Chaosas pasaulio ekonomikoje labiausiai pastebimas per akcijų biržas. Tvirtinama, kad kai jų indeksas pradeda šokinėti aukštyn žemyn lyg rinką akimirksniu būtų ištikęs šokas, tuomet nestabilumas tų šalių ūkyje, kurių ūkiuose indeksas dreba, jau yra akivaizdus.
Tačiau pastaruoju metu akcijų biržų indeksai jau ne kinkas drebina, o krenta nesustabdomu srautu. Tarp jų - ir lietuviškoje akcijų biržoje „Nasdaq OMX Vilnius“, rašo „Respublika“.
Atvirumo spragos
Pasaulyje egzistuoja nemažai versijų, kurios pasufleruoja, kaip sukeliamos ekonominės krizės. Tarp jų - ir per vertybinių popierių rinkas. Tarkim, viena iš įdomesnių versijų sako, kad Amerika daug išlošė tik dėl to, kad ši šalis nuo pat pradžios buvo atvira... pačioms įvairiausioms nuomonėms.
„Propaganda buvo pats svarbiausias dalykas, leidęs atsirasti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV). Ir iki šiol ji lemia, kad ši šalis yra pirmaujanti valstybė pasaulyje. Propaganda – tai unikalus JAV patyrimas. Iki šiol nemažai pasaulio elito stengiasi panaudoti propagandą savo tikslams. Tačiau mažai kam pavyko ją panaudoti taip efektyviai, kaip tai padarė Amerika“, - rašoma viename iš Rusijos žiniatinklių.
Anot žiniatinklio, oficialiai Amerika - tai Holivudo, reklamos, viešųjų susitarimų, religinių kultų, „gynybos“ departamentų, Disneilendo ir „nepaliaujamos pažangos“ šalis. „Žinoma, galbūt tai ir nėra visų amerikiečių bruožas, tačiau sakoma, kad Amerikos gyventojams yra įprasta taip manyti: „Kvailiai gimsta kiekvieną minutę, ir jūs galite apkvailinti kiekvieną iš jų, - bet kuriuo metu“.
Tvirtinama, kad amerikietiška liberalizacijos ir demokratizacijos retorika šiandien užkariavo ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį. Esą tik visiškai atviras pasaulis gali mus išgelbėti. Bet viso labo tai tėra saviapgaulė“, - tvirtina žiniatinklis.
Kai kurių žinovų nuomone, visiškas atvirumas yra labai gudrus ėjimas. Pavyzdžiui, kad ir tam dalykui pasiekti, jog gerai informuoti verslininkai žinotų, kur verta investuoti savo pinigus, o kur - ne. Tvirtinama, kad tai greičiausiai sužinoma ir per akcijų biržas. Kuo jos atviresnės - tuo geriau.
Klaustukų brūzgyne
Galbūt tai paprasčiausias sutapimas. O gal ir ne. Praėjusių metų pradžioje Vilniaus akcijų biržą OMX nupirko žinoma amerikiečių kompanija „Nasdaq“. Kaip savo atsakyme „Respublikai“ tvirtina „Nasdag OMX Vilnius“ komunikacijos atstovė Gintarė Blažytė, šiandien amerikiečiams priklauso net 93 proc. kadaise buvusios Vilniaus akcijų biržos akcijų. Kitos akcijos esą priklauso smulkiesiems akcininkams.
Kai mūsų šalyje veikiančią akcijų biržą nupirko amerikiečiai, „Nasdag OMX Vilnius“ akcijų vertė pradėjo smukti pasiutiškais tempais. Atstovė G. Blažytė tvirtina, kad tai niekaip nesusiję su tuo, kad lietuvišką kompaniją įsigijo Amerika. Girdi, viskas priklauso nuo pasaulyje vyraujančių ekonomikos tendencijų. Niekam ne paslaptis - jos iš tikrųjų, švelniai tariant, yra negeros.
Kita vertus, per tokias akcijų biržas, kokia yra „Nasdaq OMX Vilnius“, galima sužinoti daug įdomios ir vertingos informacijos. Užtenka atsiversti jų interneto puslapį ir sužinai - kokios bendrovės yra geriau įvertintos (pagrindinis sąrašas), o kokios - blogiau (papildomas ir visi kiti sąrašai). Žodžiu, potencialiems investuotojams tarytum ir sąžiningai visa informacija pateikiama. Kitas klausimas, ar ja, sakykim, sunkmečiu negali pasinaudoti norintys pelningas įmones supirkti apsukrūs investuotojai?
Galbūt pirkti ir nebėra ko?
Yra ir dar viena versija, kuri sako, kad, gali būti, akcijų biržos yra didžiausia pastarojo meto afera, o jose pardavinėjamos akcijos – jau nieko vertos. Pasak Estijos finansų analitiko Alaro Tammingo, čia dėl visko yra kalti elektroniniai pinigai.
„Juk tai buvo pirmas bandymas virtualioje erdvėje sukurti finansinę sistemą. Pinigų istorijoje galime rasti daugybę nesėkmingų bandymų "pasidaryti" pinigų iš nieko. Tuo užsiėmė ir auksą gaminę alchemikai, ir Vyriausybės, kurios į monetas vietoj viso sidabro kiekio įdėdavo tik pusę tauriojo metalo“, - tvirtina A. Tammingas.
Tačiau, anot analitiko, tokio nuosmukio, kokį patirsime dabar, kai į apyvartą buvo paleisti niekuo nepadengti elektroniniai pinigai, žmonija dar neregėjo. „Svarbiausia klaida yra ta, kad žmonės neskiria virtualaus turto nuo faktiškai egzistuojančio.
Faktinis turtas yra automobiliai, namai, maistas ir t.t. Kitaip tariant, tai yra dalykai, kuriuos vartojame kasdien. O virtualios vertybės yra banko sąskaitose esantys pinigai ir vertybiniai popieriai. Jų turėti - tai reiškia tikėti, jog kada nors juos galėsi iškeisti į faktines vertybes“, - teigia estų analitikas.
Anot jo, virtualios vertybės turi vieną įdomią savybę - pačios jos nesidaugina. Kai turi akcijų, anot A. Tammingo, atsiranda nuojauta, kad tu rytoj jas gali išmainyti į pinigus ir po to nusipirkti faktinių vertybių. Esto tvirtinimu, tokia nuojauta leidžia manyti, kad akcijos yra netgi didesnė vertybė nei faktinis turtas.
Tačiau iš tikrųjų, anot A. Tammingo, taip nėra. Už virtualius pinigus nupirktos akcijos taip ir lieka nieko vertos. Nors kartais pikta linkintys ir gerai akcijų biržose informaciją valdantys žmonės gali įtikinti kitus rinkos žaidėjus, kad šie gali daug uždirbti iš palūkanų.
Tačiau, kaip galime suprasti iš Estijos analitiko samprotavimų, šis sunkmetis rodo, kad tai geriausiu atveju tėra graži iliuzija.
Vidmantas Užusienis
