2008-ųjų pirmoje pusėje šalies padangėje trumpai buvo užsižiebusi nauja žvaigždė - šįkart neva kovotojo su korupcija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko Virgilijaus Poderio.
Tuomet V.Poderys neva išvilko į dienos šviesą Lietuvos energetikossistemos privatizavimo užkulisius, tariamai atskleidė neva korumpuotą nacionalinės elektros organizacijos LEO LT atsiradimo istoriją. O praktiniai veiksmai prasidėjo nuo to, kad pernai vasarą VKEKK pirmininkas ir jo vadovaujama komisija staiga užsimojo apriboti, kaip jie patys teigė, energetikų antpelnius. Anot V.Poderio, tokie atsirado dėl netobulo Energetikos įstatymo.
„Tarkime, įmonė turi 700 mln. litų vertės ilgalaikio turto, kuris perkainojamas iki dviejų milijardų litų vertės. Susidaro skirtumas, kuris vadinamas perkainojimo rezervu. Pagal buhalterines taisykles iš šio rezervo po vieną kitą šimtą milijonų kasmet galima pervesti į vadinamąjį nepaskirstytąjį pelną. O iš šio jau galima išsimokėti dividendus - akcininkams į kišenę“, - šitaip VKEKK galva šnekėjo apie tai, kaip viena LEO LT akcininkės „NDX Energija“ įmonė Vakarų skirstomieji tinklai (VST) dar 2004-aisiais surado 600 mln. litų išmokėti privatiems akcininkams kaip dividentus.
Parėmė populistai
Tuomet pasigriebę V.Poderio idėją dalis populizmą pamėgusių visuomenės veikėjų net išvedė teoriją, anot kurios, akcininkai iš „Maxima LT“ grupės iš gautų dividentų esą užsimokėjo už privatizuotas VST akcijas. Buvo išrutuliota vadinamoji atbulinė seka - jei jau privatūs VST akcininkai už buvusios valstybinės įmonės Vakarų skirstomųjų tinklų akcijas sumokėjo ne savais, o beveik visų mokesčių mokėtojų pinigais, išeitų, kad ir vėlesnis „NDX Energijos“ ir LEO LT sukūrimas irgi kvepia korupcijos kvapeliu, yra neteisėtas.
Po tokių atradimų mažai kas domėjosi, kad VST savininkai gautus pinigus pervedė į naujai sukurtos LEO LT sąskaitą, ir šiuo metu lėšos yra naudojamos parengiamiesiems būsimos Visagino atominės elektrinės (VAE) darbams atlikti. Beje, šiame kontekste yra reikalas priminti, kad 61,7 proc. LEO LT akcijų valdo valstybė, likusias - privatus investuotojas „NDX energija“.
Į kovą su tariamai neskaidriu šalies energetikos ūkio privatizavimu pakilo odiozinės partijos ir politinės figūros - tokios kaip Algirdo Paleckio „Frontas“, Pilietinės demokratijos partiją įkūręs politikas Algimantas Matulevičius. LEO LT kortą buvo stengtasi panaudoti rinkimų kampanijos metu, tačiau triukas kažkodėl nepavyko. Galbūt buvo per tyliai šnekėta, o gal - paprasčiausiai žmonės nepatikėjo? Gali būti ir taip, kad solidžiomis save vadinančios partijos atidžiai stebėjo, kuo baigsis populistų pasirodymas. Jei paskui juos būtų patraukę žmonės, greičiausiai iniciatyva iš odiozinių partijų ir veikėjų būtų buvusi atimta.
Tuo tarpu VKEKK tęsė puolimą prieš lyg iš po žemių išdygusią nacionalinę elektros organizaciją. Pavyzdžiui, motyvuodama tuo, kad ateityje VAE statybai prireiks milžiniškų lėšų ir kad jau dabar būtina atrasti šaltinių, iš kurių tos lėšos plauktų, 2008-ųjų pabaigoje LEO LT paprašė nuo metų pradžios pakelti elektros energijos kainą 7 centais už kilovatvalandę (ct/kWh). Vėl buvo sukeltas didžiulis triukšmas, kuris turėjo parodyti, kad LEO LT, tiksliau - jo privatūs investuotojai ir su jais susiję galimai korumpuoti pareigūnai, šitaip siekia pasipelnyti visų Lietuvos gyventojų sąskaita.
Neslėpsiu - paveiktas atviros propagandos anuomet panašiai galvojau ir aš. Juolab kad greičiausiai ir LEO LT nėra iš tų šventų karvių, kurios pasiryžusios altruistiškai dirbti Lietuvai, nesitikint jokio pelno savo akcininkams. Požiūris pasikeitė sužinojus apie tam tikrus apskaičiavimus. „Ar žinote, kiek vidutiniškai daugiau reikėtų mokėti Lietuvos šeimai už elektrą, jei jos kaina būtų pakilusi septyniais centais? Ogi tiktai maždaug vienuolika trylika litų“, - tvirtino vienas „Respublikos“ šaltinis. Prisiminus, kad dėl pabrangusių dujų sąskaitos už būstų šildymą išaugo šimtais litų, tai atrodo lyg smulkmena.
Kyšo dujininkų ausys?
Gali būti, kad ataka prieš LEO LT buvo suorganizuota pirmiausia dėl to, kad ši pasiryžo Lietuvai pastatyti VAE. „Uždarius Ignalinos atominę elektrinę kitose šalyje esančiose jėgainėse elektra bus gaminama dažniausiai naudojant rusiškas dujas. Neatmestina galimybė, kad jų importas į Lietuvą pakils keliskart. Per metus bus uždirbami šimtai milijonų, iš jų nemaža dalis atiteks ir tarpininkams. Šit kodėl valstybės kaimynės dujų milžinui „Gazprom“, mūsų šalyje veikiančioms jų tarpininkėms nebuvo nė mažiausio noro leisti statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje. Neatmestina galimybė, kad vasarą buvo padarytas pirmas bandymas suardyti LEO LT ir šitaip išrauti problemą su šaknimis“, - tvirtino pašnekovas.
Kodėl, klausė jis, tai buvo bandyta daryti ir VKEKK rankomis? „Peržiūrėkite Poderio darbovietes ir kai ką suprasite“, - pasiūlė šaltinis. Ir išties - 2000-2001 m. V.Poderys yra buvęs AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininku. Tiesa, VKEKK pirmininkas toli gražu ne visur šią „antraeilę“ darbovietę pamini. Be to, neatmetė šaltinis, rusiškų dujų vamzdį gynė ir tebegina visas iki rinkimų Lietuvą valdęs politinis elitas - iki pat buvusio ministro pirmininko Gedimino Kirkilo. „Nesuprantu kaip, tačiau LEO LT kažkaip pavyko prasprūsti pro jų budrią akį. Galbūt tai į gera“, - tvirtino „incognito“ panoręs likti pašnekovas.
Tuo tarpu su dujininkais reikalų nuolat turintis šilumą sostinei tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas nebuvo linkęs kapstyti taip giliai. Tačiau ir jis sakė, kad visos valdžios kažkaip įtartinai palankios dujininkams. Netgi sąskaita to, kad daroma nepataisoma žala Lietuvos ūkiui.
Rusiškų dujų kainos (Lt/1000 kub.m)
2005 m. 439
2006 m. 620
2007 m. II pusm. 1056
2008 m. rugpjūtis 1793
2008 m. rugsėjis 1889
2008 m. spalis 2113
2008 m. lapkritis 2063
2008 m. gruodis 1730
Vidmantas Užusienis
