstybės turto fondo, jo nuomone, aplaidžiai kontroliavusio „flyLAL-Lithuanian Airlines“, darbus“.
Anot ministro, jei paaiškėtų, kad buvo nerūpestingai dirbusių pavaldinių prižiūrint skrydžių bendrovės veiklą ir Susisiekimo ministerijoje, šių darbuotojų irgi laukia nemalonumai. E. Masiulis sakė, kad jei „flyLAL-Lithuanian Airlines“ savininkai norėtų parodyti gerą valią, galėtų paimti pinigų iš kitų pelningai dirbančių „flyLAL Group“ įmonių ir atiduoti juos bent fiziniams asmenims, iš kurių lėšos buvo išviliotos parduodant jiems bilietus. „Tačiau kol kas iš pono G. Žiemelio neišgirdau nė vieno konstruktyvaus pasiūlymo“, - žurnalistams tvirtino ministras.
Patikimas užnugaris
Savo propagandą vakar varė ir G. Žiemelis. Pavyzdžiui, jis dalyvavo žiniatinklio „vz.lt“ surengtoje virtualioje spaudos konferencijoje, kurioje dar kartą dėl savo ir „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bėdų apkaltino valdžią. Girdi, ši yra trumparegė ir neturi jokios ateities strategijos. Galbūt G. Žiemelis valdžią ir daug geriau būtų įvertinęs, jei ta būtų iš jo vadovaujamos įmonių grupės atpirkusi už 1 litą akcijas arba bent jau padengusi 40 proc. privačios „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skolos.
Pasak civilinės aviacijos specialistų, toks G. Žiemelio įžūlumas nestebina. „Juk jis turi patikimą užnugarį - savo tėvą, artimą premjero Andriaus Kubiliaus bendražygį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narį, advokatą Vidmantą Žiemelį. Tad vargu ar jo sūnus bus nuteistas netgi įrodžius, kad jis ir jo vadovaujamos firmos sukčiavo, kėlė tyčinius bankrotus, darė kitas nusikalstamas veikas“, - tvirtino pašnekovai.
Tuo tarpu netgi pačių aukščiausių valstybės vadovų atstovai vengė platesnių komentarų šia tema. Pavyzdžiui, prezidento Valdo Adamkaus atstovė Rita Grumadaitė „Respublikai“ tvirtino, kad „prezidentas laikosi nuostatos, jog į teisėsaugos darbą nedera kištis“. Generalinės prokuratūros vardu atsakymus parengusi Aurelija Juodytė aptakiai „Respubliką“ tikino, esą jos vadovaujama institucija turėjusi nemažai reikalų su politikais, tačiau iki šiol jų spaudimui lyg ir nepasidavusi. Į užsienį išvykusiam premjerui A. Kubiliui ir jo atstovams iki vakar vakaro prisiskambinti ir paklausti nuomonės nepavyko.
Skrydžių bendrovės turto iššvaistymo istorija
2005 m. kovas. Šimtą procentų aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ akcijų nupirko UAB „LAL investicijų valdymas“ (dabartinė AB „flyLAL Group“). Rugpjūtis. Įsteigta antžeminio keleivių ir orlaivių aptarnavimo paslaugas teikianti bendrovė UAB „Baltic Ground Services“. Gruodis.
radėjo veikti kelionių agentūra UAB Bilietų pardavimo centras (šiandien - UAB „BPC Travel“). Buvusių „Lietuvos avialinijų“ nekilnojamąjį turtą perėmė „VA Reals“.
2006 m. rugpjūtis. AB „flyLAL Group“ pardavė „Baltic Ground Services“ akcijas. Lapkritis. „flyLAL Group“ įsteigė naują įmonę UAB „Passenger Terminal“, kuri turėjo tapti ketinto statyti privataus keleivių terminalo operatore.
2007 m. vasaris. Buvo įsteigtos dar dvi antrinės bendrovės – „Aviation Assets Management“ ir „flyLAL Charters“, perėmusi iš bazinės „flyLAL- Lithuanian Airlines“ pelningus užsakomuosius skrydžius. Rugpjūtis. Pradėjo veiklą lėktuvų techninės apžiūros bendrovė „flyLAL Technics“.
2008 m. sausis. Akcininkai pertvarkė aviacijos įmonių grupę „flyLAL Group“ į dvi atskiras bendroves – „flyLAL Group“ ir „AVIA Investments“ (dabartinė „flyLAL Group Services“).
2009 m. sausis. Bazinei visų bendrovių įmonei „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prašoma skelbti bankrotą.
Vidmantas Užusienis
