Dar visai neseniai - vos prieš metus - bankai pinigus dalino į kairę ir į dešinę, turėjo jų ir toliau nuo finansinio sektoriaus esančios įmonės. Tačiau it mostelėjus burtų lazdele ekonomikos varikliu vadinama prekė kažkur prapuolė. „Respublika“ aiškinosi - kur?
Pirmieji gandai apie pasaulinę finansų krizę, kuri gali užgriūti ir Lietuvą, mūsų šalį pasiekė 2007-ųjų pradžioje. Tuomet tik maža dalis lietuvių bent iš dalies suprato, kaip ji kilo. Tarp jų, galimas dalykas, buvo ir Lietuvoje veikiančio švedų SEB banko analitikas Gitanas Nausėda.
Maždaug prieš 1,5 metų iš šio eksperto ėmiau interviu ir jis viską aiškino labai paprastai. Pasirodo, kvaili Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bankų ir kitų finansinių institucijų klerkai kelerius metus iš eilės dalino tautiečiams pigias paskolas įsigyti būstams. Dar kvailesni amerikiečiai rieškučiomis griebė beveik veltui dalijamus pinigus net negalvodami, kad kažkada reikės juos atiduoti. Būstų kainos augo kaip ant mielių, tačiau atsiradusi piramidė vieną dieną griuvo.
Didelė amerikiečių dalis nebesugebėjo grąžinti paskolų, krito būstų vertė, bankai ėmė didinti palūkanas ir netgi nebepasitikėti vieni kitais. „Pamatysite, anksčiau ar vėliau krizė užguls ir Lietuvos pečius, nes pasaulis yra globalus, o krizės mastas Amerikoje neįtikėtinai didelis“, - tuomet pranašiškai kalbėjo banko, kuris irgi negailėjo savo klientams pigių paskolų ir kurias dar neseniai agitavo nebijoti masiškai imti pats G.Nausėda, atstovas.
Kita vertus, iš G.Nausėdos pasisakymų mažai tegalėjai suprasti, iš kur atsirado ir kur pradingo trilijonai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, kuriais buvo finansuojamas nekilnojamo turto bumas už Atlanto. Juk išgaruoti į kosmosą šimtai tonų žalių popierėlių negalėjo! Pastaruoju metu jau kiti finansų ekspertai aiškina mus užklupusio sunkmečio užkulisius.
Pyktį liejo ant skandinavų
Labiausiai iš Baltijos šalių nuo pernai metais atklydusio sunkmečio kol kas nukentėjo Latvija. Galbūt todėl dėl paskoloms reikalingų pinigų, kurie lyg mana buvo nukritę iš giedro dangaus ir vėliau pajustas jų stygius, čia prakalbta pirmiausiai. Tarkim, 2008 m. gruodžio mėn. 12 d. vietos žiniatinklis „Neatkarigas Rita Avize“ išspausdino straipsnį pavadinimu „Švedų pinigų politikos diktatūra Latvijoje“. „Šiuo metu jaunų aktyvistų grupė pradėjo agituoti, kad mus okupuotų švedai. Deja, mes jau esame okupuoti“, - tvirtino straipsnio autoriai.
„...jei Latvijos ekonomika žlugs, didžiausių nuostolių patirs Švedijos pensijų fondai. Bus prarastos švedų pensijos, tad nukentės ir Švedijos valstybė. Į Latvijos ekonomiką investuota labai daug iš Švedijos atplaukusių pinigų, būtent šios šalies pensijų fondai prisidėjo prie to, kad Latvijoje būtų išpūstas finansinis burbulas. Būtent dėl švedų kilmės bankų kreditų politikos finansinis burbulas Latvijoje išsipūtė taip neregėtai, kad ėmė neatlaikyti savo paties svorio.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Švedijos bankai Baltijos šalių bankų sektorių išpūtė ne tam, kad jis sprogtų ir visus paskandintų. Siekta visai ko kita. Tikėtasi šiuos peraugintus bankų aktyvus kaip didelę investiciją parduoti Vokietijos bankų milžinams. Vokietija istoriškai jaučia nostalgiją Baltijos šalims, ir švedų bankų savininkai neslėpė, kad į Latviją, kaip ir į visą Baltijos regioną, jie atėjo trumpam laikui“, - buvo rašoma žiniatinklyje.
Anot „Neatkarigas Rita Avize“, švedų bankininkus ir politikus mažiausiai domina, kaip gyvens Latvijos gyventojai. Švedams svarbiausia, kad į jų finansines institucijas pinigus padėję investuotojai iš už Baltijos jūros neprarastų įdėtų lėšų. Būtent todėl iki tol Latvijoje didžiulius pelnus gavę ir juos tebegaunantys Švedijos bankai nustojo kredituoti, tuo pačiu - ir stabdyti Latvijos ūkį.
„Neatkarigas Rita Avize“ versija, žinoma, įdomi. Tačiau ji tepaaiškina dalį sunkmečio Latvijoje priežasčių, yra vietinio pobūdžio, ir jokiu būdu neatsako į klausimą, kas atsitiko viso pasaulio mastu, kad jame kilo giliausia nuo 4-to praėjusio amžiaus Didžiosios depresijos krizė.
Kaltas kinų gudrumas?
Savo požiūrį, iš kur Amerikoje atsirado fantastinės sumos ir kur jos išnyko, yra išdėstęs ir buvęs Viešosios vadybos instituto ekspertas, šiandieninis ūkio ministras Dainius Kreivys. „Šiandieninę padėtį globalioje ekonomikoje kai kurie makroekonomistai apibūdina kaip sunkų rytą po audringo vakarėlio. Pasaulis ruošiasi apmokėti sąskaitas už neracionaliai naudotus išteklius, už potraukį pigioms, vienkartinėms kiniškoms prekėms, už gyvenimą skolon“, - tvirtino D.Kreivys viename savo straipsnių.
Anot buvusio eksperto, tarptautinėms korporacijoms masiškai iškeliant gamybą į pigesnių kaštų šalis (kaip, pvz., Kinija) susidarė paradoksali padėtis - išsivysčiusių šalių visuomenės galėjo mėgautis pigiomis prekėmis, kurių gana žemą ir kurį laiką vis mažėjančią kainą palaikė į rytinę Kinijos pakrantę iš Vakarų ir Centrinės Kinijos plūstanti pigi darbo jėga.
(Pradžia. Tęsinys kitame numeryje).
Lietuvos bankų pelnas 2007 ir 2008 m. (mln. litų)
Eil. Nr. Bankas Pelnas 2007 01 01 Pelnas 2008 01 01
1. AB DnB Nord bankas 56,2 105,2
2. AB Ūkio bankas 47,4 82,5
3. AB SEB bankas 285,5 496,1
4. AB „Šiaulių bankas“ 13,7 27,2
5. AB „Bankas Snoras“ 51,9 71,7
6. UAB „Medicinos bankas“ 3,5 5,5
7. AB Parex bankas 4,9 0,2
8. AB bankas „Hansabankas“ (dabartinis „Swedbank“) 179,5 314,3
9. UAB „Sampo bankas“ (dabartinis „Danske“) 23,3 35,6
Iš viso 665,9 1 138,5
Vidmantas Užusienis
