„Penktadienį prie Seimo vykusioje protesto akcijoje dalyvavo 7 tūkst. žmonių, ir tai sugebėjo sukelti riaušes. Tik įsivaizduokite, kas bus, jei protestuoti susirinks 30 tūkst. skrydžių bendrovės „flyLAL-Lithuanian airlines“ aukų, - tuomet akmens ant akmens neliks!“ - „Respubliką“ tikino vienas finansiškai nuo minėtos bendrovės veiksmų nukentėjęs pilietis.
Ar ką nors primena panašūs pareiškimai? Matyt, ne vienam ir ne dviem iš mūsų tokius teko girdėti žlugus finansines piramides sukūrusioms „Sekundės“, „Nidos“, EBSW ir kitoms bendrovėms. Tiesa, minėtų bendrovių kreditoriai iki riaušių nepriėjo, bet kas gali būti garantuotas, kad to nebus, pavyzdžiui, „flyLAL-Lithuanian airlines“ atveju? Juolab, kad kai kurie „Respublikos“ kalbinti šaltiniai teisėsaugos ir kitose valstybinėse institucijose tvirtino, jog 2005-aisiais privatizuotos skrydžių bendrovės išparceliavimas, taip pat modelis, kaip buvo išvilioti pinigai iš fizinių asmenų, mažai kuo skiriasi nuo tos schemos, kurią įžūlūs piramidžių aferistai taikė apgaule viliodami indėlininkų pinigus ar piliečių ir valstybės turtą. „flyLAL-Lithuanian airlines“ išviliotų pinigų suma irgi nėra maža - „Respublikos“ duomenimis, ji siekia apie 30 mln. litų.
Paslaptingojo investuotojo korta
Pastaruoju laiku garsiausiai dėl privačios „flyLAL-Lithuanian airlines“ skolų pavojaus varpais skambino valstybės valdomas Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU). Anot jo atstovo Arūno Marcinkevičiaus, skrydžių bendrovė oro uostui šiuo metu yra skolinga 19,3 mln. litų. Dalis skolos (11,5 mln. litų) dar 2006-aisiais buvo restruktūrizuota, tačiau iki 2008-ųjų gruodžio 31-osios „flylAL-Lithuanian airlines“ iš jos jau turėjo pervesti 7,8 mln. litų. „Deja, to nebuvo padaryta“, - vakar sakė A.Marcinkevičius. Jo tvirtinimu, sausį prie pradelstos skolos prisidės dar per milijonas litų einamųjų mokėjimų.
„flyLAL-Lithuanian airlines“ neneigė turinti panašaus dydžio skolą TVOU. Tačiau vis pridėdavo, kad daugiausia (apie 47,5 mln. litų) bendrovė yra skolinga savo savininkams - bendrovėms „ŽIA valda“, „Indeco: Investment and Development“, „Sanitex“, „VA Real“. „Respublikos“ žiniomis, dauguma jų vienaip ar kitaip susijusios su „flyLAL-Lithuanian“ valdybos pirmininku Gediminu Žiemeliu. Iki prasiskolindama paprastiems keleiviams bendrovė dar buvo apie 30 mln. skolinga valstybei įvairių mokesčių pavidalu.
Praėjusį gruodį 90 mln. litų iš esmės jokiu vertingu turtu nepadengtų skolų sukaupusi „flyLAL-Lithuanian airlines“ staiga pasiūlė savo akcijas už 1 litą nupirkti valstybei. „Respublikos“ šaltinių tvirtinimu, tai buvęs ypač gudrus žingsnis. Pirmiausia dėl to, kad valdžiai sutikus gelbėti bankrutuojančią bendrovę didžiąją dalį mokesčių mokėtojų pinigų būtų susižėrę ir dėl jos bankroto kalčiausi savininkai. Valstybei atsisakius abejotinos vertės pasiūlymo, sausio 9-ąją „flyLAL-Lithuanian airlines“ akcijas netikėtai nupirko paslaptingas investicinis fondas iš Šveicarijos „SCH Swiss Capital Holding AG“. Neoficialiais duomenimis, šio fondo „valdytojai“ gali būti itin artimi buvusiems „flyLAL-Lithuanian airlines“ savininkams. Tačiau tikslas buvo pasiektas - gandai apie turtingą investuotoją (kurio įstatinis kapitalas, beje, tesiekia 2,5 mln. eurų) neatbaidė „flyLAL“ lėktuvais pasiryžusių skristi keleivių, galbūt ir pritraukė naujų.
Klasikinė afera?
Tačiau sausio 17-ąją „flyLAL-Lithuanian airlines“ vadovybė staiga pareiškė, kad stabdo veiklą, nes nebegali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Galų gale sureagavo ir iki tol tylėjusios it burną vandens prisipylusios Civilinės aviacijos administracija (CAA) ir Susisiekimo ministerija, sustabdydamos „flyLAL“ oro vežėjo pažymėjimą ir licenciją. Kreditorių prašymu buvo areštuotos bendrovės sąskaitos. Patikėję gražiais oreivių pažadais tapti mistinio tarptautinio Šveicarijos investicinio fondo „SCH Swiss Capital Holding AG“ dalimi ir išankstinius tautinės skrydžių bendrovės bilietus pirkę lietuvaičiai buvo priblokšti. Tvirtinama, kad per pusantro mėnesio... ateinančios vasaros reisams jiems buvo įsiūlyta 29 400 bilietų, kurių vieno vidutinė kaina siekia apie tūkstantį litų. Tad bendrovės įsipareigojimai padidėjo dar trisdešimčia milijonų litų. Bet šiandien jau mažai kas abejoja, kad akcinei bendrovei „flyLAL-Lithuanian airlines“ bus skelbiamas bankrotas, taigi atsiimti į bilietus įdėtus pinigus irgi mažėja vilčių.
Pasak ekspertų, apgauti trisdešimt tūkstančių paprastų keleivių yra visai ne tas pats, kas „prisegti ragus“ kelioms bendrovėms kreditorėms. Tai nebe verslo santykių klausimai - čia jau ir sukčiavimu kvepia. Galbūt dėl to „flyLAL-Lithuanian airlines“ vadovybė tvirtina, kad jų ketinimai buvo patys geriausiai, tačiau esą pavedė šveicarai. Girdi, neatliko laiku pervedimo už nupirktas akcijas, tai ir nuėjo sandoris šuniui ant uodegos. Teko stabdyti bendrovės veiklą, kvailio vietoje liko ir keleiviai.
Tai kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu netiesiogiai patvirtino ir dabartinis skrydžių bendrovės vadovas Vytautas Kaikaras. „Jei bendrovė bankrutuos, - tvirtino jis, - tuomet bus taikomos Bankroto įstatyme numatytos teisinės procedūros“. Girdi, pardavus turimą turtą pirmiausia bus atsiskaityta su „flyLAL-Lithuanian airlines“ darbuotojais, paskui su valstybe ir, jei pinigų liks, su likusiais kreditoriais, tarp kurių yra ir bilietų pirkėjai.
Anot „Respublikos“ šaltinio, akių dūmimas su išankstinių bilietų pardavimais buvo tik viena grandis iš prieš kelerius metus gerai organizuotos aferos, kurią jos sumanytojai skambiai pavadino „nacionalinės skrydžių bendrovės „Lithuanian airlines“ privatizavimu“.
Didžiausios šalies finansinės piramidės ir jų paliktos skolos (litais)
1. AB Lietuvos akcinis inovacinis bankas 271 mln.
2. Bankas „Sekundė“ 40 mln.
3. „Express“ bankas 12 mln.
4. Bankas „Balticbank“ 6 mln.
5. Bankas „Aurabankas“ 40 mln.
7. „Vakarų bankas“ 50 mln.
8. Bankas „Nida“ 25 mln.
9. Komercijos ir kredito bankas 12 mln.
10. „Ateities“ bankas 14 mln.
11. „flyLAL-Lithuanian airlines“ 120 mln.*
*Galima skola
Vidmantas Užusienis
